jaunimas
Ankstyvasis 5-asis dešimtmetis Amerikoje – tai laikai, kai šalis budo po Didžiosios depresijos, o už Atlanto vandenyno vyko Antrasis Pasaulinis karas. Laikai, kai dar nebuvo Justino Bieberio, „One Direction” ar tokių serialų kaip „Liežuvautoja” („Gossip Girl“)…
Plečiantis pramogų rinkai, neišvengiamai didėja specialistų, išmanančių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo niuansus, bet ir turinčių renginių technologijų bei vadybos žinių, paklausa – tuo neabejoja daugelio renginių organizatorius ir techninis direktorius bei VšĮ „Muzikos zona“ vadovas Dovydas Bluvšteinas. Daugeliui puikiai pažįstamas muzikos ir renginių vadybos ekspertas visai netrukus savo patirtimi dalysis su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentais – jis tapo vienu iš jau šį rudenį startuosiančios renginių inžinerijos studijų programos rengėjų bei dėstytojų.
Kaip gauti darbą, jei neturi patirties, ir kaip įgyti patirties, jei be jos negali gauti darbo? Šis amžinas klausimas tampa galvos skausmu ne vienam jaunam specialistui, tik baigusiam studijas ir besidairančiam išsilavinimą atitinkančios profesinės veiklos.
Vieni sugeba patys save išlaikyti dar nepalikę mokyklos suolo, tuo tarpu kitiems darbo nepavyksta susirasti net baigus universitetą. Jaunimo nedarbas – viena iš prioritetinių Europos sąjungos problemų, kuriai Lietuvos valdžia skiria nemažai dėmesio ir lėšų.
Taip, puikiai žinome, jog skaičiuoti svetimus pinigus – negražu. Bet sutikite, jog kartais tikrai smalsu. Ypač, jei kalbame apie viešų bei žymių žmonių turtus. Šiandien pristatome 10 turtingiausių įžymybių, kurioms dar tik -niolika. Nepavydėkite, lito kito paprašyti iš tėvų galbūt buvo lengviau nei ištverti visą tą dėmesį, kuri gauna šis auksinis jaunimėlis…
„European Journal of Preventive Cardiology“ paskelbė apie naują tyrimą, atskleidusį, kad jaunoji karta sensta daug greičiau nei jų tėvai.
Daugelis žino, kad egzistavo ar iki šiol egzistuoja tokios subkultūros kaip pankai, rokeriai, hipiai, hiphoperiai, gotai ir kitos. Bet yra ir tokių, apie kurias žinome ne daug arba apie jas nutyli didieji istorijos šaltiniai. Šeštajame dešimtmetyje Šveicarijoje egzistavo savotiška Elvio Presley subkultūra, kurioje dominavo pasipriešinimo esamai sistemai vedinas jaunimas. Pagrindiniai šio judėjimo simboliai buvo Amerikos pop kultūros atstovų atvaizdai, tarp jų Elvis Presley, Jamesas Deanas bei Marlonas Brando.
„Misija Sibiras“ bandomasis žygis, prasidėjęs šeštadienį, gegužės 26 – ąją ir trukęs iki sekmadienio, tapo fiziškai sunkiu, tačiau dvasiškai praturtinančiu išbandymu kiekvienam dalyviui.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes.
„Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai vertina tokį dalyką. Tad galime teigti, jog studentai yra nusiteikę prisiimti atsakomybę už savo studijas, tačiau jiems ne visuomet yra sudaromos sąlygos, procesai aukštosiose mokyklose kartais yra labai sudėtingi ir neaiškūs.“– sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog aukštosiose mokyklose trūksta inovatyvių studijų sistemų taikymo. Kaip vienus iš dažniausiai naudojamų metodų atsiskaitymų metu, studentai įvardijo įprastas prezentacijas (41,2 proc.). Tačiau paklausus, ką studentai pasirinktų, jei jiems būtų sudaryta galimybė laisvai planuoti studijas, paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. respondentų pasinaudotų galimybe laisvai rinktis atsiskaitymo už studijų dalyką formą. Taip pat apie 40 proc. studentų norėtų laisvai koreguoti savo studijų programą ir rinktis papildomus studijų dalykus.
Atliekant studentų tyrimą lygiagrečiai buvo analizuojami Švedijos, Suomijos Norvegijos ir Latvijos studijų proceso organizavimo pavyzdžiai. Apklausiant nacionalines studentų sąjungas šiose šalyse, išryškėjo, jog Skandinavijos šalyse studentai dažnai naudojasi nuotolinio mokymosi, mokymosi elektroninėje erdvėje, individualių studijų programų ir grafikų sudarymo galimybėmis. Kaimyninėje Latvijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje, atskirai išskiriant kelias aukštąsias mokyklas, pavvyzdžiui, Stockholm School of Economics in Riga.
„Svarbu pažymėti, jog studijų lankstumas yra studentų pasirinkimo laisvė, individualios galimybės dalyvauti studijų procese. Tai į studentus orientuotų studijų modelio dalis. Įdiegus tokią sistemą, studentas tampa centrine studijų proceso figūra, kuri prisiima atsakomybę už savo studijas, įgauna tam tikras kompetencijas, o dėstytojas perima konsultanto ir padėjėjo vaidmenį. Modelį įgyvendinus Lietuvoje, būtų keliami didesni reikalavimai studijų kokybei, skatinama plėtoti lankstesnes, individualiai pritaikomas švietimo programas ir aukštojo mokslo tarptautiškumą.” – sako V. Morkūnas.
LSAS 2010 m. gruodžio mėnesį visuomenei pristatė į studentus orientuotų studijų modelio įgyvendinimo metodiką ir rekomentacijas. Jos buvo parengtos vadovaujantis Europos studentų sąjungos (ESU) patvirtintomis Europos į studentus orientuotų studijų modelio gairėmis, Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbais, studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais.
Įdiegti į studentus orientuotą studijų modelį visų 47-ių Bolonijos proceso šalių švietimo ministrai įsipareigojo pasirašydami Leuven ir Louvain-la-Neuve Komunikatą. 2009 m. Europos šalys, įsipareigojusios įgyvendinti į studentus orientuotų studijų modelį, išreiškė kitokį požiūrį į mokymo ir mokymosi procesą. Sutarta, jog būtina kurti efektyvesnes studijų programas, paramos studentams struktūras, užtikrinti visų trijų studijų pakopų lygiavertiškumą.
LSAS tyrime „Į studentus orientuotos studijos. Studijų lankstumo galimybės nacionaliniame bei Europiniame kontekste: analizė, modeliai ir rekomendacijos“ dalyvavo 2260 studentai iš 18 aukštųjų mokyklų ir 4 užsienio – Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Latvijos – nacionalinės studentų sąjungos. Su tyrimo duomenimis galima susipažinti www.lsas.lt interneto svetainėje, skiltyje „Dokumentai“.
Šeštadienį visoje Europoje nuvilnijo protestų banga, nukreipta prieš Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (angl. – Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA).