ekologija
Negalite išmesti to, kas galėtų būti pakartotinai panaudota ar perdirbta! Kilo mintis apie arbatą. Juk jos aš išgeriu du ir daugiau puodelių per dieną, o jei ateina svečių, prisikaupia visa krūva panaudotos arbatos. Taigi nusprendžiau interneto platybėse paieškoti naujų senos arbatos naudojimo būdų, žinoma, išskyrus jos pagrindinę funkciją. Naršiau visur: nuo užsienio internetinių svetainių iki lietuviškų pokalbių forumų. Galutinis rezultatas – 15 būdų! Būtinai praneškite, jei kažką praleidau…
1. Kilimų valymas: su panaudotais ir išdžiovintais žaliosios arbatos lapais galima išvalyti supelijusį, purviną kilimą. Tiesiog išbarstykite arbatą ant kilimo, mažumėlę patrinkite ir palikite dešimt minučių. Tegul arbata paskleidžia savo magiją! Po to viską nusiurbkite su siurbliu. Subtilūs persų bei rytų kilimai taip pat gali būti valomi su šiuo atveju beveik sausais žaliosios arbatos lapais. Juos, apibarsčius ir mažumėlę palaukus, reikia tiesiog nušluoti su šluota.
2. Medinių grindų valymas: taninas, esantis juodojoje arbatoje, suteikia blizgesio ir sodrią spalvą skietmedžio grindims. Kiekviena kartą, kaip ir paprastai valote grindis, užberkite žiupsnelį juodosios arbatos ir patrinkite, tuomet leiskite joms džiūti. Rezultatas bus matomas vos po keleto kartų!
3. Baldų šveitimas: plikoma arbata taip pat yra puiki priemonė mediniams baldams šveisti bei valyti. Suvilgykite minkštą audinį nedideliu kiekiu arbatos su tirščiais ir galite šveisti ir valyti stalus, kėdes ir kitus Jūsų namuose esančius medinius baldus.
4. Veidrodžių ir langų blizginimas: arbata gali pašalinti „užsispyrusius“ nešvarius pirštų antspaudus nuo stiklo ir padaryti jį žvilgančiu.Jums tiesiog reikia patrinti stiklą drėgnu arbatžolių maišeliu ar apipurkšti jį iš specialaus purškimo butelio su paruošta arbata. Ir jokios chemijos!
5. Klozeto dėmių naikinimas: sklinda gandai, kad panaudoti arbatos lapai gali magiškai pašalinti „užsibuvusias“ dėmes unitazo apačioje. Reikia tik įpilti, palikti kelioms valandoms, lengvai pašveisti ir nuleisti vandenį. Turite tai išbandyti!
6. Nudegimo gydymas: šlapi arbatos maišeliai gali nuraminti saulės bei kitus nedidelius nudegimus. Nudegus saulėje visą kūną, patariama gydytis arbatos vonioje.
7. Pavargusių akių nuraminimas: šilti, drėgti arbatos maišeliai gali sumažinti akių paburkimą ir skausmą. Arbatos maišeliai atrodo šiek tiek mažiau juokingi, nei agurko griežinėliai po akimis!
8. Kraujuojančių dantenų nuraminimas: vaikui, kai iškrenta pieninis dantukas, pabandykite prie tos vietos pridėti šaltą ir šlapią arbatos maišelį. Jis sumažina kraujavimą ir skausmą. Papildomai nepamirškite pasakyti, kad dantukas ataugs, tik dar tvirtesnis!
9. Sausų plaukų atgaivinimas: plikoma arbata yra puikus kondicionierius sausiems plaukams. Jei jūsų plaukai sausi, lūžinėja, perskalaukite juos su nesaldinta arbata ir tiesiog palikite džiūti. Ir pigu, ir natūralu!
10. Odos puoselėjimas: siekiant apsaugoti ir pagražinti odą, išmėginkite žaliosios arbatos voneles. Kitas plačiai rekomenduojamas odos puoselėjimo būdas – veido garinimas su ramunėlių arbata. Ryte atsibusite pajaunėję!
11. Spuoguotos odos gydymas: tinkamiausias spuoguotos odos gydymas – veido plovimas su žaliąja arbata.
12. Mėsos minkštinimas: jei ruošiatės gaminti „kietą“ mėsą ir nežinote jos minkštinimo būdų, labai geras patarimas iš namų šeimininkių forumo – pamirkykite ją juodojoje arbatoje ir ji beregint taps minkštesnė!
13. Komposto gamyba: įpilkite į kompostą stiprios arbatos – tai paspartins šį procesą ir paskatins gerųjų bakterijų augimą.
14. Kambarinių gėlių „lepinimas“: retkarčiais, vietoj vandens, ant paparčių ir kitų kambarinių gėlių užpilkite arbatos. Dirvožemis tampa panašus į rūgštinį, kuris gėlėms labiausiai tinka ir „patinka“. Taip pat galite ant kiekvienos gėlės vazonėlio padėti po šlapią arbatos maišelį, tai suteikia dirvai maistingų medžiagų. Jūsų gėlytės atsidėkos žydėjimu!
15. Dažų gamyba: žalioji ir juodoji arbata jau nuo seno yra naudojamos dažų, audinių bei popieriaus gamyboje. Jos audiniui suteikia dirbtinį antikvarinį ar smėlio potepį.
JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje „National Geographic“ pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardo DiCaprio, Fisher Stevens, kartu su prodiuseriu Martin Scorsese leidžiasi į kelionę po pasaulį.
Per dieną žmogus išmeta apie 2 kg šiukšlių, t.y. du kartus daugiau nei prieš 30 metų. KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame seminare viešėjusi beatliekio ir minimalistinio gyvenimo būdo (angl. zero waste) pradininkė Bea Johnson (JAV) savo pavyzdžiu įrodinėja, kad šeimos narių vienerių metų šiukšlės gali būti sutalpinamos pusės litro stiklainyje.
Išgirdus, kiek valgyti tinkamo maisto išmetama, gali atvipti žandikaulis. Išmetama maždaug trečdalis visos planetos maisto, nors šio kiekio pakaktų pamaitinti 2 mlrd. žmonių. Dalis maisto išmetama tik todėl, kad jis nėra dailus kaip paveiksliukas. Apie šią problemą ir šokiruojančius skaičius pradėta kalbėti jau seniai, tačiau tik dabar apie poreikį nešvaistyti maisto imta diskutuoti tarptautiniu mastu.
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Sausio 6 dieną jau devintus metus iš eilės pradedama vykdyti akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“, kurios metu gyventojai kviečiami kalėdinius medelius atnešti į specialius konteinerius ir ten juos tvarkingai palikti.
Žemei gyvybiškai svarbius rodiklius stebi vis daugiau nuotolinio stebėjimo jutiklių. Viena naujausių misijų – NASA kosminis laivas OCO-2, mokslininkams atskleidęs neįtikėtiną anglies dioksido koncentracijos atmosferoje vaizdą. Koks jis ir kokia vieta tenka Lietuvai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeryje, skirtame klimato atšilimo problemoms ir sprendimo būdams aptarti.
Šią savaitę buvo pristatytas Baltijos aplinkos forumo (BEF) tyrimas, kuriuo bandyta nustatyti, kokių nuodingų medžiagų yra mūsų gyvenamoje ar darbo aplinkoje. Šio tyrimo savanoriu tapo ir Jurgis Pranas Didžiulis (34 m.) – muzikantas, dainų autorius. Jurgio ir jo žmonos Erikos Jennings namuose ir įrašų studijoje, jiems savanoriškai sutikus, buvo tirtos dulkės ir jų įtaka žmogaus sveikatai.
Saulėtą birželio 28 d. Karpiškių kaime, Varėnos rajone praūžė trečiasis „Blusų festivalis“. Sendaikčių, rankdarbių, ekologijos, muzikos, meno ir geros nuotaikos platforma po atviru dangumi sulaukė apie 2,5 tūkstančio lankytojų. Labiausiai organizatorius pradžiugino ženkliai sumažėjęs šiukšlių kiekis.
Lieka visai nedaug, kai birželio 28 d. Varėnos rajono Karpiškių kaimo pievas nuklos sendaikčių, rankdarbių, ekologijos, muzikos, meno ir geros nuotaikos platforma po atviru dangumi – „Blusų festivalis“. Renginiui intensyviai ruošiasi būrys žinomų Lietuvos menininkų, pristatysiančių specialiai festivaliui sukurtus unikalius kūrinius, tarp kurių – kinetinė deganti skulptūra ant vandens.