dovanojamas katinas
Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.
Vasario 26 d. lemtinga. Pūkutis turi iki tol surasti namus ar globą. Prašome visų neabejingųjų pagalbos.
Nors ir jaunas (dar tik aštuonių mėnesių), bet Nikis jau nemažas, raumeningas galiūnas. Bus iš tų, didesnių ir stambesnių, katinų. Ypatingo, ugninio grožio ir gerumo neišpasakyto.
Vasia nėra tas gražuolis veislinis katinas, dėl kurio alpsta visi „veislės“ mylėtojai. Eilinis rainas lietuviškas katinas… Bet mes labai pabandysime atrasti žmogų, kuris nesivaiko madų, kuris augintiniu prieš draugus puikuojasi dėl to, kad jį myli, o ne todėl, kad tokia ar kitokia veislė dabar kaip tik „ant bangos“.
Gyveno šis vargšas laiptinėj, niekam nereikalingas ir nemylimas, nors ir turėjo namus… Dauguma abejingųjų eidami pro šalį net nepastebėdavo tokios „smulkmės“, gulinčios ant kilimėlio, patiesto prie durų, kitiems gi (tokiems, kurie su gyvūnais po viena saule neišsitenka), šis rainiukas trukdė, nors žmogui nieko blogo jis fiziškai padaryti negalėjo.
Pavilnyje, naujakurių rajone, kur viskas iš pažiūros taip gražu ir idealu, kur visą vasarą žydėjo gėlės ir kvepėjo šviežiai nupjauta žolė, kur visi tokie gražūs ir laimingi, ėmė ir atsirado jis. Iš niekur. Kaip kažkas, pamatęs jį, pasakė – „žiauriai baisus ir gąsdinantis visus aplinkui“, visai netinkantis to idealaus pasaulio aplinkai. Ir nesvarbu, kad jam labai skaudėjo, kad jis ėjo link žmonių alkanas, išvargęs ir prašantis pagalbos, visai tai nesvarbu.
Mažasis Juosviukas mūsų globoje yra nuo pat gimimo. Nuo pat tada, kai priglausta jo mamytė padovanojo šiam pasauliui keturias trapias gyvybes. Trijulei pasisekė, jie jau džiaugiasi savo namais, šeimininkais ir jų meile. Tik štai Juosviuko kaip niekas nepastebi, taip nepastebi. Mažylis vis žiūri pro langą, kraipo galvytę į vieną pusę, į kitą, vis tikisi pamatyti savo žmogų.
Peperis – išskirtinio meilumo gyvūnas. Maži ar jauni katinukai retai tokie būna. Dažniausiai jie būna žaismingi, bet ant kelių miegoti nemėgsta. O 4 mėn. Peperis yra būtent toks. Net iš tolo girdisi, kaip atmurkia nusiteikęs gardžiai pamiegot.
Kai margaspalviai lapai, nudraskyti šalto vėjo, šoks paskutinį savo šokį šiais metais, o miesto žiburiai pasitiks slapta atsėlinusią tamsą, Tu savo jaukiuose, šiltuose namuose nesijausi vienišas, nes Tave džiugins ir draugiją palaikys šaunuolis Vilis – tobulas 4 mėnesių katinėlis. Jis neįkyrus, bet žmogaus draugiją dievinantis mažylis, kuris vos pajutęs dėmesį, „ištirpsta“ laimės jūroje: vartosi ir meiliai tiesia galvytę glostymams.
Esu Djukas. Aš nežinau, ką man daryti, kur eiti, į ką kreiptis? Patarkite, prašau! Negaliu priprasti prie gyvenimo gatvėje, niekur nepritampu, iš visur mane veja. Aš nežinau, ką man daryti…
Staiga, tiesiog oda pajaučiu, kad mane kažkas stebi. Aha, matau net aštuonias gintarines sagutes – akutes. Kyšt viena maža galvytė iš už kampo, kyšt kita: pasisuka į kairę, pasižiūri į dešinę, tada vėl stebi mane. Iškart suprantu, kad kažko ieško. Matau, tikrina mažosios, ar ne jų laimė čia apsilankė. Ne mielosios, dar ne jūsų, bet pažadu, kad ir pas jus ji greitai ateis.
Namų ieško Trupinukas, Širdukas, Aktyvistas, Medžiotojas ir Murkimo meistras Justukas. Justuką priglaudėme, kai į mus kreipėsi mergina, kuri ir pastebėjo vienui vieną mažytį, be kitų gentainių, be mamytės gyvenantį tiesiog… krūmuose Justiniškėse.
Čiūžu čiūžu be pačiūžų. Ir kas gi čia taip smagiai čiuožinėja? Tai mūsų mažieji dailiojo čiuožimo čempionai Vilis ir Gilis.
Kai pateka rytinė saulė, kai nubunda gamta, pasipuošusi paukščių čiulbesiais, kai į gatves išskuba pirmieji žmonės, ieškoti laimės išeina ir jis. Lėtai apžiūri savas „valdas“, pasilabina su kiemsargiu, į tuščią pilvelį įsimeta tai, ką suranda ir… eina ieškoti. Ieškoti savo žmogaus, savo džiaugsmo.