islamas
Nepriklausomai nuo to, kokie bebūtų mokslo ir civilizacijos pasiekimai, žmonės nelinkę keistis iš vidaus. Keičiasi tik išorė – sužinomi nauji gamtos dėsniai, išrandamos novatoriškos technologijos, tačiau žmonės gyvena kaip gyvene – pykčiai, smurtas ne tik nemažėja, bet netgi tampa rafinuotesni. Ir ši agresija vis dar išsilieja ant silpnosios lyties – moterų. Ir tai vyksta visame pasaulyje – tiek turtinguose vakaruose, tiek religinguose rytuose. Skirtumas tik tame, kad vakaruose nuo fizinio smurto persiorientuojama prie psichologinio, o rytuose, ypač arabų pasaulyje vis dar gyvas ir netgi nebaudžiamas fizinis smurtas. Toliau – keli, praktiškai tradiciniai ir labai populiarūs smurto atvejai prieš arabų moteris, kuomet su rūgštimi sužalojamas kūnas visam gyvenimui…
Šiandien sukanka lygiai dešimt metų po to, kai buvo įvykdytas didžiausias teroro išpuolis vakarų pasaulyje. Rugsėjo 11-oji pažymėta gedulu ir panika visų amerikiečių galvose. Kaip po to pasikeitė pasaulis?
Smurtu prieš smurtą
Kas liko mūsų galvose, praėjus 10 metų po Rugsėjo 11-osios? Spiegel.de esėistas ir politkos apžvalgininkas Jakobas Augsteinas teigia, kad žmonių atminty liko du paveikslai, geriausiai nusakantys visą istoriją. Pirmasis – lėktuvai besirėžiantys į Pasaulio prekybos centro bokštus. Antrasis – 2004 m., Abu Ghraibo kalėjime (Irakas) vykusios žiaurios amerikiečių karininkų egzekucijos musulmonų kaliniams. Šie du paveikslai puikiausiai vaizduoja terorizmą ir kovą su terorizmu. Pasirodo, kad terorizmas yra toks pat žiaurus kaip ir kova su juo (smurtu prieš smurtą). Finale – smurto atvejų tik gausėja. Ir vis dar keliamas klausimas, kas labiau pakenkė šaliai: pats išpuolis ar Amerikos valdžios elgesys po jo?
„Štai, paprasti skaičiai: per Rugsėjo 11-osios išpuolius žuvo 3 tūkst. žmonių. Po to laiko Afganistane ir Irake žuvo 6 tūkst. amerikiečių karių, nesuvokiami skaičiai civilių aukų, paimti 5 milijonai belaisvių. Visa tai Amerikai kainavo per 3 milijardus dolerių. Be to, aklas amerikiečių puolimas į rytus, paskatino Kinijos ekonomikos augimą taip, kad dabar greitu metu jos jau niekas nepralenks. Tuo tarpu, Amerika skendi skolose.“ – rašo J. Augsteinas.
Žmonių susiskaldymas atneša kraupių pasekmių
Ir vis dėl to, labiausiai pasauliui pakenkė žmonių susiskaldymas. Amerikiečiai „kovoja“ ne tik su musulmonais, bet ir tarpusavyje – vieni šlovina valdžią, kiti keikia ir kaltina smegenų „plovimu“, aklu ir betiksliu veržimusi į rytus. Ir, deja, tiek Amerika tiek Islamo šalys vieni kitus mato tik kaip fanatikus ir didžiausius priešus. Civilizacijų, tautų ir kultūrų susiskaldymas tapo beprasmiškiausiu istorijoje. Ir tai atneša tik neigiamų pasekmių. Jaunasis norvegų teroristas Andersas Breivikas gali būti tik viena to pasekmių.
Pamąstymui
Tiesa, optimistai naiviai tikėjo, kad XX a. karai mus ko nors pamokys. Tačiau vos įžengus į XXI a., pasaulį visus sukrėtė Rugsėjo 11-oji. Tai tik parodo, kad mes vis dar bet kokia kaina bandome vieni kitus išrauti su šaknimis ir, deja, galvojame, vieninteliai esame teisūs. O juk teisybės dėl Rugsėjo 11-osios nežino niekas. Gauname tik trupinius to, kas vyksta „už kadro”.
Turbūt daugiausiai ginčų sukėlė amerikiečių dokumentinis filmas „Zeitgeist“. Jų teigimu, 911 buvo ne išorės, o vidaus teroro aktas, kurį galbūt įvykdė pati amerikiečių valdžia. Filme pateikiama gausybė įrodymų. Tarkime, kad pastatas, sprendžiant pagal griuvimo dinamiką, buvo susprogdintas iš apačios, kalba liudininkai, ekspertai, Amerikos musulmonų šeimos, kurias visiškai be pagrindo po išpuolių kalino Amerikos valdžia ir panašiai.
Rugsėjo 11-oji svarbi ir istorijai. Mat jeigu teroro aktas tikrai buvo įvykdytas musulmonų, ši data taip pat pažymi ir lūžį, kada pirmą kartą istorijoje, teroro aktas persikėlė iš rytų į vakarus.
Amerikos planuose – naujasis Pasaulio prekybos centras, kurį sudarys net penki dangoraižiai, vienas jų – vėl bus aukščiausias dangoraižis Amerikoje.
Parengta pagal Spiegel.de
Turkiško ir vokiško kraujo turinti modelis Sila Sahin (25) tapo šiuolaikinės musulmonės pavyzdžiu. Berlyne gyvenanti ir garsioje muilo operoje „Geri laikai, blogi laikai“ nusifilmavusi S. Sahin susilaukė gerbėjų dėmesio ir islamą išpažįstančios šeimos palaikymo. Tačiau paskutinis jos poelgis pribloškė konservatyvių pažiūrų šeimą. Naujojo žurnalo „Playboy“ numerio viršelyje puikuojasi ne kas kita, kaip nuoga S. Sahin.
„Padariau tai, nes norėjau pasijausti laisva, panaikinti visus iš vaikystės išlikusius apribojimus“, – savo poelgį komentavo apsinuoginti nepabūgęs modelis.
S. Sahin mama nutraukė visus ryšius su dukra, tad modelis neturėjo galimybės su ja net pasikalbėti. Seneliai, tetos ir dėdės taip pat į pasirodžiusias nuotraukas sureagavo su siaubu. Pasak S. Sahin tėvo, sunkiausia šeimai bus ištverti ne tik turkų bendruomenės Vokietijoje, bet ir visų musulmonų pasmerkimą.
S. Sahin savo fotosesiją žurnalui „Playboy“ skyrė visoms merginoms ir moterims iš musulmonų šeimų, kurių teisės visą gyvenimą yra ribojamos, už kurias viską nusprendžia tėvai ar jų dukrai parinktas vyras: „Mes neprivalome gyventi pagal tas taisykles, tad, manau, kad iš tikro dauguma mane tyliai viduje palaiko.“
S. Sahin pozavimas žurnalui „Playboy“ – pirmasis toks drąsus moters turkės žingsnis. Modelis sako, kad savo poelgį prilygina garsaus Kubos revoliucionieriaus Che Guevara veiksmams.
Ir nors jos draugai ir gerbėjai džiaugiasi tokia aktorės drąsa, jos šeima jai net neleidžia grįžti namo. Tad S. Sahin vieno interviu televizijoje metu viešai atsiprašė savo tėvų, dar kartą paaiškino jiems savo poelgį ir paprašė priimti ją atgal į šeimą.
Thilo Sarrazinas susilaukė ypatingai daug kritikos ne tik dėl viešumoje išsakytos nuomonės apie musulmonų imigraciją, bet ir dėl neseniai išleistos knygos „Vokietija save naikina“ (Deutschland schafft sich ab). 65-rių metų politikas už tokias savo mintis pašalintas iš Vokietijos Socialdemokratų partijos, atleistas iš valstybinio Bundesbanko direktorių tarybos.
Dabar šis Vokietijos pilietis, užauginęs 2 sūnus, 35 metus pradirbęs valstybės tarnyboje, buvęs Berlyno finansų senatorius, Reino krašto-Pfalco žemės sekretorius ir Federalinės finansų ministerijos pareigūnas, gauna 10 tūkstančių eurų siekiančią pensiją, skelbia „Bild“.
Žurnalas „Spiegel“ T.Sarrazino knygą išrinko 2010-ųjų bestseleriu. Pirmąja vieta jis dalinasi su Tommy Jaudo romanu „Hummeldumm“.