mokslas

Mokslininkai atskleidė didžiausią vyrų baimę
Mokslininkai atskleidė didžiausią vyrų baimę

Keele universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkas Robinas Hadley tyrimo metu išsiaiškino, kad vyrai labiau išgyvena dėl to, kad neturi vaikų, negu moterys.

Kodėl brėžimas nagais per lentą kelia šiurpą?
Kodėl brėžimas nagais per lentą kelia šiurpą?

Atrodo, vien pagalvojus apie garsą, kai nagais brėžiama per lentą, pasidaro itin nemalonu. Mokslininkai, į pagalbą pasitelkę muzikologus ir savanorius tyrimams, pagaliau nustatė to priežastį.
Mokslininkai ilgai suko galvas, kodėl būtent toks garsas žmonėms yra nemalonus. Dabar muzikologai ir mokslininkai išsiaiškino, kad dėl to kalta žmogaus ausies forma. Mūsų ausys yra sukurtos girdėti panašaus dažnio į žmogaus kalbą garsus intensyviausiai.

Kodėl moterys vienu metu gali atlikti net kelis darbus?
Kodėl moterys vienu metu gali atlikti net kelis darbus?

Mokslininkai atskleidė stulbinančius faktus – moterys vienu metu gali atlikti net kelias užduotis, ypač jei tai susiję su pamestų daiktų paieška. Kitaip tariant- ankstyvą rytą, jos geba ne tik paruošti pusryčius šeimai, aprengti vaikus, susišukuoti, išsivalyti dantis tačiau taip pat vos per kelias minutes rasti pamestus mašinos raktelius. Kyla klausimas – kodėl moterys visus darbus spėja atlikti per itin trumpą laiką?

Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius
Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius

Kaip žinia, pase įrašytas amžius gali nesutapti su jūsų organizmo biologiniu amžiumi. O gydytojai dažniausiai sako, kad jums metų yra tiek, kiek jų yra jūsų kraujagyslėms.

„Moterys moksle“: kas buvo pirmosios astronautės
„Moterys moksle“: kas buvo pirmosios astronautės, skridusios į kosmosą?

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Sally Ride. Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

„Moterys moksle“: kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos Marijai Kiuri?
„Moterys moksle“: kodėl Nobelio komitetas nenorėjo įteikti premijos Marijai Kiuri?

Jeigu kas nors paprašytų jūsų įvardinti bent vieną pasaulyje garsią moterį mokslininkę, kokia pavardė jums pirmiausia šautų į galvą? Tikėtina, kad pirmiausia pagalvotumėte apie radioaktyvumo tyrinėtoją ir dviejų Nobelio premijų laureatę Mariją Kiuri. Nieko nuostabaus – neįtikėtinai atkakli moteris įveikė daugybę jos gyvenime pasitaikiusių kliūčių ir paliko neišmatuojamą pėdsaką mokslo pasaulyje.

Studijos užsienyje merginai padėjo pasijausti pasaulio žmogumi
Studijos užsienyje merginai padėjo pasijausti pasaulio žmogumi

Užsienio kalbų mokymasis, smalsumas, naujų kultūrų pažinimas, noras tobulėti ‒ tai bene dažniausi motyvai studijoms užsienyje, įsiūbuojantys nenumaldomą troškimą tęsti tarptautinės patirties maratoną. Taip nutiko ir Lietuvos edukologijos universiteto magistrantei Simonai Biveinytei. Pirmasis semestras praleistas Turkijoje pagal „Erasmus+“ programą prasitęsė iki metų studijų, dar vėliau ‒ studijos Ispanijoje ir planai tobulintis viename seniausių Europos universitetų Portugalijoje.

Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos
Rudens stažuotes NASA laimėjo dar 6 studentai iš Lietuvos

2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Už uždarų laboratorijos durų: ką veikia biomechanikai?
Už uždarų laboratorijos durų: ką veikia biomechanikai?

Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.

Prestižinę stažuotę Japonijoje laimėjęs studentas: „Viską
Prestižinę stažuotę Japonijoje laimėjęs studentas: „Viską, ką išmoksiu, norėsiu pritaikyti Lietuvoje“

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Augustas Žaltauskas tapo vienu iš 40-ies europiečių, kuriems nusišypsojo sėkmė po studijų atlikti praktiką Japonijoje. Į tarptautinę telekomunikacijų korporaciją rugsėjį išvykstantis vaikinas stažuotei buvo atrinktas iš daugiau nei 1 000 programos „Vulcanus in Japan“ konkurso dalyvių.

VU profesorius Aidas Alaburda: „Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais“
VU profesorius Aidas Alaburda: „Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais“

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams.

Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas – pražūtinga tendencija ar ateities inovacija?
Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas – pražūtinga tendencija ar ateities inovacija?

Ateis tokia diena, kai programuotojai galės perleisti savo darbą pačioms save mokančioms mašinoms, kompiuteriai gebės mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė iš daugybės visų mūsų naudojamų įrenginių. Mašinų mokymasis jau yra taikomas paieškos varikliuose, automobiliuose, kalbos atapažinimo mechanizuose, interneto saugumo sprendimuose ar netgi skalbimo mašinose. Tačiau šių dienų pasaulyje mašinių darbas darvis yra neatsiejamas nuo žmogaus įsikišimo, tad ar tikrai mašinos geba išmokti ir veikti savarankiškai?

Ar įmanoma išmokti lietuviškai per vienerius metus?
Ar įmanoma išmokti lietuviškai per vienerius metus?

Globalėjant pasauliui didėja poreikis mokytis užsienio kalbų. Kalbėti angliškai šiandien – savaime suprantamas dalykas. O kaip lietuvių kalba? Kalbėdami gimtąja kalba net nesusimąstome, ar sunku ją išmokti užsieniečiui? Ar įmanoma išmokti kalbėti viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų per vienerius metus?

VU fizikai atrado naujo tipo magnetinį lauką
VU fizikai atrado naujo tipo magnetinį lauką

Vilniaus universiteto (VU) fizikai teoretikai atrado, kad šaltųjų atomų dujų debesėlyje dalelės gali judėti it veikiamos į visas puses iškart nukreipto magnetinio lauko. Tikimasi, kad ateityje šis atradimas prisidės prie naujų sukinių valdymo metodų kūrimo. Efektyvus sukinių perdavimas, valdymas ir detektavimas leistų kurti naujo tipo prietaisus, kurie galėtų būti efektyvesni ir greitesni už dabartinę elektroniką.