istorija
Dar prieš tai, kai tatuiruotės tapo populiarios ar savotišku „kietumo“ ženklu, moterys tatuiruodavo savo kūnus nuo galvos iki kojų, vėliau šis reiškinys pradėjo blėsti, tatuiruotės buvo slepiamos po drabužiais ar intymiose kūno vietose. Karalienės Viktorijos laikų damos gausiai dailinusios savo kūnus tatuiruotėmis, dažniausiai būdavo tam tikro žanro artistės, dauguma jų dirbo cirke, be to, ne visos jos savo noru darydavosi tatuiruotes. Kai kurios jų pačios būdavo tatuiruočių meistrės, o dažnai iš jų sutuoktiniai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkas doc. dr. Vytenis Almonaitis Lietuvoje padarė naują atradimą – šiemet minint Piliakalnių metus, šalyje surastas mažiausiai 750 metų amžiaus piliakalnis, istoriškai ypatingas tuo, jog atskleidė ir anksčiau neatrastos gyvenvietės bei pilies vietą.
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.
2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų k. Šiuos piliakalnius 2016 m. aptiko biologas dr. Darius Stončius.
Šiandieną mobilieji telefonai daugeliui yra būtinybė, jų mums reikia visur – darbe, susisiekti su šeima bei draugais, sužinoti, kaip atsidurti kitame miesto gale. Prisipažįstame, kad be telefono būtume kaip be rankų – jis vis dažniau, mums planuojant darbus, pakeičia ir popierinius kalendorius, ir darbo knygą. Kaip kad dažnai nenorime prisiminti savo pradinių klasių įvaizdžio, taip dabar nebenorime prisiminti, kokie buvome, kol neturėjome savo išmaniojo telefono. Regis, žinome apie jį viską, bet ar tikrai?
Apie vieną esminių Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovų, Kalniškės mūšį, turbūt yra tekę girdėti ne vienam tikram lietuviui. 1945 metų gegužės 16 dieną vykęs nuožmus susidūrimas buvo perkeltas į kino juostą pavadinimu „Kalniškė – lūžio taškas“. Ši – jau visai netrukus pasieks kino teatro ekranus. Filmo siužete ne tik tikslūs faktai, bet ir atskleistos NKVD paslaptys.
Gyvačių karaliai valdė didžiausią ir galingiausią majų karalystę, bet iki 2000 metų, kai sunkiai įžengiamose Gvatemalos džiunglėse archeologai atkreipė dėmesį į besikartojantį išsišiepusios gyvatės motyvą, apie juos iš esmės nieko nebuvo žinoma. Gyvačių karalystė nebūtų atrasta, jei ne archeologų – senuose, džiunglių augalija apžėlusiuose akmenyse įžvelgusių vos matomus ženklus – pastabumas, leidęs pamatyti tai, kad buvo nematoma. Apie tai, ką iš atskirų detalių sudėliojus majų imperijos istoriją atskleidė šis atradimas, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.
Vienoje pusėje – karinės technikos riaumojimas, tankų vikšrų džeržgesys, šūviai ir šaltos kaip plienas desantininkų akys; kitoje – lietuviškos patriotinės dainos, padrąsinantys šūksniai ir nebylus kibimasis už rankų, sudarant apsauginį žiedą iš žmonių kūnų. Pirmasis lietuviškas virtualios realybės (VR) patirties projektas žiūrovus perkels į 1991 m. sausio 13-osios įvykių sūkurį. Šiuo metu vykdomi projekto parengiamieji darbai, premjera numatyta 2018 m. sausio 13-ąją.
Gegužės 21 dieną du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems papasakoti apie projektą „Misija Sibiras“ bei paskatinti prie jo prisidėti.
Lietuvos kino gamybos kompanija „Artbox“ kartu su Lenkijos kino gamybos kompanija „Arkana“ šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos istorinėse vietose (Stirniuose, Siesikuose, Kernavėje, Trakuose) filmuoja dokumentinį filmą „Abitas ir šarvai“, kurio tema – kryžiuočių ordinas ir jo įtaka Rytų Europos regiono kultūrai, politikai bei ekonomikai. Filmo režisierius – žinomas Lenkijos dokumentinio kino kūrėjas Pawel Pitera, sukūręs ne vieną dokumentinį filmą, kurių žymiausias pasakoja apie išskirtinę popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybę.