jaunimas
Jauni, vos penkerius metus vedę sutuoktiniai, dar neplanuojantys šeimos pagausėjimo, santykiais poroje yra labiau patenkinti, rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas.
Ekonomikos ir socialinių tyrimų tarybos (Economic and Social Research Council) atlikto tyrimo „Visuomenės supratimas“ (Understanding Society) pirminiais duomenimis, vyresnės poros yra mažiau patenkintos šeimynine laime nei dar tik dabar ją kuriantis jaunimas. Paaiškėjo, kad moterys gyvenimu šeimoje labiau nusivylusios už vyrus. Santuokoje gyvenantis jaunimas laimingesnis už gyvenančias „susimetus“ poras, rašo „NY Daily News“.
Jaunus žmones balsuoti skatinanti kampanija „Man (ne) dzin“ dar kartą bandys prie urnų pakviesti manančius, kad jų balsas svarbiausioje jiems kasdieninio gyvenimo erdvėje nieko nereiškia.
„What’s up? Mano vardas McMandzinas. Visi žino, kai aš šneku, tai visi apie mane rašo ir tyli“, – prisistatė pagrindinis kampanijos herojus. – Tipo nuomonė mano būtų tokia. Realiai tos gatvės, kaip jūs sakot tamsios gatvės jums yra blogai, man tai realiai gerai yra, nes su sava chebra Mc Fatingju, Mc Gardenboy, Mc Dovidenko Stafčenko ir Mc Nindze, tai yra mūsų stichija tie visi apleisti pastatai, ir tą ką jūs norit padaryt, ką norit atimt iš mūsų, aš manau tai yra neteisinga, nes atimsit kažkuria prasme iš mūsų kūrybą, savirealizaciją. Mes neturėsim erdvės pasireikšti kaip kūrėjai, jaunimas, kai visatai bus iš mūsų atimta. Mano pozicija aiški“.
Kas 5-as 18-25 metų amžiaus vaikinas tikisi sekso jau po bučinio. Kas ketvirtas jaunas vyras nemano, kad seksas po merginos ištarto „ne“ galėtų būti laikomas išžaginimu. Tokio vaikinų seksualinių pojūčių tenkinimo mastas pritrenkė.
Beveik pusė apklaustųjų vyrų nesutiko ir su tuo, kad tolesnis seksas merginai persigalvojus prilygtų prievartai. Daugiau nei 40 procentų prisipažino, kad partnerei darė spaudimą siekdami patenkinti savo lytinį geismą.
Kylantis nepasitikėjimas LR Seimu ir Vyriausybe kelia nerimą ir Lietuvos jaunimui. Reaguodami į diskusijas keliančius įvykius, šį savaitgalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 28-ojoje Asamblėjoje susirinkę aktyviausiai šalyje veikiančių jaunimo organizacijų atstovai nusprendė kreiptis į LR Seimą bei Vyriausybę dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo praktikos LR Seime.
„Jaunimas yra įsitikinęs, kad visuomenės požiūrį formuoja institucijų atstovų reputacija, veikla bei jos skaidrumas. Nuo požiūrio į valstybės institucijas priklauso piliečių, ypač jaunimo, aktyvumas dalyvaujant rinkimuose bei kitose pilietinėse veiklose”, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai teisėsaugos institucijos prašo panaikinti teisinę neliečiamybę tautos atstovams. Tokius prašymus jaunimo atstovai suvokia kaip valdžių atskyrimo principo įgyvendinimą, kadangi tik teismas, vykdydamas jam LR Konstitucijos pavestas funkcijas, gali vykdyti teisingumą valstybėje ir konstatuoti, ar buvo įvykdytos nusikalstamos veikos arba administraciniai teisės pažeidimai.
Jaunimas įsitikinęs, jog atvejai, kai LR Seimo ir Vyriausybės nariai vengia atsakomybės ir piktnaudžiauja LR Konstitucijos jiems suteikta teisine neliečiamybe, kelia nepasitikėjimą ne tik atskirais tautos atstovais, bet ir visomis valstybės institucijomis.
„LiJOT prašo LR seimo narių vykdyti LR Konstitucijos nustatytas įstatymų leidybos funkcijas, o tyrimo ir teisingumo vykdymo funkcijas palikti teisėsaugos institucijoms ir teismui. Pažymime, jog savanoriškas LR Seimo ar Vyriausybės nario prašymas panaikinti neliečiamybę, kai dėl to kreipiasi teisėsaugos institucijos, gali ženkliai pagerinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Taip pat raginame visus tautos atstovus atsakingai vertinti kiekvieną tokį atvejį, nes imuniteto panaikinimas ir įvykdytas teisingumas išsklaido abejones bei skatina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.”, – tvirtina Š. Frolenko.
Asamblėja yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių susirinkimas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Joje priimami nauji nariai, tvirtinami įstatai, svarstomos rezoliucijos ir pozicijos. Ji vyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.
Koks yra šiuolaikinis krepšininkas? Ar krepšinis vis dar žaidžiamas už Lietuvą ir jos garbę? Ar sportas ir sveikata suderinama? Į šiuos ir dar kelis klausimus bandome atsakyti kartu su ilgamečiu krepšininkų masažuotoju Juozu Petkevičiumi, plačiojoje visuomenėje švelniai vadinamu Juozuku.