baletas
Jau kitą savaitgalį Lietuvos kino teatruose įvyks ypatinga premjera, kuri sudomins visus, neabejingus šokiams bei muzikai – „Šokis svajonės ritmu“. Filmo kūrėjai neabejoja, kad juosta paliks įspūdį visiems tokių kino hitų, kaip „Šokis svajonės ritmu“ gerbėjams ir ras vietą klasikinio šokio mylėtojų būtinų pamatyti filmų sąraše, mat pagrindinį, šokėjos Rubės vaidmenį, muzikinėje dramoje atlieka garsi JAV balerina Keenan Kampa.
Tą dieną, kai įžengė į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, baletas tapo kasdieniu Martyno Rimeikio palydovu. Neseniai pradėjęs eiti choreografijos meno pažinimo link, M. Rimeikis buvo pakviestas į ryt prasidedantį vieną didžiausių pasaulyje šokio renginių –tarptautinę šokio mugę „Internationale Tanzmesse NRW“ – pristatyti savo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekto „Kūrybinis impulsas“ miniatiūros „Belaukiant Godo“.
Prancūzų fotografas Ludovicas Florentas sukūrė nuotraukų seriją, kurią pavadino „Meteorologinės dulkės“ („Stardust“). Savo nuotraukose jis įamžino balerinas, kurių šokių judesius lydi šuorai dulkių. Žinoma, iš tikro tai miltai, padedantys šokėjoms sukurti sparnų, širdies formas ir tiesiog suteikiantys fotografijai lengvumo, laisvės, judesio efektą.
Baltijos Baleto Grupė kalėdų antrąją dieną šildys žiūrovus spektakliu “Saulės Smūgis” pagal The Beatles muziką.
Jau šiandien, spalio 16-ąją dieną „Baltijos Baleto Grupė“ antrąkart viešai pristatys savo premjerą „Saulės Smūgis“, kuri pirmą kartą buvo parodyta spalio 10-tąją.
Denisui vos 19 metų, tačiau jis jau spėjo pasimokyti baleto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, studijuoti šiuolaikinį šokį Londone, dėstyti ir mokyti šokio Vilniaus dailės akademijoje, Misisipės universitete (JAV), šokti Lietuvos, Prancūzijos, Amerikos (ir ne tik) scenose, dirbti modeliu, krimsti kino meną… Sąrašas atrodo nesibaigiantis, kai prie viso to dar pridėsime planuojamą Deniso režisuoto spektaklio premjerą, pamokas Paryžiuje… Žodžiu, 100 įkvepiančių ir be galo žavinčių darbų.Denisas šiuo metu stažuojasi Amerikoje ir sutiko pasikalbėti apie motyvacijas, Lietuvą, keliones, chaosą galvoje ir, žinoma, ateivius.
Pilnas sales gerbėjų renkanti „Baltijos baleto grupė“ kviečia vis niūrėjančius vakarus skaidrinti savo įkvepiančiais ir užburiančiais darbais. Režisierės ir choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės vadovaujama trupė jau lapkričio 29-ąją žiūrovams dar kartą dovanos populiarųjį „Kitą pasaulį“ pagal „Depeche Mode“ muziką.
Šis šiuolaikinio baleto spektaklis įkvėptas ne tik kultinės grupės kūrybos, bet ir japonų rašytojo Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“. Scenoje suvienyti skirtingi meno žanrai – tai etiudai, gimę iš simbolių, filosofijos, vaizdinių ir energijos kupinos muzikos. Šokėjai scenoje tampa mechaniniais organizmais, gyvenančiais šviesų, lazeriųm šviesų ir vaizdo projekcijų šalyje.
Reta mergaitė vaikystėje nėra svajojusi apie balerinos karjerą. Tačiau paaugusios suprantame, kad Edgaro Dega mūzų duona nėra lengva: nuo puantų maudžia pėdas, o baleto sijonai puošia tik tas, kurios renkasi špinatų lapus, bet ne pyragaitį. Norui šokti nedingstant, balerinos svajonę iškeičiame į šiuolaikinių ar pramoginių šokių būrelį.
Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje baleto spektakliai sutraukia pilnas sales žiūrovų, bet baleto artisto profesija yra neįprasta, paslaptinga. Ypač mažai žinome apie baletą šokančius vyrus. Baleto šokėjas Evaldas Bielinis (27) pasakoja apie šią egzotika tapusią specialybę tiek iš scenos, tiek iš užkulisių pusės.
Papasakok, kaip tapai šios retos profesijos atstovu – baleto šokėju.
Nuo mažumės lankiau gimnastiką, vėliau pramoginius šokius. Deja, pastarasis užsiėmimas reikalavo labai daug finansinių išlaidų, todėl, kai baigiau pradinę mokyklą, tėvai nuvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto atranką. Išlaikęs stojamąjį egzaminą, ten baigiau ir vidurinio ugdymo mokymosi programą, ir baleto klasę.
Kaip atsidūrei Suomijos nacionaliniame operos ir baleto teatre?
Taip jau susiklostė, kad buvau pradėjęs šokti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet nusprendžiau išbandyti savo jėgas Helsinkyje. Pabandžiau ir mane ten paliko. Suomijos operos ir baleto teatre jau šoku 8-ąjį sezoną.
Tavęs paklausius atrodo, kad labai lengvai tapai baleto šokėju: be didelių sunkumų pabaigei M. K. Čiurlionio menų mokyklą, jau daug metų dirbi profesionaliu baleto artistu Suomijos nacionaliniame teatre. Deja, dažnai tenka girdėti, kad daugeliui baletas lieka tik neišsipildžiusi svajonė…
Kiekvienais metais Lietuvoje baleto klasę baigia iki 10 žmonių, iš jų berniukų 1–2. Iš tų 10 šokėjų pagal profesiją šoka vos vienas kitas. Dažniausiai iš baleto išeinama savo noru. Vieni supranta pasirinkę ne tą gyvenimo kelią ir puikiai save realizuoja kitose srityse. Kiti per daug nenutolsta nuo šokio: mokina šokti vaikus, šoka įvairiose trupėse ir pan. Dar kiti profesionaliais šokėjais negali būti dėl silpnos sveikatos.
Ar sunku rasti darbą baleto šokėjui – vyrui? Turbūt konkurencija tarp moterų yra didesnė?
Užsienio šalyse konkurencija yra labai didelė tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Nors mūsų M. K. Čiurlionio menų mokykla paruošia stiprius šokėjus, bet tėvai nenoriai leidžia vaikus, o ypač berniukus, į baletą. Kitose šalyse menų mokyklas baigia gerokai daugiau šokėjų, tarp jų ir vyrų.
Matyt, viena iš daugelio priežasčių kodėl tėvai nenoriai leidžia savo vaikus į baletą yra ta, kad Lietuvoje menininkai, tarp jų ir baleto šokėjai, mažai uždirba. Kaip baleto šokėjai uždirba Suomijoje? Beje, ar balete skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai?
Suomijoje baleto šokėjų algos nėra ypatingai didelės, gauname vidutinį atlyginimą. Jį gaunant galima normaliai gyventi: ir paišlaidauti, ir pasitaupyti. Moterų ir vyrų algos yra vienodos, bet kuo ilgiau teatre dirbama, kuo aukštesnis šokėjo statusas (t. y. solistai, demisolistai uždirba daugiausiai), tuo ir alga didesnė. Taip pat gauname priedus už spektaklius – kuo daugiau spektaklių per mėnesį sušoki, tuo didesnį priedą gauni.
Kokios reakcijos sulauki, kai nepažįstamiems žmonėms pasakai savo profesiją? Ar skiriasi lietuvių ir suomių požiūris į vyrus, šokančius baletą?
Lietuvoje nepažįstamiems žmonėms, užsiminus apie tai kuo užsiimu gyvenime, dažnas lieka abejingas arba priešingai – pasimeta, nebeturi ką pasakyti. Daugelis nėra matę baleto spektaklių, todėl lietuviai ne retai paklausia, ar nėra sunku šokti ant pirštų galų. Tenka atsakyti, kad tik moterys šoka ant pirštų galų, o vyrai ant puspirščių. Suomio reakcija būna kitokia – dažniausiai ima visko klausinėti, pasigiria, kad matė vieną ar kitą spektaklį. Galima įdomiai padiskutuoti apie baletą.
Gatvėje vyrą, kuris yra baleto šokėjas, galima atpažinti iš grakščios eisenos, atletiško kūno sudėjimo. O ką gali pasakyti apie baleto šokėjų būdo savybes?
Labai svarbu būti ištvermingam, valingam ir užsispyrusiam. Dirbant būtina jausti saiką, kad nepersitemptum, nes to pasekmė – įvairios traumos. Baleto šokėjui ne mažiau svarbus yra ir komunikabilumas, mokėjimas elgtis kritinėse situacijoje. Mūsų kolektyvą sudaro šokėjai iš viso pasaulio nuo 18 iki 44 metų, todėl dėl kultūrinių skirtumų, nevienodos patirties lengvai gali kilti nesutarimų, konfliktų. Visgi su kolegomis ne tik dirbame, bet dažniausiai kartu praleidžiame ir laisvalaikį.
Kad ir kaip būtų, visuomenę valdo stereotipai. Vienas iš jų, kad baletas nevyriška profesija. Ką apie tai manai tu? Ar po darbo prireikus imiesi kokių nors fizinės jėgos reikalaujančių darbų?
Tą patį galima pasakyti ir apie vyrus, nuo ryto iki vakaro sėdinčius biure prie kompiuterio ekrano (juokiasi). Į baletą galima žiūrėti ne tik iš meninės, bet ir iš sportinės pusės. Žiūrovai, matydami spektaklį, dažnai neįsivaizduoja kiek reikia įdėti fizinių jėgų, pastangų norint pasiekti scenoje matomą rezultatą. Sutinku, kad baleto šokėjams griežtai draudžiamas ekstremalus sportas, patariama nenešioti didelių svorių, netgi namų apyvokos darbus reikia daryti labai atsargiai arba išvis jų vengti. Kita vertus, daug kas priklauso nuo šokėjo būdo savybių. Juk negali sėdėti rankas sudėjus ir laukti kol kažkas perstumdys baldus, nupjaus žolę ar išplaus grindis. Kaip jau minėjau, viską reikia daryti su saiku, žinoti savo galimybes.
O kaip meilės reikalai? Susidaro įspūdis, kad moteriai draugauti su baleto šokėju nėra lengva. Jau vien dėl to, kad vyrui turėtų būti sunku kovoti su savo prigimtimi kiekvieną dieną matant krūvą dailių, pusnuogių moterų.
Kitos profesijos vyrui, atėjusiam į repeticiją, gali kilti tokių minčių, bet tai mūsų darbo kasdienybė. Darbo metu galvoji, kaip geriau sušokti, bandai įsiminti vieną ar kitą judesį. Į moterį žiūri tik kaip į šokio partnerę. Visgi dažnai šokant poroje su tuo pačiu partneriu, matant jį kiekvieną dieną, kartais užsimezga romantiški santykiai. Suomijos teatre iš 75 baleto trupėje esančių žmonių yra apie 10 porų. Kita vertus, gyvenimo partnerį matyti 24 val. per parą ir dirbti vienodą darbą kai kuriems tampa per dideliu išbandymu. Todėl didžioji dalis šokėjų drauges susiranda ne iš baleto pasaulio.
Pabaigai norėčiau paklausti: žiūrovas per baleto spektaklį scenoje mato tobulą vaizdą, nukeliantį į nežemišką judesių, mimikos ir muzikos pasaulį, bet ar per spektaklius nenutinka kokių nors gyvenimiškų kuriozinių situacijų, kurių žiūrovas nepamato?
Stengiamės, kad taip nenutiktų, bet būna visko. Tarkim sumaišai ar pamiršti kokį judesį ir pradedi šokti nesąmones. Tokiu atveju šalia šokantiems šokėjams pradeda imti juokas ir būna sunku neparodyti savo emocijų. Arba nutinka, jog ne ten atsistoji. Žiūrovai to nepastebi, bet mes patys ir spektaklius stebintys baletmeisteriai visada pastebime tokias klaidas. Yra buvę, kad orkestras pradėjo groti greičiau, o mes nespėjome šokti pagal muziką. Man yra buvę, jog nespėjau į spektaklį, nes Vilniuje atšaukė mano skrydį dėl prastų oro sąlygų. Taip pat esu šokęs, sirgdamas Roto virusu.
Aušra Trasauskaitė
Su prancūzų batų dizainerio Christiano Louboutino sukurtais aukštakulniais žurnalams dažnai pozuoja Victoria Beckham arba Coleen Rooney. Tačiau ar įsivaizduojate šias dvi damas pasipuošusias naujausiu 47-rių metų dizainerio kūriniu – aukštakulniais bateliais, kurių stiletai nuo žemės moterį „pakelia“ net 20,32 cm?!
Dar žiemą „Baltijos baleto grupė“, vadovaujama Marijos Simonos Šimulynaitės, pristatė spektaklį pagal Depeshe mode muziką „Depeche Mode: kitas pasaulis”. Prireikė vos pusės metų ir žiūrovams trečiadienį pristatyta dar viena premjera – „Diagnozė: Vyras“, ketvirtadienį – moteriškoji „Arachnė“.
Dar žiemą „Baltijos baleto grupė“, vadovaujama Marijos Simonos Šimulynaitės, pristatė spektaklis pagal Depeshe mode muziką „Depeche Mode: kitas pasaulis”. Prireikė vos pusės metų ir žiūrovams vakar pristatyta dar viena premjera – „Diagnozė: Vyras“.
„Oskaro” laureatė Natalie Portman, anot žiniasklaidos, tapo motina. 30-metė aktorė pagimdė berniuką, rašo žurnalas „People”. Kitos detalės neskelbiamos.
Birželį pamatyti geriausius sezono spektaklius Vilniuje žiūrovus dar kviečiantis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) jau skelbia 2011-2012 metų sezono spektaklius ir gastroles.
Ateinantį sezoną teatras pradės švente – į rugsėjo 1-ąją rodomą Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona” visus moksleivius, studentus, mokytojus ir dėstytojus teatras pakvies nemokamai.
Sezono pradžioje, rugsėjo mėnesį, bus galima pamatyti naujausius LNOBT spektaklius – operą „Otelas”, baletus „Barbora Radvilaitė”, „Kopelija”, Čipolinas”.
Rugsėjo pabaigoje Vilnius sulauks istorinių, pirmą kartą per nepriklausomybės 20-metį rengiamų Estijos nacionalinės operos gastrolių, Vilniuje estai planuoja parodyti net 5 spektaklius – Džakomo Pučinio (Giaccomo Puccini) operas „Toska”, „Bohema” ir Sergejaus Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams” bei du baletus – nuotykių kupiną „Trys muškietininkai” ir vieną naujausių Estijos baleto premjerų, choreografo Keneto Makmilano (Kenneth MacMillan) spektaklį „Manon” pagal Žiulio Masne (Jules Masenet) muziką. Tuo pat metu LNOBT rodys savo spektaklius Estijos sostinės žiūrovams.
Ateinantį sezoną Vilniuje gastroliuos ir Kauno muzikinis teatras, lapkritį Vilniuje rodysiantis operetes „Šikšnosparnis” ir „Grafas Liuksemburgas” bei populiarųjį miuziklą „Muzikos garsai”.
Vilniuje laukiama ir Baltarusijos didžiojo nacionalinio akademinio baleto teatro dovanos – spalio 29 d. kaimynai rodys baletą „Bachčisarajaus fontanas”.
Naująjį sezoną LNOBT vėl kvies į spektaklių premjeras. Staigmena laukia baleto mylėtojų – ateinantį sezoną baleto premjerų bus daugiau nei operos.
Pirmoji baleto premjera suplanuota Naujiesiems metams – 2012-uosius pasitiks svajinga Johano Štrauso (Johannes Strauss) muzika, skambanti balete „Žydrasis Dunojus”, kurio premjera įvyks gruodžio 31 d. Kovo pradžioje baleto mylėtojai bus kviečiami į N. Čerepnino baletą „Armidės paviljonas”, prieš šimtą metų pirmą kartą pastatytą Sergejaus Diagilevo Rusų sezonuose. Vilniaus scenoje išvysime visiškai naują, specialiai mūsų teatrui sukurtą Londono „Covent Garden” teatre dirbančio choreografo S. Samodurovo šio baleto versiją.
Didžioji sezono operos premjera – viena gražiausių Piotro Čaikovskio operų „Eugenijus Oneginas”. Jos laukiama gegužės 18 dieną. Operą Vilniuje statys jaunas režisierius iš Maskvos Vasilijus Barchatovas ir dirigentas Robertas Šervenikas.
Kaip ir kasmet, teatras švęs keletą jubiliejų – operos solistų Arvydo Markausko, Vaclovo Daunoro, Vincento Kuprio, Irenos Milkevičiūtės, baletas sveikins Voldemarą Chlebinską.
Ateinantį sezoną Vilniuje dainuos ir šoks nemažai kviestinių solistų, bus ir nemažai lietuviškų debiutų. Baritonas Vytautas Juozapaitis pirmą kartą atliks klastingojo Jago vaidmenį „Otele”, Vaidas Vyšniauskas – Zygmundo partiją „Valkirijoje”. Du vaidmenis rengia Tadas Girininkas – „Rigolete” jis dainuos Sparafučilę, operoje „Karmen” – Cunigą. Operoje „Žydė” numatytas Liudo Norvaišo debiutas – solistas rengia Kardinolo Bronji vaidmenį. Lietuvos publikai įdomu bus „Skrajojančiame olande” išgirsti Almą Švilpą, jau kelerius metus dainuojantį Vokietijos teatruose.
Baleto spektakliuose naujais vaidmenimis debiutuos pagrindinių partijų atlikėjai: primabalerina Olga Konošenko balete „Graikas Zorba” šoks Marinos vaidmenį, o Martynas Rimeikis „Rusiškajame Hamlete” – Favoritą. Viename iš „Don Kichoto” spektaklių šoks balerina Jurgita Dronina (Olandija).
Vasario 20 d. LNOBT kviečia į L. A. Minkuso baletą Don Kichotas, kuriame Bazilį ir Kitri šoks kviestinės žvaigždės: Viktoras Iščiukas iš Kijevo ir Irina Surneva iš Maskvos.
Šis spektaklis mūsų teatre rodomas 241 kartą, ir nuolat sulaukia susižavėjusių žiūrovų aplodismentų. Choreografas V. Vasiljevas, pastatęs šį baletą mūsų teatre, yra pasakęs: „Kiek žiūrovų žavėjosi šiuo baletu, juokėsi ir džiūgavo dėl jo herojų nuotykių! Kiek kritikų širdo dėl didžiojo Cervanteso kūrinio profanavimo ir triuškino spektaklio muziką į šipulius…” Ir iš tiesų, tai vienas mėgstamiausių spektaklių ne tik mūsų teatre. Žinoma, neverta čia ieškoti M. Cervanteso romano išminties ar vaizdų gilumos, tačiau baletas to ir nesiekia. Turtinga, žaižaruojanti choreografija, melodinga, pilna ispaniškų motyvų temperamentinga muzika, patraukli, spalvinga choreografija – puiki pramoga, visada laukiama žiūrovų dėl savo romantinės pasaulėjautos, naivaus, bet neįveikiamo tikėjimo gėriu ir žmoniškumu. Tačiau tai nereiškia, kad šokėjai scenoje tiesiog linksminasi… Anaiptol! Sudėtinga ir bravūriška choreografija reikalauja maksimalaus meistriškumo ir virtuoziškumo. Tad džiugu, kad vasario 20 d. mūsų scenoje pagrindinius vaidmenis šoks puikūs solistai.
Viktoras Iščiukas (g. 1983) – Ukrainos Taraso Ševčenkos nacionalinio operos ir baleto teatro primarijus. Baigė Kijevo Sergijaus Lifaro šokio akademiją (2001), Tarptautinių konkursų diplomantas (Budapešte, 1998) ir prizininkas – aukso medalis Sankt Pelene, Vienoje (abu 1999), Maskvoje (2005). Šoka pagrindines klasikinių ir šiuolaikinių baletų partijas: Bazilis Don Kichote, Albertas Žizel, Ali ir Lankidemas Korsare, Romeo Romeo ir Džuljetoje, Princas Pelenėje, Miegančiojoje gražuolėje ir Spragtuke, solinės partijos George’o Balanchino Taranteloje, Pas-de-deux, Stars and Stripes.
Irina Surneva – Maskvos baleto trupės International Ballet Theatre primabalerina ir meno vadovė. Maskvos valstybinės choreografijos akademijos absolventė (1993). Karjerą pradėjo kaip Maskvos didžiojo teatro Jurijaus Grigorovičiaus baleto trupės primabalerina, šoko K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, Majos Pliseckajos kvietimu – Rusijos imperatoriškajame balete, 2003 m. tapo Rusijos nusipelniusia meno veikėja. Kaip kviestinė primabalerina šoko JAV, Izraelio, Japonijos, Meksikos, Prancūzijos ir kitų šalių baleto scenose.
Pelnė laurų tarptautiniuose baleto konkursuose: sidabro medalis Maskvoje (1997), bronzos medaliai Majos Pliseckajos konkurse Sankt Peterburge (1998) ir šiuolaikinio šokio konkurse Nagojoje (Japonija, 1999), specialus Grigorovičiaus prizas kaip geriausiai partnerei Maskvos baleto konkurse (2005).
Repertuare – pagrindiniai klasikinių ir šiuolaikinių baletų (Balanchino Tarantela, Maurice’o Béjart’o Bahte, Karmen) vaidmenys.
Natalie Portman naujame Dareno Aronofsky filme „Juodoji gulbė“ vadina ambicingą baleriną, kuriai pasiūlomas pagrindinis vaidmuo balete „Gulbių ežeras“. Šiame kūrinyje balerina turi persikūnyti į juodąją ir baltąją gulbę, tačiau mergina taip įsijaučia į naują vaidmenį, kad nebesugeba atskirti jo nuo realybės ir pamažu prasideda…
Naujo režisieriaus Darreno Aronofsky filmo „Juodoji gulbė“ („Black Swan“) turbūt laukia dauguma kino gurmanų. Kas laukia, o kai kas jau ir sulaukė bei drebančiomis rankomis paspaudė play mygtuką. Ir prieš paspausdamas labai tikėjosi, kad filmas repeat rėžimu suksis dar ne vieną kartą, kaip kad buvo su „Pi“ ar „Requiem svajonei“…
Depeche Mode, baletas, šiuolaikinis baletas, lazeriai, projekcijos…skamba kaip gražių žodžių sakinys, tačiau naujai susikūrusi „Baltijos baleto grupė“ juos sujungė į vieną ir pristatys šiuolaikinio šokio spektaklį „Depeche Mode: Kitas pasaulis“.
Lapkričio 28 d. (sekmadienį) Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos šokio teatre Vilniuje įvyks visame pasaulyje populiarus, tačiau pirmą kartą Lietuvoje „Eglės Špokaitės ir Kristinos Sliesoraitienės baleto mokyklos“ organizuojamas „Pirmasis Lietuvos jaunųjų baleto šokėjų konkursas“.
Aliodija Ruzgaitė – Lietuvos baleto amžininkė. Šiam menui ji atidavė daugiau nei septynis dešimtmečius – nuo 1932 metų, kai susižavėjusi pirmuoju Lietuvoje pastatytu baletu L. Delibo „Kopelija“ pradėjo mokytis žinomo pasaulyje baleto artisto ir pedagogo Anatolijaus Obuchovo studijoje Kaune, iki pat šių dienų – rašydama knygas, straipsnius apie baletą spaudai, enciklopedijoms ir žinynams.
A. Ruzgaitė baleto šokėjos karjerą pradėjo 1940 metais. Dirbdama teatre baigė lituanistikos studijas, pradėtas dar neuždarytame Kauno Vytauto Didžiojo universitete, vėliau teatrologijos studijas Maskvoje. Baigusi šokėjos karjerą dėstė šokio pagrindus būsimiems aktoriams, ilgus metus dirbo M. K. Čiurlionio meno mokyklos Choreografijos skyriuje. A. Ruzgaitės knyga „Prisiminimų blyksniai“ – tai mūsų baleto istorijos dalyvės ir metraštininkės užfiksuoti unikalūs Lietuvos baleto ir visos kultūros istorijos epizodai, liudijimas iš pirmų lūpų.
Lietuvių baleto pasaulyje ją vadino „greitąja pagalba“. Nes susirgus bet kuriai solistei ji galėdavo per porą dienų paruošti kolegės vaidmenį ir eiti į sceną. Ir tapti nepamirštama.
Po septynių dešimtmečių, atiduotų šokio menui, ilgametis scenos partneris ją pavadino lietuvių baleto signatare. Nes ji buvo viena iš tų, dėl kurių fanatiško atsidavimo savo profesijai buvo atkurtas tremčių ir emigracijos sunaikintas lietuvių baleto branduolys.
Jos pasirodymą Palangoje vasarotojai vadindavo tikrąja sezono pradžia. Nes jos mylimas miestas prie Baltijos daug metų buvo neįsivaizduojamas be tų laikų stiliaus ir mados karalienės.
Ją iki šiol vadina Lialia. Nes… Kas žino, kodėl išliko nuo kūdikystės prigijusi meili pravardė? Gal kaip kontrastas aristokratiškai laikysenai, antikinės deivės stotui ar pietietiškam jos sušoktų personažų temperamentui?
Kalbant apie ALIODIJĄ RUZGAITĘ lengviau pasakyti, kas ji nebuvo lietuvių balete, negu išvardyti, kas ji buvo ir yra: solistė, pedagogė, du aukštojo mokslo diplomus įgijusi baleto kritikė ir istorikė, nepailstanti švietėja nuo tų laikų, kai pasaulio šokio meno naujienos vargiai prasiskverbdavo pro geležinę politinės scenos uždangą.
Aliodijos Ruzgaitės prisiminimų knygoje atsiskleidžia prieškario Kauno Laisvės alėjoje prasidėjusi mergaitės iš inteligentų šeimos didžioji gyvenimo promenada, įspūdinga jos sutiktų žymiausių Lietuvos ir pasaulio baleto šokėjų, choreografų, kitų menų atstovų galerija. Sklaidant knygos puslapius kartais atrodo neįtikėtina, kiek galima patirti ir pasiekti per vieno žmogaus gyvenimą.
Ji nedvejodama atsakė, kad net jei žinotų, jog visą karjerą šoks paskutinėje kordebaleto linijoje, vėl rinktųsi šį kelią…
Baleto artistas Petras Skirmantas
Ji buvo šokio maniakė. (…) Tas žvėriškas, fanatiškas darbas paliko nuostabių prisiminimų.
Baleto artistas Henrikas Kunavičius
Pamatęs Kiprą Petrauską jausdavai, kad eina „Aš – opera“. Lygiai taip pat Lietuvos baletą ilgus dešimtmečius reprezentavo balerina Aliodija Ruzgaitė.
Baleto kritikė Jūratė Terleckaitė
Jos gyvenimas – tai atvejis, kai profesija sutampa su pomėgiu. Ruzgaitė ( …) buvo savita mūsų baleto asmenybė. Tokių charakterių balete reta. Tokie menininkai turi ryškų „aš“.
Muzikologas Edmundas Gedgaudas
Ruzgaitė labai gražiai atrodė, kaip kokia antikinė nimfa – dailiai nuaugusi, aukšta, būdavo į ką pasižiūrėti.
Ji nerodydavo jokių sceninių kaprizų, nekeldavo jokių trinčių, kurių kartais pasitaiko tarp žvaigždžių.
Dirigentas Saulius Sondeckis
Matant jos šokio išraišką, plastiką, viduje sukildavo emocijos, jausdavausi lyg šampano taurę išgėrusi.
Operos solistė Irena Jasiūnaitė
