mokslas
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.
Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, o juos sudarančių koneksino baltymų mutacijos atsakingos už daugelį įgimtų ligų. Šia tema tyrėjas publikavo per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Profesorius yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto JAV projektų vadovas ir vykdytojas.
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui.
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais.
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Miglė Aurėja Mickonytė vasarą neturėjo atostogų, tačiau dėl to visai nesigaili. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė net dešimt savaičių praleido stažuotėje JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA). Merginai tokia sėkmė nusišypsojo laimėjus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtą konkursą.
Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso.
Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR.
Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. Jaunieji mokslininkai, šiemet jau antrą kartą atstovaujantys Lietuvai prestižiniame sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine competition), siekia išspręsti sudėtingą vaikų, sergančių įgimta liga fenilketonurija (PKU), mitybos problemą. Vienam vaikui Lietuvoje, kuriam diagnozuota PKU, per metus skiriama apie 12 tūkst. eurų tinkamam maistui įsigyti. Tačiau tik 50 proc. sergančiųjų pavyksta visiškai laikytis tinkamo mitybos režimo.
Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas.