dovanojamas katinas
Viešiname žavaus mažylio labai skambiu vardu laišką būsimiesiems šeimininkams.
Štai toks aukso gabalėlis, saulės spindulėlis dieną po dienos skaičiuoja prieglaudoje, diena iš dienos laukia, kad bus pastebėtas tų, kam bus reikalingas kaip oras ar vanduo.
Ypatingų namų ieško ypatingas katinas Murzilka. Norėtų jis gyventi namuose ir nebevaikščioti į lauką, nes turi kiek silpnesnį imunitetą nei kiti katinai. Ir gyventi norėtų vienas, tik su šeimininkais, be kitų katinų.
Prieš Jūsų akis aštuonių mėnesių gražuolis katinėlis Spirgis, mūsų dar kitaip Spirgiuku Plikiuku vadinamas. Atrodytų, kad vaikinas ir iš stuomens, ir iš liemens, o iš tikrųjų, liesą nuo bado ir nepriežiūros kūnelį slėpė įspūdingi, nors ir labai kaltūnuoti, sąvėlomis „papuošti“ kailinukai. Kadangi jų iššukuoti nesukeliant katinėliui skausmo mums nepavyko, teko veterinarijos klinikoje kailinukus visai nuskusti.
Jis šiandien gyvena slegiančioje vienatvėje… Tik ji dabar geriausias katinėlio Jaškos draugas. Vienintelės rankos, kurios jį glosto, pakaso paausį, lūpos, kurios kalba paguodžiančius ir raminančius žodžius, širdis, kuri jį globoja ir myli – kaimynės, kuri užsuka ir pagal galimybes lanko katinėlį. Jaška atsisveikindamas kaskart savo globėją palydi iki durų ir, vos joms užsivėrus, verkia nesavu balsu.
Mikė – Miškinukas buvo rastas miške vėlų rudenį. Nors šiais laikais, atrodo, neturėtų niekas jau stebinti, bet keistai atrodė, toks jaukutis, draugiškas ir žaismingas naminukas miško medžių ir krūmų tankmėje. Kodėl Mikė ten atsidūrė mes nežinom, o pats pūkuotukas apie tai nekalba.
Simboliška, bet tądien, kai gandrai žiemoti skrido į šiltus kraštus, keturi šaunūs katinėliai iš sodų, padedami geros močiutės, keliavo sostinėn namų sau ieškoti. Prašėsi jie prieglaudų pagalbos, moterytė dovanojimo skelbimus lentose kabino, siūlė geriems žmonėms katinukus, bet sekėsi sunkiai. O jeigu rimtai, nesisekė visai. Niekas tada nepastebėjo šių grožių, niekas nesiūlė jiems savo namų ir pagalbos. Taip ir peržiemojo visi kartu pas gerąją bobulytę.
Juo atsikratė Karveliškių kapinėse. Ieškomi namai išmestam katinėliui.
Prieš Jus jaunutis katinėlis. Ir jis ieško šeimininkų: senųjų arba naujų. Juodai baltu kailiuku pasipuošęs Mogas yra ne tik be galo mielas murkaliukas, „minkaliukas“, bet ir labai myli žmogų, dievina jo draugiją. Į kitus gyvūnus dėmesio nekreipia.
Pūzlis turi laikinos globos vietą tik iki gruodžio mėnesio. Todėl labai prašome atsiliepti galinčius šį likimo mėtomą katinuką priglausti ilgesniam laikui. O galbūt būtent Pūzlis reikalingas Jums kaip naujasis šeimos narys?
Spalio 12 d. Vilniuje, Žvejų g. 2 (priešais „Vamzdžio“ skulptūrą) rastas katinas, labai jaukus, prisileidžia žmones, meilus, glaustosi.
Šis, be galo gražių, melsvų, užburiančių, bet liūdnų akių, įdėmaus ir, rodos, tiesiai į širdį žvelgiančio žvilgsnio, labai įdomiai nuspalvinto kailiuko savininkas prieš porą mėnesių gan netikėtai atsirado viename iš Kauno Kuršių g. kiemų. Akivaizdu – naminukas, dar akivaizdžiau – liūdnas. Ne tik atsargus ir praradęs pasitikėjimą žmogumi. Ne gana to – visai nemokantis vienas pats išgyventi gatvės sąlygomis. Ir panašu, kad senųjų šeimininkų neieškomas.
Jie mažučiai, jie drąsūs, jie smalsūs, labai mieli ir žaismingi. Taip būtų galima apibūdinti du šaunius rainiukus Tiksį ir Šelą.
Mielas katinėlis Mau savo didelėmis gražiomis akimis jau dairosi tikrų namučių. Pradžioje buvo sunku apsispręsti, vadinti jį Mau ar Murr, nes kaskart pakalbinus, jis visuomet atsako savo juokingai skambančiu „mau“, o pažiūrėjus į jį ilgiau nei 10 sekundžių, stebuklingai įsijungia motoriukas murrr. Na, bet naujieji šeimininkai galės jį vadinti savaip, juolab, kas žino, kokia miela savybė juos sužavės.