eglė kirliauskaitė
Toliau lankomės „Kino pavasaryje“. Šįkart į mūsų akiratį pakliuvo rusų drama, intriguojančiu pavadinimu „Geografas gaublį pragėrė“ – juosta, kurios nemačiusiems nuoširdžiai rekomenduotume pasižymėti geidžiamiausiųjų sąraše.
Toliau lankomės „Kino pavasaryje“. Šįkart į mūsų akiratį pakliuvo linksma dokumentinė juosta „Meilės gansteris“.
„Užteks jau „Kino pavasariui“ meno, atėjo laikas sportui“, – per „Kino pavasario“ dokumentinių filmų programos „Adrenalinas“ pristatymą juokavo ekstremalaus sporto atstovas Jonas Kriščiūnas . Be dramatiško pristatymo filmo „Snieglentininko istorija“, joje žiūrovai taip pat išvys kino juostas „Armstrongo melas“ („The Armstrong Lie“), „Banglentininkai“ („Storm Surfers“) ir „Bėgimas su buliais Pamplonoje“ („Encierro, Bull Running in Pamplona“).
Jį Lietuvos žiniasklaida jau spėjo pakrikštyti laimės kūdikiu, o jo gyvenimo istoriją – primenančia pasaką. Iš Utenos kilęs 22-ejų metų Ernestas Kaušylas, elektroninės muzikos gerbėjams žinomas Brokenchord pseudonimu, neseniai apšildė žymiojo Bonobo koncertą, jo muziką jau spėjo įvertinti „Radiohead“, kūrybą transliavo populiari britų radijo stotis „BBC Radio 1“ ir … Ir kalbėti apie visa tai žvaigždžių ligos nepaliestam jaunam kūrėjui jau labai atsibodo. Hagoje (Olandija) akademinę elektroninę muziką studijuojantis vaikinas dabar nėrė į naujus vandenis – jau šį savaitgalį Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovai išvys neeilinį spektaklį visai šeimai „Kosmosas+”, kurio garso takelį Ernestas kuria kartu su bendramoksliu Miša Skalskiu. „Nesu aš toks kietas, kad galėčiau ilgai pasakoti apie savo muziką. Labiau bandantis“, – kuklumu suspindi E. Kaušylas. Na, o mes visgi galvojame, jog nepaklausti būtų neatleistina…
„Gerai, kad bent šampano buvo, kitaip būčiau apsiverkus – nieko naujo nepamačiau“, – po šią savaitę vykusios naujausios Agnės Kuzmickaitės kolekcijos pristatymo tarpusavyje plepėjosi dvi išsipusčiusios merginos, matyt, bilietui bei to vakaro aprangai išleidusios kiek daugiau nei norėjo. Ir visgi tądien mados erdve tapusio Nacionalinio dramos teatro viešnių apranga bylojo apie dizainerės jau užtarnautas simpatijas – nemažai jų buvo pasipuošusius Agnės taip mėgstamais drugeliais ir atrodė lyg vienos komandos (jos kūrybos gerbėjų?) narės.
Daryti tai, kas teikia malonumą ir kuo tiki iki negalėjimo – ši gana reta laimė nusišypsojo teatrologei bei pradedančiai dramaturgei Godai Dapšytei, kuri tiesiog gyvena teatru. Tiesa, panašu, jog pastaruosius kelis mėnesius ir pačiame teatre – praėjusį savaitgalį Lietuvos nacionalinio dramos teatro publikai pristatytas pagal jos ir kolegos latvio Jānio Balodžio pjesę statytas spektaklis„Barikados“ apie 1991-ųjų sausio įvykius. „Repetuojame kasdien, dažnai – nuo ryto iki vakaro, o naktimis rašome pjesę“, – šypsojosi dar prieš premjerą kalbinta jaunąjai teatro asmenybių kartai atstovaujanti mergina. Apie neįprastus dramaturginius sprendimus, dabartinio Lietuvos teatro realijas, kritikos troškulį bei gyvenimą su „Barikadomis“ bei ant barikadų – iš pirmų lūpų.
Vakar „Siemens“ arenos lankytojai dar kartą galėjo įsitinti, jog aukštoji mada Lietuvoje egzistuoja. Ir ją kuria ne kas kitas, o Juozas Statkevičius, čia pristatatęs 2014 metų pavasario/vasaros kolekciją.
Kas sieja dvi jau ant nosies kabančias šiuolaikinio šokių spektaklių „Contemporary?“ bei „W(o)men“ premjeras? Abiejose galėsime išvysti šokėją Agnę Ramanauskaitę. Tiesa, pirmojoje ji yra ir choreografė bei idėjos autorė, antrojoje atlikėja įgyvendins šveicarų kilmės choreografo Jérôme Meyer’io sumanymus. „Be šokių daugiau nieko nemoku“, – šypsosi mergina, ne tik pati pasinėrusi į šokį, bet jo subtilybių mokanti ir kitus. Taigi, apie šį, tokį artimą, bet ne visuomet suprantamą scenos meną – tiesiai iš A. Ramanauskaitės lūpų.
Toliau dalinamės įspūdžiais iš „Scanoramos“. Šįkart apie uždarymo filmą, kodiniu pavadinimu „Kon-Tiki“.
Kabaretas? Opera? Čigoniški ritmai? O gal vis dėlto – teatras? Neseniai pasibaigęs tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ žiūrovus net du vakarus privertė apmąstyti šį klausimą, stengiantis apibrėžti britų „The Tiger Lilies“ pasirodymus. Perpildytos salės byloja, jog šie scenos chuliganai, neįtelpantys į vieno žanro rėmus, jau rado savo klausytoją ir Lietuvoje. Apie juodo homoro perpildytą „The Tiger Lilies“ pasaulį – tiesiai iš jų įkūrėjo, pagrindinio vokalisto ir dainų autoriaus Martyno Jacques’o lūpų. Į „Laikas.lt“ klausimus menininkas atsakinėjo persirengimo kambaryje prieš pat pasirodymą Prancūzijos publikai, todėl iš karto atsiprašė, jog atsakymai bus glausti. Bet taiklūs.
Šio straipsnio pavadinimas – ne tik gražus žodžių sąskambis. Tai – pažadas, kurį duoda ir tęsi naujausias režisieriaus Vido Bareikio darbas pagal to paties pavadinimo Chucko Palahniuko romaną „Nematomi monstrai“.
R. Kalinkino kolekcijos pristatymas: dideli užmojai, bet ar ne per anksti? (nuomonė, fotoreportažas)
„Na, gal vis tiek gerai, kad atėjom, vis kažką pamatėm“, – lyg save guodžiančiai po dizainerio Roberto Kalinkino kolekcijos, skirtos 2014-ųjų pavasariui/vasarai, vakar šnabždėjosi dvi išsipusčiusios ponios.
Įsielektrinusiais plaukais sulaukėme pavasario ir drauge naujausio sintetinio numerio. Kai atsigaunanti gamta gieda holistines giesmes, mes traukiamės iš spintų žiemos laimikius – ne pačių gryniausių medžiagų retro sukneles ir krūtinę išryškinančius netrikotažinius „Adidas“ džemperius. Ir kai visai natūraliai aplink pradeda čirkšti sugrįžę sparnuoti emigrantai, su bičiuliu lauko kavinėje gurkšnojame šaltos kavos ir išmetamųjų dujų kokteilį. Gerai, perkelkime šį susitikimą į patį ekologiškiausią pasaulio tašką ir paklauskime savęs, kiek procentų natūralumo mūsų pokalbyje, mūsų santykiuose. Esame strigę urban kultūroje ir mažai čia ką bepakeis produktų etikečių analizavimas ar palangių želdinimas prieskoniais. Nepaneigsite – mus, betono vaikus, senamiesčio smogas dažnai įkvepia labiau už jūros ošimą…
Drauge su stenančiu pavasariu prisivalgę spalvotų kiaušinių kitą savaitę po Vilnių ir Kauną išplatinsime itin margą Laikas.lt žurnalo numerį – SINTETIKA. Trumpai, ką rasime vartydami niekada blogai nuotaikai nepasiduodančius naujus puslapius.