mokslas
Keele universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkas Robinas Hadley tyrimo metu išsiaiškino, kad vyrai labiau išgyvena dėl to, kad neturi vaikų, negu moterys.
Atrodo, vien pagalvojus apie garsą, kai nagais brėžiama per lentą, pasidaro itin nemalonu. Mokslininkai, į pagalbą pasitelkę muzikologus ir savanorius tyrimams, pagaliau nustatė to priežastį.
Mokslininkai ilgai suko galvas, kodėl būtent toks garsas žmonėms yra nemalonus. Dabar muzikologai ir mokslininkai išsiaiškino, kad dėl to kalta žmogaus ausies forma. Mūsų ausys yra sukurtos girdėti panašaus dažnio į žmogaus kalbą garsus intensyviausiai.
Mokslininkai atskleidė stulbinančius faktus – moterys vienu metu gali atlikti net kelias užduotis, ypač jei tai susiję su pamestų daiktų paieška. Kitaip tariant- ankstyvą rytą, jos geba ne tik paruošti pusryčius šeimai, aprengti vaikus, susišukuoti, išsivalyti dantis tačiau taip pat vos per kelias minutes rasti pamestus mašinos raktelius. Kyla klausimas – kodėl moterys visus darbus spėja atlikti per itin trumpą laiką?
Kaip žinia, pase įrašytas amžius gali nesutapti su jūsų organizmo biologiniu amžiumi. O gydytojai dažniausiai sako, kad jums metų yra tiek, kiek jų yra jūsų kraujagyslėms.
Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?
Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtinai atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje.
Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje.
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Augustas Žaltauskas tapo vienu iš 40-ies europiečių, kuriems nusišypsojo sėkmė po studijų atlikti praktiką Japonijoje. Į tarptautinę telekomunikacijų korporaciją rugsėjį išvykstantis vaikinas stažuotei buvo atrinktas iš daugiau nei 1 000 programos „Vulcanus in Japan“ konkurso dalyvių.