baletas
Vasario 20 d. LNOBT kviečia į L. A. Minkuso baletą Don Kichotas, kuriame Bazilį ir Kitri šoks kviestinės žvaigždės: Viktoras Iščiukas iš Kijevo ir Irina Surneva iš Maskvos.
Šis spektaklis mūsų teatre rodomas 241 kartą, ir nuolat sulaukia susižavėjusių žiūrovų aplodismentų. Choreografas V. Vasiljevas, pastatęs šį baletą mūsų teatre, yra pasakęs: „Kiek žiūrovų žavėjosi šiuo baletu, juokėsi ir džiūgavo dėl jo herojų nuotykių! Kiek kritikų širdo dėl didžiojo Cervanteso kūrinio profanavimo ir triuškino spektaklio muziką į šipulius…” Ir iš tiesų, tai vienas mėgstamiausių spektaklių ne tik mūsų teatre. Žinoma, neverta čia ieškoti M. Cervanteso romano išminties ar vaizdų gilumos, tačiau baletas to ir nesiekia. Turtinga, žaižaruojanti choreografija, melodinga, pilna ispaniškų motyvų temperamentinga muzika, patraukli, spalvinga choreografija – puiki pramoga, visada laukiama žiūrovų dėl savo romantinės pasaulėjautos, naivaus, bet neįveikiamo tikėjimo gėriu ir žmoniškumu. Tačiau tai nereiškia, kad šokėjai scenoje tiesiog linksminasi… Anaiptol! Sudėtinga ir bravūriška choreografija reikalauja maksimalaus meistriškumo ir virtuoziškumo. Tad džiugu, kad vasario 20 d. mūsų scenoje pagrindinius vaidmenis šoks puikūs solistai.
Viktoras Iščiukas (g. 1983) – Ukrainos Taraso Ševčenkos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus. Baigė Kijevo Sergijaus Lifaro šokio akademiją (2001), Tarptautinių konkursų diplomantas (Budapešte, 1998) ir prizininkas – aukso medalis Sankt Pelene, Vienoje (abu 1999), Maskvoje (2005). Šoka pagrindines klasikinių ir šiuolaikinių baletų partijas: Bazilis Don Kichote, Albertas Žizel, Ali ir Lankidemas Korsare, Romeo Romeo ir Džuljetoje, Princas Pelenėje, Miegančiojoje gražuolėje ir Spragtuke, solinės partijos George’o Balanchino Taranteloje, Pas-de-deux, Stars and Stripes.
Irina Surneva – Maskvos baleto trupės International Ballet Theatre primabalerina ir meno vadovė. Maskvos valstybinės choreografijos akademijos absolventė (1993). Karjerą pradėjo kaip Maskvos didžiojo teatro Jurijaus Grigorovičiaus baleto trupės primabalerina, šoko K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, Majos Pliseckajos kvietimu – Rusijos imperatoriškajame balete, 2003 m. tapo Rusijos nusipelniusia meno veikėja. Kaip kviestinė primabalerina šoko JAV, Izraelio, Japonijos, Meksikos, Prancūzijos ir kitų šalių baleto scenose.
Pelnė laurų tarptautiniuose baleto konkursuose: sidabro medalis Maskvoje (1997), bronzos medaliai Majos Pliseckajos konkurse Sankt Peterburge (1998) ir šiuolaikinio šokio konkurse Nagojoje (Japonija, 1999), specialus Grigorovičiaus prizas kaip geriausiai partnerei Maskvos baleto konkurse (2005).
Repertuare – pagrindiniai klasikinių ir šiuolaikinių baletų (Balanchino Tarantela, Maurice’o Béjart’o Bahte, Karmen) vaidmenys.
Natalie Portman naujame Dareno Aronofsky filme „Juodoji gulbė“ vadina ambicingą baleriną, kuriai pasiūlomas pagrindinis vaidmuo balete „Gulbių ežeras“. Šiame kūrinyje balerina turi persikūnyti į juodąją ir baltąją gulbę, tačiau mergina taip įsijaučia į naują vaidmenį, kad nebesugeba atskirti jo nuo realybės ir pamažu prasideda…
Naujo režisieriaus Darreno Aronofsky filmo „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) turbūt laukia dauguma kino gurmanų. Kas laukia, o kai kas jau ir sulaukė bei drebančiomis rankomis paspaudė play mygtuką. Ir prieš paspausdamas labai tikėjosi, kad filmas repeat rėžimu suksis dar ne vieną kartą, kaip kad buvo su „Pi“ ar „Requiem svajonei“…
Depeche Mode, baletas, šiuolaikinis baletas, lazeriai, projekcijos…skamba kaip gražių žodžių sakinys, tačiau naujai susikūrusi „Baltijos baleto grupė“ juos sujungė į vieną ir pristatys šiuolaikinio šokio spektaklį „Depeche Mode: Kitas pasaulis“.
Lapkričio 28 d. (sekmadienį) Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio teatre Vilniuje įvyks visame pasaulyje populiarus, tačiau pirmą kartą Lietuvoje „Eglės Špokaitės ir Kristinos Sliesoraitienės baleto mokyklos“ organizuojamas „Pirmasis Lietuvos jaunųjų baleto šokėjų konkursas“.
Aliodija Ruzgaitė – Lietuvos baleto amžininkė. Šiam menui ji atidavė daugiau nei septynis dešimtmečius – nuo 1932 metų, kai susižavėjusi pirmuoju Lietuvoje pastatytu baletu L. Delibo „Kopelija“ pradėjo mokytis žinomo pasaulyje baleto artisto ir pedagogo Anatolijaus Obuchovo studijoje Kaune, iki pat šių dienų – rašydama knygas, straipsnius apie baletą spaudai, enciklopedijoms ir žinynams.
A. Ruzgaitė baleto šokėjos karjerą pradėjo 1940 metais. Dirbdama teatre baigė lituanistikos studijas, pradėtas dar neuždarytame Kauno Vytauto Didžiojo universitete, vėliau teatrologijos studijas Maskvoje. Baigusi šokėjos karjerą dėstė šokio pagrindus būsimiems aktoriams, ilgus metus dirbo M. K. Čiurlionio meno mokyklos Choreografijos skyriuje. A. Ruzgaitės knyga „Prisiminimų blyksniai“ – tai mūsų baleto istorijos dalyvės ir metraštininkės užfiksuoti unikalūs Lietuvos baleto ir visos kultūros istorijos epizodai, liudijimas iš pirmų lūpų.
Lietuvių baleto pasaulyje ją vadino „greitąja pagalba“. Nes susirgus bet kuriai solistei ji galėdavo per porą dienų paruošti kolegės vaidmenį ir eiti į sceną. Ir tapti nepamirštama.
Po septynių dešimtmečių, atiduotų šokio menui, ilgametis scenos partneris ją pavadino lietuvių baleto signatare. Nes ji buvo viena iš tų, dėl kurių fanatiško atsidavimo savo profesijai buvo atkurtas tremčių ir emigracijos sunaikintas lietuvių baleto branduolys.
Jos pasirodymą Palangoje vasarotojai vadindavo tikrąja sezono pradžia. Nes jos mylimas miestas prie Baltijos daug metų buvo neįsivaizduojamas be tų laikų stiliaus ir mados karalienės.
Ją iki šiol vadina Lialia. Nes… Kas žino, kodėl išliko nuo kūdikystės prigijusi meili pravardė? Gal kaip kontrastas aristokratiškai laikysenai, antikinės deivės stotui ar pietietiškam jos sušoktų personažų temperamentui?
Kalbant apie ALIODIJĄ RUZGAITĘ lengviau pasakyti, kas ji nebuvo lietuvių balete, negu išvardyti, kas ji buvo ir yra: solistė, pedagogė, du aukštojo mokslo diplomus įgijusi baleto kritikė ir istorikė, nepailstanti švietėja nuo tų laikų, kai pasaulio šokio meno naujienos vargiai prasiskverbdavo pro geležinę politinės scenos uždangą.
Aliodijos Ruzgaitės prisiminimų knygoje atsiskleidžia prieškario Kauno Laisvės alėjoje prasidėjusi mergaitės iš inteligentų šeimos didžioji gyvenimo promenada, įspūdinga jos sutiktų žymiausių Lietuvos ir pasaulio baleto šokėjų, choreografų, kitų menų atstovų galerija. Sklaidant knygos puslapius kartais atrodo neįtikėtina, kiek galima patirti ir pasiekti per vieno žmogaus gyvenimą.
Ji nedvejodama atsakė, kad net jei žinotų, jog visą karjerą šoks paskutinėje kordebaleto linijoje, vėl rinktųsi šį kelią…
Baleto artistas Petras Skirmantas
Ji buvo šokio maniakė. (…) Tas žvėriškas, fanatiškas darbas paliko nuostabių prisiminimų.
Baleto artistas Henrikas Kunavičius
Pamatęs Kiprą Petrauską jausdavai, kad eina „Aš – opera“. Lygiai taip pat Lietuvos baletą ilgus dešimtmečius reprezentavo balerina Aliodija Ruzgaitė.
Baleto kritikė Jūratė Terleckaitė
Jos gyvenimas – tai atvejis, kai profesija sutampa su pomėgiu. Ruzgaitė ( …) buvo savita mūsų baleto asmenybė. Tokių charakterių balete reta. Tokie menininkai turi ryškų „aš“.
Muzikologas Edmundas Gedgaudas
Ruzgaitė labai gražiai atrodė, kaip kokia antikinė nimfa – dailiai nuaugusi, aukšta, būdavo į ką pasižiūrėti.
Ji nerodydavo jokių sceninių kaprizų, nekeldavo jokių trinčių, kurių kartais pasitaiko tarp žvaigždžių.
Dirigentas Saulius Sondeckis
Matant jos šokio išraišką, plastiką, viduje sukildavo emocijos, jausdavausi lyg šampano taurę išgėrusi.
Operos solistė Irena Jasiūnaitė