dovanojamas katinas
Gavome pranešimą, kad Justiniškėse, Taikos g. požemiuose (inžinerinių komunikacijų kolektoriuje) žmonės jau nebe pirmą dieną girdi gailiai verkiantį kačiuką. Moterys kalbėjo, kad kažkuriai kitai organizacijai buvo apie tai pranešta, bet pagalbos nesulaukta, todėl netoliese gyvenanti mūsų Anželika pasiėmė gaudyklę ir per lietų pėsčiomis išskubėjo į nelaimės vietą, nes dar kelių dienų be maisto ir vandens kačiukas nebūtų ištvėręs. Buvo dešimta valanda vakaro, todėl teko pavargti, kol per įvairius informacijos numerius galiausiai pavyko susisiekti su budinčiais Vilniaus šilumos tinklų specialistais. Be jų į kolektorių patekti nebuvo įmanoma.
Vilniuje rasta maždaug septynių mėnesių katytė, kurią radę žmonės pavadino Mice. Micytė linksma, švelni, tvarkinga, tikrai galėtų gyventi ir bute, ir namuose su galimybe išeiti į lauką. Tik priglausta iškart ėmė demonstruoti meilę ir prieraišumą žmonėms, vis glaustėsi, murkė ir žiūrėjo į akis.
Soduose, tarp netvarkingai sumestos krūvos lentų, jos teturi tik viena kitą. Mažytės, liesutės, bet ne pagal amžių suaugę. Nevaikiškai čia bėga mažylių vaikystė… Oi, nevaikiškai… Nevaikiškai žvelgia ir didelės nuostabios akys. Tos pačios akys kiekvienam praeiviui šypsosi, tos pačios verkia, kad nėra žmogaus šalia…
Katytė Diva vaikystėje buvo išgelbėta nuo baisaus gyvenimo gatvėje, išgydyta, socializuota, paskiepyta, sterilizuota, pažymėta mikroschema ir yra pasiruošusi keliauti namo. Tai tvarkinga, miela, draugiška, vienerių metų amžiaus, trispalvė katytė.
Dažnai gyvūno pasitikėjimas žmogumi mus stebina. Dar labiau stebina tai, kad patiklus gyvūnas nukentėjęs nuo žmogaus, ima juo pasitikėti dar labiau… Polis – ne išimtis. Nuostabaus charakterio katinėlis net ir po to, kai buvo apšaudytas šratiniu šautuvu, žmogų myli ir pasitiki juo besąlygiškai. Panašu, kad anksčiau jo gyvenime blogio nepasitaikė, todėl Polis niekada nejautė grėsmės ar poreikio slėptis ir vengti dvikojų.
„Ne-są-mo-nė!“ – pasakytų daugelis, sužinoję, kad Markizas neturi namų. „Ne-tie-sa“ – stebėtųsi kiti, išgirdę, kad Markizo patalas ne minkštos pagalvės, o kietas betonas. Taip, tai tiesa, kad ir kokia sunki ir skaudi ji būtų. Ne, Markizas tikrai nebadauja, ir ne, jis visiškai nėra laukinis. Bet taip, namų jis neturi.
Mažučiukai, apvaliagalviai, meilybės poros mėnesių katinukai – trys berniukai ir viena mergytė (beveik visai rainas su nedaug balto pakaklytėje, tamsiai rainas baltu snukučiu, baltas rainomis dėmelėmis ir beveik identiška mergytė – balta rainomis dėmelėmis).
Ieškote draugo su keturiomis kojomis ilgiems gyvenimo metams kartu? Kviečiame nesnausti!
Pristatome – Angora. O čia tai bus grožis, kai užaugs, koks įspūdingas kailiukas šios mažos gražuolės! Vatinė balta pasaka su vos matoma pilkšvo atspalvio „plunksnele“ ant viršugalvio.
Į mūsų globą Mikutis pateko iš sodų. Mažutis, ne pagal amžių liesas, smulkus, suvargęs, aptekęs parazitais. Reikėjo laiko, kol mažytis sustiprėjo, atgavo jėgas ir gyvenimo džiaugsmą, nors ir liko toks pat smulkutis ir nedidukas. Gydytojų priežiūroje ir dažnai lankomas savanorių Mikutis patikėjo, kad pagaliau ištrūko iš pragaro ir dabar jo laukia tik pats gražiausias ir geriausiais laikas.
Joms galima ir kartu, į vienus namus, galima ir atskirai. Kartu jos sudaro puikų liaunų, raumeningų, šoklių, greitų, staigių kačių tandemą ir žaibiškos reakcijos daug kam padėtų išbristi iš bėdos kai reikia pagalbos apsiginant nuo graužikų jiems persikraustant iš laukų į namus.
Bona ieško namų ir mylinčio žmogaus. Ši jaunutė (gimusi 2014 m. rugpjūtį) katytė nuo mažumės gyveno bute, tad tvarkingai elgiasi namuose, naudojasi dėžute su kraiku, švaraus kailiuko. Beje, ji sterilizuota ir jau paskiepyta nuo pasiutligės.
Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, kiek nedrąsus, bet rodo norą bendrauti, džiaugsmingai pasitinka savanorius, prieina pasiglaustyti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.
Daima – jaunutė, vos 1,5 metukų katytė, kuri ieško namų ir atsakingo bei mylinčio žmogaus. Ši miela žaliaakė trispalvytė gana santūraus būdo, dažnai mėgsta apsimesti žavinga interjero detale ir minkštai įsitaisiusi snausti. Bet visas jos santūrumas išnyksta išgirdus traškant šlapio maistelio pakiukui, kurį ji labai mėgsta arba paglosčius jai pilviuką, tą ji taip pat dievina ir gali ilgai ilgai murkti, kol vyksta „glostymo darbai“.
Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.
Vasario 26 d. lemtinga. Pūkutis turi iki tol surasti namus ar globą. Prašome visų neabejingųjų pagalbos.
Nors ir jaunas (dar tik aštuonių mėnesių), bet Nikis jau nemažas, raumeningas galiūnas. Bus iš tų, didesnių ir stambesnių, katinų. Ypatingo, ugninio grožio ir gerumo neišpasakyto.
Vasia nėra tas gražuolis veislinis katinas, dėl kurio alpsta visi „veislės“ mylėtojai. Eilinis rainas lietuviškas katinas… Bet mes labai pabandysime atrasti žmogų, kuris nesivaiko madų, kuris augintiniu prieš draugus puikuojasi dėl to, kad jį myli, o ne todėl, kad tokia ar kitokia veislė dabar kaip tik „ant bangos“.
Gyveno šis vargšas laiptinėj, niekam nereikalingas ir nemylimas, nors ir turėjo namus… Dauguma abejingųjų eidami pro šalį net nepastebėdavo tokios „smulkmės“, gulinčios ant kilimėlio, patiesto prie durų, kitiems gi (tokiems, kurie su gyvūnais po viena saule neišsitenka), šis rainiukas trukdė, nors žmogui nieko blogo jis fiziškai padaryti negalėjo.
Pavilnyje, naujakurių rajone, kur viskas iš pažiūros taip gražu ir idealu, kur visą vasarą žydėjo gėlės ir kvepėjo šviežiai nupjauta žolė, kur visi tokie gražūs ir laimingi, ėmė ir atsirado jis. Iš niekur. Kaip kažkas, pamatęs jį, pasakė – „žiauriai baisus ir gąsdinantis visus aplinkui“, visai netinkantis to idealaus pasaulio aplinkai. Ir nesvarbu, kad jam labai skaudėjo, kad jis ėjo link žmonių alkanas, išvargęs ir prašantis pagalbos, visai tai nesvarbu.
