ekologija
Neries regioninio parko gamta nepaliauja stebinti. Šį pavasarį aptiktos saugomo augalo – tuščiavidurio rūtenio bei grybo – krateriškojo taurūnio – augimvietės. Dūkštų ąžuolyne išgirstos kūmsinčios raudonpilves kūmutės. O dabar parke pirmą kartą aptiktas margasis grambuolys.
Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Jūs rūšiuojate stiklą, plastiką ir popierių? Kavą išsinešimui imate tik su savo puodeliu, o prekybos centruose naudojatės tik daugkartiniais drobiniais maišeliais? Į darbą važiuojate dviračiu, viešuoju transportu ar bent jau su kolega viename automobilyje? Jei atsakėte bent į vieną klausimą taip, vadinasi jūs stengiatės bent minimaliai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Bet ar žinojote, kad nusipirkę paprasčiausius džinsus ar marškinėlius jūs aplinkai pakenkiate daug labiau, nei įsivaizdavote?
Jeigu ieškote, kaip atnaujinti namų interjerą, tai galite pasigaminti baldą iš medžio paletės – tai ne tik ekologiška, bet ir iš tiesų stilingą.
Ši nauja idėja gal ir nesukelia apetito, tačiau turi svarią praktinę pusę – žmonių fekalijas paverčia į kurą. Nemaišyto vakuumo klozetas panašus į lėktuvuose įrengtus klozetus, kur skystos ir kietos atliekos yra išskirstomos.
Šiais metais alternatyvios elektroninės muzikos festivalio „Tundra“, pasižyminčio novatoriškomis idėjomis, teritorijoje veiks plačiai pasiskirsčiusios įvairaus pobūdžio eko dirbtuvės, kuriose svečiai bus mokomi kūrybiškai panaudoti perdirbti tinkamas atliekas. Veiks šiukšlių depozito sistema, bus dalinamos nešiojamos peleninės, naudojami biodegraduojantys indai, vyks ekopaskaitos ir kitos ekologinį mąstymą skatinančios veiklos.
74 miestuose, 17 pasaulio šalių gausybė žmonių išsirengė ir sėdo ant dviračių, norėdami priminti apie ekologiško transporto svarbą bei parodyti žmogaus kūno ir asmenybės unikalumą.
Trys ekologišką gyvenimo būdą populiarinantys projektai, gamtoje – Blusų festivalis, popieriuje – „Galvok žaliai“ ir televizijoje – „Žiema 100%“, skelbia atvirlaiškių konkursą ir kviečia visus menininkus iki gegužės 15 dienos siųsti savo turimas nuotraukas, iliustracijas, piešinius ar dizaino darbus.
Visiems tikrai teko girdėti apie tvarkymosi akciją „Darom“. Šiemet akcija nusidrieks pasauliniu mastu. Kalbamės su direktoriaus pavaduotoja Roberta Ažukaite apie akcijos organizavimą ir žmones, kurie slepiasi po „Darom“ logotipu.
Puošdami namus gėlėmis dažniausiai sutelkiame visą dėmesį į gėles. Visgi, pagrindiniu sodo ar namo puošybos akcentu galite padaryti vazoną. Pasidairykite po namus, įkiškite galvą į sandėliuką ar rūsį. Čia tikrai rasite seną kamuolį, nenaudojamą kėdę, batų, kokią skrybėlę ar net pirštinę.
„Šiaudiniai namai yra šiai dienai pats ekologiškiausias variantas.“ – teigia šiaudiniame name gyvenantis ir apie tokią statybą konsultuojantis Jonas Kačerauskas. Ar jūs norėtumėte gyventi ekologiškiau?
Maisto pramonė per tiek gyvavimo metų sukūrė galybes pirkėjų viliojimo triukų. Baisiausia, kad dažniausiai jų aukomis tampa jūsų vaikai. Apsilankykite prekybos centre sausų pusryčių skyriuje, nustebsite kiek ten ant pakuočių „gyvena“ spalvingų meškučių, voveryčių ir bitučių, mojančių jums ir viliojančių paragauti „saldaus stebuklo“.
„Kurkuria“ oficialiai vadiname audiovizualinių studijų centru, susidedančiu iš audiovizualinių menų mokyklos ir stovyklos, įvairių festivalių, kino ir folkloro klubų, turinčiu ekologišką įrašų studiją bei kultūros kalvę. Paprastais žodžiais – „Kurkuria“ yra vieta, kurioje galima mokytis kone visų menų, susitikti su bendraminčiais. Tai – vieta, kur kuria,“ taip centrą pristatė jo vadybininkas, projektų vadovas ir ūkio dalies reikalų ministras Andrius Smilga.
Iš pirmo žvilgsnio masinis eglių kirtimas prieš Kalėdas ir Naujuosius metus neigiamai atsiliepia ekologijai. Tačiau, JAV mokslininkų nuomone, dirbtinės žaliosios gražuolės dar daug didesnę žalą padaro aplinkai.