studijos
Liko vos keletas dienų, kai duris atvers auditorijos, duodamos startą studentiškam maratonui. Ir nesvarbu, ar esi „fuksas“, ar trečiakursis, rudenį dažnam teks gyventi savarankiškai. Tik nuo tavęs priklausys, ar po mėnesio kito, kai baigsis tėvų sudėti lauknešėliai, neteks krimsti sausos duonos, o balkone sustatyti tušti alaus buteliai netaps vieninteliu turtu.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) trečio kurso studentas, vilnietis Mindaugas Statkus, iki tol, kol jo galvoje gimė idėja išvykti į saulėtąją Maltą, gyveno įprastą gyvenimą – darbas, namai, draugai, aktyvus ir pašėlęs laisvalaikis. Kas žino, kas atsitiko tąkart, kai galvoje apsigyveno mintis – gyvensiu ir studijuosiu Maltoje, mokysiuosi maltiečių kalbos, kas rytą maudysiuosi nenusakomo žydrumo jūroje, atrasiu kitokį save ir suprasiu, kad galiu daugiau nei maniau.
Jaunimogidas.lt siūlo susipažinti su ambicingu vaikinu, ne tik sau, bet ir savo aplinkos žmonėms įrodžiusiu, kad nieko nėra neįmanoma, jei labai to nori, o jei dar yra tas, kuris įkvepia ir skatina naujus atradimus – pasaulis pradeda suktis keliskart greičiau. Ir tada nelieka nieko kito – arba šokti į atvažiuojantį traukinį ir lėkti, negalvojant apie pasekmes, arba likti stovėti tame pačiame taške, kuriame nežinia kaip atsiradai ir ilgą laiką negalėjai ištrūkti. Mindaugas pasirinko pirmąjį – susikrovė lagaminą ir išvažiavo. Bet prižadėjo grįžti.
Ką ir kur studijuoji Lietuvoje, kelintame kurse?
Lietuvoje studijuoju Lietuvos edukologijos universitete (LEU) technologijų pedagogikos specialybę. Esu trečio kurso studentas.
Kokias studijas kremti užsienyje?
Maltos universitete studijuoju dizainą ir technologijas, kadangi tikslaus atitikmens mano specialybei nėra, čia renkuosi studijų dalykus kuo panašesnius į mano studijų programą LEU.
Atvažiavau į Maltą studijuoti vieną semestrą, bet dabar prasitęsiau studijas ir antrajam. Esu labai už tai dėkingas savo universitetui bei Tarptautinių ryšių skyriui. Tai – unikali galimybė tobulėti ir pažinti kitą šalį.
Kokius dalykus mokaisi?
Dalykus stengiausi pasirinkti tokius, kad atitiktų mano studijų programą LEU, bet ne visada tai pavyksta padaryti, nes studijų programos skiriasi. Pagrindinis akcentas mano studijose yra dizainas ir technologijos, nemažai praktinių projektų, kur reikia sukurti ir pagaminti produktą, pradedant eskizu ir baigiant darbu dirbtuvese.
Papasakok apie universitetą, studijų sistemą (kaip vyksta paskaitos, kokie atsiskaitymai, ar dėstytojai padaro nuolaidų studentams iš kitų šalių?
Universitetas Maltoje yra vienas, jame yra trylika fakultetų. Jo teritorija yra tarsi mažas miestelis, kuriame pasiklysti tikrai nėra sunku, bent jau iš pradžių.
Dauguma studijų vyksta pagal kreditų sistemą. Vienas semestras atitinka 30 ECTS kreditų (angl. European credit transfer system).
Paskaitų metu yra stipriai jaučiamas dialogas su studentu ir nėra barjero tarp dėstytojo ir auditorijos. Paskaitų metu yra tik pateikiama medžiaga ir nieko per daug nereikalaujama, nebent paruošti prezentaciją.
Aš turėjau keletą studijų dalykų, kur galutinis atsiskaitymas – projektinis darbas. Nuolaidų tikėtis galima, nes dėstytojai tikrai nuostabūs žmonės ir vertina pastangas, kurias dedi. Su kelias dėstytojais susidraugavau. Aš jiems lietuviškos duonos atnešu, jie man – apelsinų nuo medžio iš savo kiemo. Tikrai nuostabus ryšys ir malonu eiti i užsiėmimus.
Turėjau viena mokomąjį dalyką, kuris vadinosi „Italų kalba užsieniečiams“, tai dėstytoja ne tik paskaitų metu, bet ir po jų mus vesdavosi į kavines, restoranus ir ten mokydavo kalbėti itališkai, nors tai jau buvo jos laisvas laikas. Vieną kartą net saskaitą už visą grupę apmokejo.
Jei kalbėtume apie nuolaidas „Erasmus“ studentams egzaminų metu, tai jas tiesiog ir norint sunku padaryti, nes egzaminai vyksta tikrai griežtai, keletas prižiūrėtojų nuolat stebi egzaminavimo procesą ir jo metu ant lapo negalima rašyti nei vardo, nei pavardes, nei žymėti kokio kito ženklo, padėsiančio nustatyti žmogaus tapatybę. Kiekvienas studetas turi savo ID numerį, tad vertinimas yra objektyvus.
Ar turi galimybę mokytis vietinės kalbos? Jei taip, ką jau pavyko išmokti?
Taip, turėjau galimybę lankyti EILC (angl. Erasmus Intensive Language Course), tai yra retai vartojamų kalbų kursai, beje, tarp jų yra ir lietuvių kalba (aišku, Lietuvoje). Kursai vyksta rudenį, mėnesį prieš prasidedant semestrui ir yra duodama „Erasmus“ stipendijos išmoka pragyventi.
Tad ši galimybė pažinti visiškai naują kalbą yra tikrai unikali. Per mėnesį jos išmokti tikrai nepavyks, bet suprasti, kaip veikia pagrindiniai kalbos principai, kaip sudaromi veiksmažodžiai skirtinguose laikuose buvo labai įdomu.
Maltiečių kalba yra tikrai sudėtinga ir sunkiai įsimenama, ypač keblu skaičių pasaulyje, net ir vietiniai gyventojai maloniau naudoja angliškus skaičių pavadinimus nei savuosius.
Kas tave paskatino ryžtis avantiūrai – mesti darbą – ir išvažiuoti į kitą šalį?
Sunku būtų tiksliai pasakyti kas tai nulėmė, tiesiog kartais žmogus jaučia, kad turi padaryti kažką daugiau nei tuo metu, atrodo, gali padaryti, atsisakyti visų „ne“ ir tiesiog, kaip mano atveju, žengti didelį žingsnį link Viduržiemio jūros širdies – Maltos.
Laikas bėga greitai ir nepasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje, įgyti naujų žinių, praplėsti akiratį, sutikti daugybę idomių žmonių, pažinti naują kultūrą, būtų tiesiog nedovanotina.
Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad vertėjo vykti, nors prisipažinsiu – iš pradžių buvo neramu, nes mano anglų kalba nebuvo tobula. Be to, į šią šalį iš savo universiteto važiavau vienas.
Darbo nemečiau, nes man tikrai pasisekė – darbdavys suteikė nemokamas atostogas, suprasdamas mano norą tobulėti. Toks požiūris Lietuvoje šiais laikais tikra retenybė.
Kokie įspūdžiai buvo nuvykus? Ar patyrei kultūrinį šoką, jei taip, kaip jis reiškėsi?
Tik išlipęs iš lėktuvo patyriau karšto oro srovę, kuri pateko į mano plaučius. Tądien buvo rugsėjo pirmoji. Vėliau apėmė jaumas, kad patekau į kitą pasaulį, be abejo, taip ir yra.
Pasileidau gatvelėmis, kurios siaurut siaurutėlės, perpildytos automobilių ir pilnos žmonių, kurie eina kur nori ir kada nori.
Tikimybė, kad nubaus už gatvės perėjimą ne vietoje, lygi nuliui, bet kažaip tas chaosas veikia. Tai palieka tikrai didelį įspūdį, gal net šoką, ypač atsidūrus jame pirmą kartą.
Žmonės čia tikrai labai ekspresyvūs, nesibaimina garsiai reikšti emocijų ir gatvėje, ir autobuse. Jie paslaugūs, malonūs, visada pasiruošę padėti ir net pasukti iš savo kelio, kad išaiškintų tavąjį.
Maltiečių kalba labai artima arabų kalbai, nes dauguma žodžių paimti iš jos. Labai įdomus dalykas yra tas, kad arabai gali suprasti maltiečiuis, bet maltiečiai arabų – ne, nebent keletą pavienių žodžių. Tai jokiu būdu nepadaro jos lengvesnės.
Maltiečių kalba sudaryta iš trijų kalbų – arabų, italų, anglų ir tik šiek tiek prancūzų. Girdėdamas šią kalbą visur, kur tik bebūtum, tikrai patiri kultūrinį šoką.
Koks kultūrinis gyvenimas verda po studijų? Ką veiki laisvalaikiu – keliauji, poilsiauji?
Kultūrinis gyvenimas Maltoje? Jei paklaustum bet kurio studento ar moksleivio, visi vienareikšmiškai atsakytų – Pačevilis. Tai toks pasilinksminimų rajonas, esantis St. Julian‘s mieste – barų ir klubų rajonas. Jų ten tikrai nestinga ir visi koncentruotai sugrūsti vienoje vietoje, tad jei patinka triukšmas, judesys, daugybė susigrūdusių žmonių vienoje vietoje, būtinai turi ten apsilankyti.
As asmeniškai ten daug laiko nepraleidau, mane labiau domina atrasti naujus objektus, vietas. Ypač graži senoji Maltos sostinė Mdina (arabiškai – Medina). Tai Viduramžių miestas, iškilęs ant kalno, turintis ypatingą aurą, ypač vakare, vaikštant visiškai tuščiomis, siaurutėmis, menkai apšviestomis gatvėmis. Tuomet apima jausmas, lyg būtum nusikėlęs į Viduramžius.
Nepaminėti Maltos sostinės Valetos taip pat būtų nuodemė. Tai – gynybinis miestas, pastatytas Jono Jeruzaliečio riterių ordino (aut. pastaba – Maltos riterių ordino) valdymo metais.
Šis miestas suprojektuotas taisyklingais kvartalais ant kalno, kad būtų geriau matyti artėjantis priešas iš bet kurios miesto vietos, tad beveik iš visur matoma jūra.
Taip pat bene įspūdingiausia Šv. Jono bažnyčia, esanti sostinėje, viduje išdabinta auksu ir eksponuojanti garsiojo italų dailininko Karavadžo paveikslą. Šiaip kultūrinis gyvenimas nėra labai turtingas, bet, turint omenyje salos dydį, tikėtis daugiau ir neverta. Manau, joje yra kur kas daugiau nei galėtų būti, taigi norint visada galima rasti kažką idomaus.
Nepaprastai gera grožėtis salos kraštovaizdžiu, vaikštant stačiais skardžiais. Maltos sala yra tarsi pasvirusi dėžė. Vakarinis šlaitas didingai iškilęs iš jūros, aukščiausias taškas 253 metrų aukščio, o rytinė dalis, tankiai apgyvendinta, nusileidus apačioje, knibždėte knibžda žmonių. Ypač vasarą – sakoma, kad sezono metu čia apsilanko du milijonai žmonių.
Šalimais yra Gozo sala, atitolusi nuo Maltos apie 5 km, kurioje yra seniausios pasaulyje šventyklos „Ġgantija“, siekienčios daugiau nei 5500 metų prieš mūsų erą. Taip pat čia rasite žymųjį „Azure window“ – didinga arka, įsirėžusi į jūrą, pro kurią plaukioja pilni turistų laiveliai.
Geriausias dalykas šioje šalyje – tiesiog džiaugtis jūra, oru ir saule, kurios čia tikrai netrūksta, net ir žiemos metu. Aš maudžiausi sausio antrą dieną, šviečiant saulei. Vandens temperatūra buvo 17 laipsnių, tad, mūsų lietuvišku supratimu ir palyginus su Baltijos jūra, yra pakankamai daug.
Kokią stipendiją moka? Ar jos užtenka būstui, maistui ir t.t. Kiek kainuoja būtas? Kur gyveni?
Aš gaunu 500 eurų stipendiją, jos pragyventi beveik ir užtenka. Aš nuomojuosi atskirą mažą butuką, tai moku truputį daugiau, tad tenka savų pinigėlių pridėti. Per mėnesų nuomai išleidžiu 350 eurų, bet būtų galima išsitekti ir su 200 eurų, dalijantis butą trims ar keturiems studentams.
Mano būstas randasi Il-Gziroj, tai yra labai patogi vieta gyventi studentui, nes viskas šalia: universitetas, Valeta, jūra, pasilinksminimų rajonas Pačevilis, žodžiu, pats centras.
Kas tave, gyvenantį Maltoje, labiausiai stebina, džiugina arba kas nervina?
Gyvenimas šioje šalyje nesudėtingas: klausk, eik, ieškok ir visada rasi atsakymą. Mane tikrai džiugina žmonių paprastumas ir nuoširdumas, su kuriuo susiduriu kiekvieną dieną autobuse ar mažose maisto parduotuvėlėse. Bet kurią akimirką gali užmegzti pokalbį su nepažįstamuoju ir nesulauksi kreivo žvilgsio, visąlaik paklaus, iš kur esi, kaip sekasi.
Visi žmonės lygūs, nuoširdūs, pasiruošę padėti, nesijaučia geresni, jei turi daugiau pinigų ar prastesni, jei jų mažiau, tas verčia tikrai gerai jaustis. Reiktų pasisaugoti prekybininkų gatvėse ir vietose, kur nėra kainų, nes jos yra sakomos išgalvotos, ir jei nenori permokėti keletą kartų, geriau pasieškoti didesnio prekybos centro.
Šiek tiek erzina transporto sistema. Nors žymiuosius senuosius Maltos autobusus neseniai pakeitė naujai atėjusios britų kompanijos „Arriva“ autobusai, laikas, kurį sugaišti norėdamas nusigauti, kad ir nedidelį atstumą, būna tikrai neadekvatus praleistam laikui autobuse. Kad pasiektum tašką, esantį už septynių kilometrų, kartais reikia sugaišti valandą.
Gyvenant šioje šalyje automobilis yra tikrai reikalingas, nors įsigijus jį, greičiausiai susidurtum su kita problema – tai spūstys.
Atsiradus nors menkiausiai kliūčiai kelyje, eismas stringa: keliukai tikrai siauri, o mašinų daug. Taigi vėlavimas Maltoje – visiškai normalus ir priimtinas dalykas, nes visą laiką yra pateisinama priežastis – eismo grūstis. Kartais man atrodo, kad tuo yra piktnaudžiaujama.
Kokius atradimus išvykęs padarei savyje?
Na, manau, bet koks gyvenimo tarpsnis užsienyje asmenybėje palieka neišdildomą pėdsaką – ir toks, koks buvai, jau niekada nebūsi. Išvykęs geriau pažinau save ir žmones, paaugau viduje ir supratau, kad galiu daugiau nei galvojau anksčiau. Praplėstas akiratis suteikia jegų naujiems gyvenimo išbandymams, tad pagrindinis atradimas – nebijok atrasti.
Ar pasiilgsti Lietuvos, draugų, artimųjų?
Klausimas labai aktualus, būtų galima jį šiuo metu užduoti daugeliui lietuvių, bet jei kalbėsiu apie save, tai pasakysiu, kad pradžioje tiesiog nėra kada apie tai galvoti. Juk įspūdžiai veja vienas kitą, sutinki kone kiekviena dieną naujų žmonių, daug bendrauji, tad ilgesiui vietos kaip ir nėra, bet laikui bėgant, vis dėlto trūksta Lietuvos, medžių ošimo. Čia, Maltoje, jaučiamas jų trūkūmas.
To negalėtum pasakyti apie vandenį ir akmenį. Kas dėl draugų, tai dauguma emigravo, tad ar aš Maltoje, ar Lietuvoje jų taip pat pasiilgstu. Be abejo, pasiilgstu artimųjų, visų pirma, tėvų, kurie man davė šį gyvenimą, kuriuo aš labai džiaugiuosi, ir dar keleto artimų žmonių patriotų, kurie nė už ką nepalieka Lietuvos ir laukia manęs grižtančio. Aš jų tikrai nenuvilsiu.
Gal gali papasakoti jaunimogidas.lt skaitytojams linksmiausią nuotykį, kurį patyrei universitete ar apskritai gyvendamas Maltoje?
Tikrai negalėčiau paimti ir išskirti vieno atsitikimo. Kiekvieną dieną pavadinčiau nuotykiu: važiavimas autobusu yra nuotykis, šaukiantys vietiniai gyventojai, o gal tiesiog besišnekučiuojantys – yra nuotykis, aštunkojis lėkšteje – nuotykis. Teko šiek tiek pažinti povandeninų pasaulį, tai tikrai pavadinčiau nuotykiu.
Ar galėtum gyventi Maltoje, gal negrįši į Lietuvą?
Kol kas mano planas yra baigti „Erasmus“ studijas ir grižti į Lietuvą. Apie pasilikimą čia kalbos nėra, bet jei labai norėsis, visada galima grižti.
Sala tikrai maža: kuo ilgiau čia būni, tuo labiau ji mažėja, bet veiklos norint galima rasti ir mažoje erdvėje, tuo labiau, kad čia yra ir nedidelė lietuvių bendruomenė, kuri neseniai pradėjo vienytis, kai iniciatyvos ėmesi aktyvi moteris lietuvė.
Taigi ir Maltoje galima sutikti tautiečių – dalyvauti susitikimuose, kalbėtis gimtąja kalba, pasidalinti išgyvenimais ir patirtimi.
Apibendrindamas pokalbį norėčiau pasakyti, kad ši Viduržiemio jūros širdis – Malta – turi savotiško žavesio ir nuolat norėsis čia grįžti. Klausimas lieka atviras – kiek čia pasiliksiu.
Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis. Vokietijos mokslą garsina ir faktas, kad beveik kasmet Vokietijos arba joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras; studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes.
„Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai vertina tokį dalyką. Tad galime teigti, jog studentai yra nusiteikę prisiimti atsakomybę už savo studijas, tačiau jiems ne visuomet yra sudaromos sąlygos, procesai aukštosiose mokyklose kartais yra labai sudėtingi ir neaiškūs.“– sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog aukštosiose mokyklose trūksta inovatyvių studijų sistemų taikymo. Kaip vienus iš dažniausiai naudojamų metodų atsiskaitymų metu, studentai įvardijo įprastas prezentacijas (41,2 proc.). Tačiau paklausus, ką studentai pasirinktų, jei jiems būtų sudaryta galimybė laisvai planuoti studijas, paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. respondentų pasinaudotų galimybe laisvai rinktis atsiskaitymo už studijų dalyką formą. Taip pat apie 40 proc. studentų norėtų laisvai koreguoti savo studijų programą ir rinktis papildomus studijų dalykus.
Atliekant studentų tyrimą lygiagrečiai buvo analizuojami Švedijos, Suomijos Norvegijos ir Latvijos studijų proceso organizavimo pavyzdžiai. Apklausiant nacionalines studentų sąjungas šiose šalyse, išryškėjo, jog Skandinavijos šalyse studentai dažnai naudojasi nuotolinio mokymosi, mokymosi elektroninėje erdvėje, individualių studijų programų ir grafikų sudarymo galimybėmis. Kaimyninėje Latvijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje, atskirai išskiriant kelias aukštąsias mokyklas, pavvyzdžiui, Stockholm School of Economics in Riga.
„Svarbu pažymėti, jog studijų lankstumas yra studentų pasirinkimo laisvė, individualios galimybės dalyvauti studijų procese. Tai į studentus orientuotų studijų modelio dalis. Įdiegus tokią sistemą, studentas tampa centrine studijų proceso figūra, kuri prisiima atsakomybę už savo studijas, įgauna tam tikras kompetencijas, o dėstytojas perima konsultanto ir padėjėjo vaidmenį. Modelį įgyvendinus Lietuvoje, būtų keliami didesni reikalavimai studijų kokybei, skatinama plėtoti lankstesnes, individualiai pritaikomas švietimo programas ir aukštojo mokslo tarptautiškumą.” – sako V. Morkūnas.
LSAS 2010 m. gruodžio mėnesį visuomenei pristatė į studentus orientuotų studijų modelio įgyvendinimo metodiką ir rekomentacijas. Jos buvo parengtos vadovaujantis Europos studentų sąjungos (ESU) patvirtintomis Europos į studentus orientuotų studijų modelio gairėmis, Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbais, studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais.
Įdiegti į studentus orientuotą studijų modelį visų 47-ių Bolonijos proceso šalių švietimo ministrai įsipareigojo pasirašydami Leuven ir Louvain-la-Neuve Komunikatą. 2009 m. Europos šalys, įsipareigojusios įgyvendinti į studentus orientuotų studijų modelį, išreiškė kitokį požiūrį į mokymo ir mokymosi procesą. Sutarta, jog būtina kurti efektyvesnes studijų programas, paramos studentams struktūras, užtikrinti visų trijų studijų pakopų lygiavertiškumą.
LSAS tyrime „Į studentus orientuotos studijos. Studijų lankstumo galimybės nacionaliniame bei Europiniame kontekste: analizė, modeliai ir rekomendacijos“ dalyvavo 2260 studentai iš 18 aukštųjų mokyklų ir 4 užsienio – Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Latvijos – nacionalinės studentų sąjungos. Su tyrimo duomenimis galima susipažinti www.lsas.lt interneto svetainėje, skiltyje „Dokumentai“.
Šį žmogų kai kurie pažįsta kaip sėkmingiausią 2011 m. VU Karjeros dienų dalyvį, gavusį norimą darbą. Dėl jo Jonas Jonikaitis net buvo laikinai apleidęs savo svajonę: jis nori dėstyti. Tačiau švietimo sistema ir požiūris į ją jam ne prie širdies. Su būsimu dėstytoju kalbamės apie diplomo svarbą, mokymosi įstaigos bei būsimos profesijos pasirinkimą.
Ar dėl savo svajonės išdrįstumėte ramų gyvenimą Vilniuje išmainyti į daugiau nei 17 milijonų gyventojų turintį Šanchajų? Apie įspūdžius gyvenant ir studijuojant didžiausiame Kinijos mieste kalbamės su lietuve Lina Bartusevičiūte
Patvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas bei eilės studijų krepšeliui gauti tvarka. Gruodžio pabaigoje paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime nėra esminių pastabų dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes studijų krepšelio eilės konkursiniai principai atitinka prieš dvejus metus aukštųjų mokyklų skelbiamas priėmimo sąlygas.
Optimizuojant Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tinklą, norima sutelkti viename mieste esančių universitetų potencialą ir sujungti juos į vieną „siektiną universitetą” – iki 2015 metų Vilniaus universitetą, iki 2017 metų – Kauno universitetą.
Premjero sudarytos darbo grupės parengti siūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo trečiadienį pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Pirmajame optimizavimo etape iki 2012 metų pabaigos numatoma Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), o antrajame etape iki 2015 metų pabaigos sujungti Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) ir Vilniaus universitetą.
Kaune iki 2017 metų pabaigos pirmajame etape iki 2012 metų pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) numatoma prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) filialą Kaune prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), taip pat Antano Stulginskio universitetą (buvusią Žemės ūkio akademiją) prijungti prie Kauno technologijos universiteto (KTU).
Antrajame etape iki 2014 metų pabaigos siūloma sujungti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą, o trečiajame etape iki 2017 metų pabaigos sujungti Kauno technologijos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą į Kauno universitetą.
Atsižvelgdama į universitetų labai ryškią specifinę specializaciją darbo grupė svarstė tris Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) konsolidavimo alternatyvas. Pirmoji – nejungti, paliekant dabartinę struktūrą, antroji – iki 2012 m. pabaigos sujungti abi akademijas į bendrą Menų akademiją, trečioji – iki 2012 m. pabaigos sujungti VDA ir LMTA į autonomišką Menų akademijos padalinį Vilniaus universitete. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės dėl svarstomų alternatyvų, todėl pasiūlė šį klausimą svarstyti atskirai.
Darbo grupė diskutavo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) išskirtinumą iš kitų Vilniaus universitetų – šis universitetas skiriasi vidiniu valdymu, kitokia gaunamų pajamų struktūra. Darbo grupė siūlo MRU akademinei bendruomenei svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas bei būdus, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos.
Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai yra atkreipę dėmesį į didelę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų gausą, mokslo potencialo išskaidymą. Ekstensyvi universitetų plėtra Lietuvoje lėmė tai, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos yra panašios, studijų ir mokslinių tyrimų potencialas išskaidytas, universitetai nėra pakankamai aktyvūs studijų ir mokslo tarptautinėje erdvėje, mažesnieji universitetai per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Pasak darbo grupės, dabar Lietuvoje nėra universiteto, apimančio visą žinių universumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tik dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU ir VGTU. Kai kuriems universitetams gresia savaiminė dezintegracija, kuri turėtų neigiamų pasekmių studentams ir akademiniam personalui, visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Todėl universitetų tinklo optimizavimu siekiama ir išvengti prasčiausioje padėtyje atsidūrusių universitetų žlugimo.
Prognozuojama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Mažėjant potencialių studentų skaičiui, po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų ir dėl studentų trūkumo.
Darbo grupės ekspertų išvados bus pateikiamos plačiau svarstyti Seime, akademinėse bendruomenėse.
Studente, už gerus darbus per galvą niekas neduoda, netgi atvirkščiai – paskatina. Šiemet startavusi ir jau pirmąją laimėtoją apdovanojusi „Jaunimo stipendija“ kviečia Tave nesnausti po rudeniniais lapais, o toliau domėtis jaunam žmogui aktualiomis sritimis, atlikti jaunimo situacijos tyrimus. Iki vasaros pabaigos pateikti darbai pretenduos į 1000 Lt vienkartinę stipendiją.
Stipendijų fondui teikiami darbai turėtų apimti jaunimo politikos sritis bei nagrinėti vieną iš siūlomų kategorijų: neformalų jaunimo ugdymą, jaunimo organizacijų (JO) pridėtinę vertę, jaunimo informavimą arba kitas jauno žmogaus gerovei aktualias sritis. Pastarąsias „Jaunimo stipendijai“ galima siūlyti savarankiškai, tačiau būtina pagrįsti siūlomos temos aktualumą ir prioritetiškumą.
„Naujam konkurso etapui nusprendėme neapsiriboti vien konkrečiomis temomis, todėl suteikėme laisvę temą rinktis savarankiškai, svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su jauno žmogaus pažinimu, jo gerovės analizavimu, kūrimu. Tokie darbai gali analizuoti jaunimo nedarbą, migraciją, savanorystę, pilietiškumą, patriotiškumą ir kitus klausimus“, – sako LiJOT Prezidentas Šarūnas Frolenko.
Konkurse galės dalyvauti visi, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. organizatoriams pateikti magistro darbai, konkrečioje mokslo institucijoje apginti ne seniau kaip prieš dvejus metus. Darbai bus vertinami pagal darbo išvadų ir pateiktų rekomendacijų pritaikomumą, pagrįstumą, originalumą, įvertinimą mokslo institucijoje ir kt.
Daugiau apie „Jaunimo stipendiją“ galima sužinoti LiJOT tinklalapyje internete, paspaudus nuorodą (http://www.lijot.lt/Page.aspx?pageID=305) arba elektroniniu paštu [email protected].
Skelbdami antrąjį „Jaunimo stipendijos“ konkursą, labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) skatina studentus pažinti jaunimą ir jo poreikius bei skatinti specializuotis jaunimo situacijos tyrimų srityje.
„Jaunimo stipendija” įsteigta LiJOT Alumni, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Lietuvoje trūksta tyrimų, besigilinančių į konkrečias jaunimo bei nevyriausybinio sektoriaus problemas. Tikimasi, kad tai bus priemonė, skatinanti daugiau domėtis jaunimu – pažinti poreikius, plėtoti jaunimo situacijos tyrimus. „Jaunimo stipendija” taip pat skirta nevyriausybinių organizacijų veiklos krypčių, kokybės, naudos visuomenei ir kt. tyrimams.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra didžiausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Lietuvoje sąjunga, vienijanti daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. Organizacijos tikslas – kelti jaunimo organizacijų kompetenciją ir atstovauti jaunimo organizacijų ir jaunimo interesams bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis, kitais visuomeninio sektoriaus veikėjais.
Turbūt ne vienas nostalgiškai prisimenate dienas, kai Jums buvo tik 18 metų. Ech, atrodo, jei vėl grįžtumėme į tuos laikus, daug ką gyvenime darytume kitaip.
Pamokymus jaunajai kartai vardina tie, kuriems dabar 28-eri. Jei jie patys šias tiesas būtų žinoję, nepriklausomą gyvenimą būtų pradėję kiek kitaip.
Įsibėgėja antrasis naujų Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės magistrantūros studijų (LL.M.; lot. Legum Magister – Teisės magistras) semestras Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Tai pirmieji mokslo metai, kai VU Teisės fakultete pradėtos šios studijų programos užsienio teisės bakalaurams ir magistrams. Pirmosios laidos studentai gilinti žinių atvyko iš Ukrainos, Gruzijos ir Baltarusijos. Studijų trukmė – pusantrų metų.
„Globalizacijos amžiuje nacionalinė teisė daugeliu atveju negali funkcionuoti be tokių komponentų kaip tarptautinė ir Europos teisė. Juristui, kuris siekia sėkmės teisinėje veikloje bet kurioje Europos šalyje būtinos analitinės ir praktinės žinios, o taip pat ir tarptautinės ir regioninės teisės normų taikymo įgūdžiai, gebėjimas spręsti tarptautinio pobūdžio teisines problemas. Mūsų fakulteto Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės magistrantūros studijų programa kaip tik ir skirta tiems, kurie siekia pakelti savo profesinę kvalifikaciją ir įgyti įgūdžių praktinės veiklai, kur svarbus tarptautinis ir europinis elementas. Džiaugiuosi, kad tokią galimybę įvertino net kelių šalių studentai ir sėkmingai mokosi ateityje jiems labai reikalingų teisės disciplinų“, – tikina Teisės fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Jau antrą semestrą Vilniuje besimokantys LL.M. programos studentai iš užsienio vienareikšmiškai teigiamai vertina savo pasirinkimą studijuoti VU Teisės fakultete. O jų mokslo pasiekimai verti pagyrimo. Ypač sėkmingi Bohdan Zborowski iš Ukrainos studijų rezultatai. Nors šios programos studentai už mokslą moka, Bohdan pavasario semestrą nuo mokesčio atleistas ir gauna stipendiją.
“Studijos Vilniaus universiteto Teisės fakultete mums yra tikras malonumas. Mūsų magistrantūros studijų programa apima Tarptautinę teisę ir Europos Sąjungos teisę. Nuo pirmųjų paskaitų mes sužavėti dėstymo metodikos. Talentingi dėstytojai paskaitas skaito su nuoširdžiu entuziazmu ir užsidegimu“,- apie savo studijas kalba Vitalii Nestor ir Bohdan Zborowski iš Ukrainos.
Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės magistrantūros studijos (LL.M.) rudenį lauks naujų studentų iš užsienio šalių. VU Teisės fakulteto įvairių programų studijas kasmet baigia po kelis šimtus absolventų. 2010 metais šią seniausią šalyje, aukščiausios kvalifikacijos teisininkus rengiančią aukštąją mokyklą baigė daugiau kaip 300 jaunuolių.
Vyriausybė paskirstė valstybės lėšas 2011 m. pirmakursių studijoms. Priėmimo į aukštąsias mokyklas biudžetas ateinantį rudenį sudarys beveik 33,6 mln. litų: universitetams numatyta apie 21,5 mln. litų, kolegijoms – 12,1 mln. litų.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), kartu su Lietuvos mokinių parlamentu (LMP) bei Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), atkreipdama dėmesį į tai, jog iki kovo 7-osios dienos abiturientai privalo apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys, ragina egzaminus rinktis atsakingai ir tikslingai.
Prasidedant naujam semestrui aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) paskelbė tradicinius „Studentų apdovanojimus 2010”, kuriuos šiais metais rinko daugiau nei 7800 studentų.