istorija
Manote, jog negalia ar sunki liga trukdo įgyvendinti svajones? Jei taip, siūlome susipažinti su Jillian Mercado, kurios įkvepianti istorija privers pakeisti savo nuomonę.
Šios nuotraukos, nors ir nebylios, kalba tūkstančiais žodžių, pasakoja šimtų žmonių istorijas. Su visa pagarba šiems širdį daužantiems žmonijos istorijos momentams, pristatome jums keletą jautrių ir daug ką pasakančių fotografijų.
Menininkė iš Švedijos Sanna Dullaway prieš porą metų pradėjusi nuotraukų rekonstravimo iš juodai baltų į spalvotas projektą, toliau tęsia pradėtą darbą, fotografijų seriją papildydama vis naujais egzemplioriais. Ji naudoja „rekolorizavimo“ techniką kruopščiai transformuodama senas, nespalvotas nuotraukas į spalvotas. Žiūrint, galima pastebėti, kaip pasikeičia socialinis bei estetinis vaizdo matymas. Čia galite pamatyti ir daugybę istoriškai svarbių momentų, kurie atgijo kitokiame, nematytame kontekste. Vis tik, spalvos atlieka savo darbą, kurdamos tikrovės įspūdį. Jose ir tokie žinomi veidai, kaip Charlzas R. Darwinas, Che Guevara, Winstonas Churchillis, Abraomas Linkolnas ir kiti.
Apie kai kuriuos žmones sakoma: „Jis – tikra vaikščiojanti enciklopedija“. Na, o šį vyruką galima drąsiai vadinti „vaikščiojančia istorijos knyga“ ar bent jau „fotoalbumu“. Nolanas Holmesas savo kūną paskyrė ne kam kitam, o Antrojo pasaulinio karo herojams, kurie tatuiruočių salone visam gyvenimui „apsistojo“ ant jo odos.
NASCAR serija-pačios populiariausios lenktynių pirmenybės Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes pabandysime išsiaiškinti,kodėl keturi kilometrai – yra daug, kokiu būdu NASCAR apsieinama be telemetrijos pagalbos ir nuo ko mechanikai slepia ratų veržles.
Šiuolaikinės mokslininkų studijos rodo, kad „ryžaplaukiai“ blogiau toleruoja skausmą, tačiau gali valgyti karštesnį maistą.
Laikas.lt vykdoma „Ryžaplaukių“ akcija stebina ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir jų kokybe: talentingi ir drąsūs negali likti nepastebėti. Pavyzdžiui, Vaido Karlono charizma akina ne tik nuotraukose – gyvenime jis dar įdomesnis, žodžio kišenėje neieško. Užtat ieško darbo – tai jo permanentinė būsena, tačiau paieškos netrukdo nuveikti įspūdingų darbų. Vienas jų – istorinis visomis prasmėmis laikraštis „Senos naujienos“.
„Automobilis – ne prabanga, o transporto priemonė“, ‒ teigė Ilfo ir Petrovo personažas dar tais laikais, kai nebuvo spūsčių, o paskyros senam žiguliukui tekdavo laukti metų metus.
Londone atrasti nedideli bronziniai diskai, vaizduojantis sekso scenas. Antikoje diskai buvo naudojami samdyti prostitutėms, o Renesanso epochoje lėmė pornografijos gimimą.
Archeologai Atakamos dykumoje (Čilė) netikėtai atkasė ištisas priešistorinių banginių kapinės. Keisčiausia, kad fosilijos itin gerai išsilaikiusios, tačiau neaptikta jokių vandens pėdsakų.
Neseniai atlikti fosilijų DNR tyrimai įrodė, kad kažkada Europoje tikrai egzistavo leopardiniai arkliai. Toks atradimas pakeitė požiūrį į urvinį meną – pasirodo, tai buvo ne tik abstraktūs simboliai, o konkretūs objektai.
Tarpukario laikotarpiu pasiektos lietuvių pergalės tarptautiniu mastu neatrodo didelės. Dukart krepšinio čempionais tapo vyrai, vienąkart vicečempionėmis – moterys. Būta ir dar kelių pasiekimų. Galėjo jų būti ir dar daugiau…
„Šaudyme olimpiniais pistoletais pasaulio čempionate lietuviai dukart tapo vicečempionais. 1937 m. debiutavę pasaulio čempionate Helsinkyje (Suomija), kur Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius. 1939 m. tai pakartota Liucernoje (Šveicarija). Tais metais pasisekė ir stalo tenisininkams. Kaire (Egiptas) vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą“, – teigė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Pergalių skonį apkartino Antrasis pasaulinis karas, kaip ir visi, užklupęs nelaiku. Penkis dešimtmečius trukusi okupacija neleido iškelti Lietuvos tautinės vėliavos pergalių metu, tačiau džiaugsmo akimirkų neatėmė.
Mes dar galėjom
Europos moterų krepšinio pirmenybėse Romoje lietuvaičių rinktinė nugalėjo ne tik varžybų šeimininkę Italiją (23 – 21), bet ir Šveicariją (28 – 10) bei Prancūziją (20 – 14), tačiau pajėgumu nusileido tik Lenkijos atstovėms (24 – 21). Laimėjo čempionato šeimininkės.
„1940 m Lietuvoje turėjo vykti Moterų krepšinio čempionatas. 1938 m Romoje mūsų šalies rinktinė tapo vicečempionėmis. Prizus tuomet gaudavo komandos už pirmas keturias vietas. Mūsų moterų laimėtas prizas – „Romos vilkė“. 1940 m. spauda rašė, kad viskas jau birželį vyksiančioms pirmenybėms paruošta, tačiau prasidėjo karas ir nei viena komandą į Lietuvą neatvyko“, – teigė J. Minelgaitė.
Žadėtas čempionatas įvyko tik 1950 m. Budapešte, Vengrijoje. Jame dalyvavo jau ne 5, o 12 komandų. Nugalėtoja tapusi Sovietų Sąjunga Maskvoje 1952 m. surengė III Europos moterų krepšinio pirmenybes.
„1940 m. Lietuvai galėjo būti sėkmingi olimpinėse žaidynėse. Tačiau 1939 m. įvyko Rusijos invazija ir viskas susimaišė. Tuomet Tokijuje turėjusi vykti Olimpiada buvo perkelta į Europą – Suomijos sostinę Helsinkį. Lietuviai džiaugėsi, kad nereikės toli vykti, nes nebuvo nei lėktuvų, nei laivų. Jau buvo sukomplektuota didelė delegacija. Buvo numatyta, kokių sporto šakų atstovai važiuos“, – teigė ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Tarpukariu galimybės rengti vasaros olimpines žaidynes dėl politinių priežasčių buvo netekusios dviejų šalių sostinės – Tokijas ir Berlynas.
„Pastarajam sukliudė karinis konfliktas su Kinija. Vietoj Tokijo pasirinktas Helsinkis 1940-aisiais tapo ne ką saugesne žaidynėms zona. Prieš pat žaidynes Europoje prasidėjo karinis konfliktas, užimta Suomija“, – aiškino V. Akmenytė-Ruzgienė.
1941 m. Lietuvoje turėjo įvykti IV Europos vyrų krepšinio pirmenybės? Vargu. Pagal to meto „rotaciją“ antrąkart nugalėjusi komanda šią teisę perleisdavo dar pirmenybių nerengusiai šaliai – vicečempionei, trečiosios arba ketvirtosios vietos laimėtojai. Taigi, kitais čempionato šeimininkais galėjo tapti ne vicečempionė Latvija, bet III vietą pelniusi Lenkija, tačiau karas pirmenybes nukėlė į 1946 m.
Tais metais Ženevoje vykusiame IV Europos krepšinio čempionate Sovietų Sąjungos rinktinė dar nepasirodė, tačiau į Prahą 1947 m. jau atvyko ir nugalėjo. Tarp pirmosios vietos laimėtojų būta ir 4 lietuvių – tai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulikauskas. Nors SSRS ir laimėjo, tačiau kito čempionato nerengė, o 1949 m. pirmenybėse net ir nedalyvavo. Tik vėl po 2 metų įveikusi visus varžovus, 1953 m. surengė jau VIII Europos pirmenybes Maskvoje. Ir vėl laimėta, ir vėl su lietuviais – S. Butautu, Kazimieru Petkevičiumi, J. Lagunavičiumi, Algirdu Lauritėnu. Vicečempionai vengrai tapo kito čempionato šeimininkais.
Sportas Lietuvoje nepamirštas ir Antrojo pasaulinio karo metais. „1944 m. vasarą, prieš pat Antrąją sovietų okupaciją, vyko 10-ties Lietuvos miestų krepšinio turnyras, kuriame „Krepšininko“ taure buvo apdovanota Kauno teniso klubo komanda. Minėtoje rinktinėje ir ėmė augti nauja krepšininkų karta“, – pasakojo muziejininkė J. Minelgaitė.
„Tarpukariu visi sportininkai buvo universalūs, mėgėjai, o nuo 1952 m. vasaros olimpinių žaidynių į Lietuvos sporto areną žengia jau profesionalai. Net ir jie buvo įdarbinti gamyklose. Gaudavo 120 rublių šaltkalvio algą. Klubas „Žalgiris“ sportininkams dar sumokėdavo 300 rublių. Ir iki 1991-ųjų jie buvo profesionalai, tačiau taip vadinti imti tik po Nepriklausomybės atkūrimo“, – pasakojo A. Jakštas, pridurdamas, kad steigti sporto muziejų svarstyta 1934 m., tačiau jis įkurtas tik 1991 m.
Emigravo arba buvo ištremti
Nuo 1940-ųjų Lietuvai pergales nešusių sportininkų keliai išsiskyrė, mažai kas iš senųjų pergalių nešėjų liko Lietuvoje. Vieni buvo ištremti, kiti grįžo į „antrąsias“ tėvynes.
„Trėmė ne sportininkus. Tai nebuvo tikslinė grupė, kaip kad inteligentai, mokytojai ar daktarai. Kadangi mūsų sportininkai nebuvo profesionalai, vadinasi turėjo darbus – buvo valstybės tarnautojai, klubų ir organizacijų nariai. Naujajai valdžiai tokie asmenys pirmiausia „pasirodydavo“ neaiškūs“, – teigė parodos kuratorė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Leonas Baltrūnas išvažiavo į Australiją, Pranas Lubinas grįžo į JAV. Grafikas ir tarpukario sporto prizų autorius Jonas Juozas Burba buvo ištremtas į Sibirą. Stasys Šačkus suimtas 1945 m. ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Lietuvą.
„Net ir tremtyje lietuviai žaidė krepšinį. Jakutijos krepšinio čempionais 1953 metais tapo Jakutsko „Stroitelio“ vyrų komanda, kurioje žaidė vienas rusas ir lietuviai. Deja komandos narių pavardės nežinomos“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
Nerijus Drochneris
Šis straipsnis – tai ciklo apie tarpukario sportą antra dalis. Taip pat rašėme:
Tarpukario sportas: pirmieji žingsniai aikštelėse (I dalis)
Tarpukario sportas: žaidimai „karaliai ir karalienės“ (II dalis)
Tarpukario sportas: sirgaliai tribūnose ir už jų (III dalis)
Tarpukario sportas: iškovoti prizai ir dovanėlės (IV dalis)
Tarpukario sportas: už idealus, už tautą, už universalumą (V dalis)
Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)
Tarpukario sportas: slidūs reikalai (VII dalis)
Su tarpvalstybiniais tarpukario laikotarpiu iškovotais lietuvių sportininkų prizais lankytojai kviečiami susipažinti Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune eksponuojamoje parodoje „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“, kuri užima visą pirmą aukštą – keturias sales. Paroda veikia 2011 m. rugpjūčio 30 – gruodžio 31 dienomis.
Paroda Lietuvos sporto muziejuje Kaune veikia nuolat.
Istoriškai reikšmingoje Vilniaus miesto vietoje, Rotušės aikštėje, jau trečią kartą atgaivinama istorinė Baltramiejaus mugė, kurioje galima išvysti vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatus bei menus – kelis šimtmečius Vilniuje veikusių amatininkų cechų tradicijas.
Mugę penktadienio vidurdienį pradėjo tradicinė amatininkų, meistrų bei pameistrių eisena. Nuo Aušros vartų su savo cechų vėliavomis amatininkai Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jonų, Pilies ir Didžiąja gatvėmis žygiavo Rotušės aikštės link.
Leonardo da Vinci meilužis buvo ir dailininko nuolatinis modelis. Tai paskelbę Italijos meno istorikai jau spėjo iš kolegų Luvre sulaukti kandžių replikų ir abejonių, skelbia „Die Welt“.
Italijos meno istorijos tyrinėtojai mano, kad garsiajam Leonardo da Vinči paveikslui „Mona Lisa“ pozavo jaunuolis, buvęs nuolatiniu dailininko modeliu. Italijos kultūros paveldo komiteto pirmininko Silvano Vinceti teigimu, tai tikriausiai galėjęs būti garsiojo tapytojo mokinys ir tariamas meilužis Gianas Giacomo Caprottis, dar žinomas slapyvardžiu Salai.
Iki šiol buvo manoma, kad dailininko paveiksle pavaizduota Lisa di Noldo Gherardini, Florencijos manufakturos savininko duktė.