mokslas
Kas aš esu? Kodėl aš esu čia? Ar mes esame vieni? Per daugelį metų mokslininkai ir išradėjai pasiekė didelių laimėjimų įvairiose mokslo srityse, tačiau neatsakytų klausimų vis dar yra. Naujas dokumentinių laidų ciklas „Genijus“ ir Stephen Hawking atskleis, jog kiekvienas iš mūsų gali lengvai suprasti didžiuosius žmonijos mokslo atradimus ir inovacijas.
Profesoriaus Sauliaus Sidaro ekspedicijos po Sibiro platybes driekėsi tiek kilometrų, kad pakaktų apjuosti Žemės rutulį. Septynerių iš Lietuvos ištremtas vyras lietuvių kalbos rašybos mokėsi vos porą savaičių, bet šiandien pristato šia kalba parašytą knygą. Krasnojarsko krašte, kaip ir kiti atvežti lietuviukai, buvo laikomas banditu ir sovietų tautos išdaviku, tačiau yra aplankęs didžiausią Rusijos deimantų klodą – Popigajaus astroblemą. O taip pat – bene rečiausiai pasaulyje žmonių aplankomą ir sunkiausiai prieinamą paveldo objektą Putoranos plynaukštę. Jo neeilinio gyvenimo gija jau netrukus pasieks visus skaitančiuosius lietuviškai: sekmadienį Bistrampolio dvare vyks S. Sidaro knygos „Vis tolstantis horizontas“ pristatymas ir fotoparoda. Su mūsų skaitytojais S. Sidaras sutiko iš anksto pasidalinti kai kuriais nuotykiais.
Ar girdėjote apie 7 Senovės pasaulio stebuklus? Ką bendro turi Gizos piramidė ir… Vilniaus Vakarinis aplinkkelis? Ar gali traktorius būti išmanusis? Kas bendro tarp bičių avilio ir statybų aikštelės? Ar žinote, kad robotai ir dirbtinis intelektas atkeliauja į statybas? Ką bendro turi stygų teorija ir… statybų planas? Paranormalūs reiškiniai, telepatija, kolektyvinis protas – visą tai galime rasti išmaniųjų statybų aikštelėje. Taip žiūrovą suintriguoja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, vieni pirmieji pasivažinėję statomu Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu.
Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.
„Švietimo sistemai reikia reformos. Artėjant Lietuvos valstybingumo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU, 1922) šimtmečiams turime unikalią progą siekti pokyčių. Be universiteto nebus nei asmenybių ugdymo, nei valstybės ateities“, – sako Prezidentas Valdas Adamkus ir pastebi, kad, deja, nei jam per 10 metų, nei dabartinei vyriausybei šioje srityje nepavyko pasiekti esminių pokyčių.
Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.
Kas bendro tarp asfalto ir Senovės Egipto mumijų? Kodėl Mirusią jūrą graikų istorikai vadino asfalto ežeru? Kas yra bitumas ir ką bendro jis turi su seniausia pasaulio nuotrauka? Koks eksperimentas truko net 69 metus? Ar žinote, kad bitumo klodų Kanadoje bendras plotas didesnis už Anglijos plotą? Šiais klausimais savo reportažą iš VGTU Kelių tyrimo instituto laboratorijos pradeda „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, skubantys supažindinti žiūrovus su asfaltu.
Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.
1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas, skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Ar gyva bus katė, ar mirusi? Kada anksčiausiai galime tai pasakyti tik atidarę dėžę ar kažkiek anksčiau? Jei nežinome, ar katė gyva, iki pat tada, kai dėžę atidarome, tai kokia ji buvo prieš tai?
Lietuvos kosmoso technologijų startuolis „NanoAvionics“, paleidęs vieną pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ bei baigiantis kurti antrąjį, taikosi į 2.5 mln. eurų investiciją iš ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“. Įgyvendinus planus lietuviai taps pirmieji pasaulyje, savo kuriamą sistemą panaudoję nanopalydovuose.
Išgirdus, kiek valgyti tinkamo maisto išmetama, gali atvipti žandikaulis. Išmetama maždaug trečdalis visos planetos maisto, nors šio kiekio pakaktų pamaitinti 2 mlrd. žmonių. Dalis maisto išmetama tik todėl, kad jis nėra dailus kaip paveiksliukas. Apie šią problemą ir šokiruojančius skaičius pradėta kalbėti jau seniai, tačiau tik dabar apie poreikį nešvaistyti maisto imta diskutuoti tarptautiniu mastu.
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.
Daug važinėju po Lietuvą. Kur benuvykčiau, stengiuosi susitikti su įvairių mokyklų bendruomenėmis. Kalbėdamas su mokiniais, klausiu jų, kokią specialybę norėtų rinktis baigę mokyklą ir kokį darbą norėtų dirbti. Mano nuostabai, didžioji dalis vyresnių klasių moksleivių nežino, kuriuo profesiniu keliu norėtų sukti, bet beveik visi žino tvirtai – nori darbo, už kurį gautų (!) gerą algą.