studijos
Austėja Kuodytė šiuo metu yra tiek universiteto, tiek profesinės mokyklos studentė ‒ čia mergina mokosi mechatronikos. „Studijos skirtingose mokymosi įstaigose viena kitą papildo: vienur ‒ daugiau teorijos ir projektavimo, kitur ‒ realiai susipažįstu su įrengimais, išbandau jų valdymą praktiškai. Taip tikrai lengviau mokytis ‒ tobulėju visapusiškai“, ‒ pasakoja studijas ir mokymąsi Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre derinanti Austėja.
Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys – kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Julius Griškevičius.
Universitetai turėtų būti atviri visuomenei, skatinti socialinį teisingumą ir nuolatines mokymo formų inovacijas, sako Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Airina Volungevičienė. Šiemet šis institutas pristatė nematytą naujovę – atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu, prisijungus internetu iš bet kurios patogios vietos.
„Graikai gali tau paaiškinti bet ką, net nenaudodami kalbos, o tik gestikuliuodami“, – šypsodamasis sako Lukas Gužauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto antrakursis. Praėjusį semestrą Lukas praleido saulėtoje Graikijoje, Tesalijos technologijų ir mokslo institute.
Marija Labokaitė (25 m.), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Anglų filologijos 4 kurso studentė, baigusi vidurinę mokyklą ilgai ieškojo savęs. Išmėgino medicinos, teologijos studijų programas, tačiau galiausiai nusprendė studijuoti anglų filologiją. Mergina suprato, kad šios studijos leis jai įgyvendinti svajonę keliauti ir studijuoti įvairiose pasaulio šalyse, kad geros užsienio kalbos žinios atvers kelius į tolimesnes studijas užsienyje. Domėjimasis naujomis kultūromis, užsienio kalbomis, religijų įvairove Mariją paskatino pasinaudoti galimybe ir išvykti Dvišalių mainų studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.
Domėtis karjeros planavimu ir kryptingu jos siekimu karjeros stovyklos „Karjera (ne)atsitiktinumas“ organizatoriai kviečia pradėti dar mokyklos suole. Kaip tik šiuo metu jaunuoliams svarbu atrasti tikruosius savo talentus, gebėjimus ir žingsnis po žingsnio įgyvendinti svajones. Juk taip norisi, kad jauni žmonės karjerą planuotų patys, o ne jų tėvai ar pedagogai. Geriau kiekvienam eiti savo pasirinktu keliu nei bandyti pakartoti garsių žmonių ar pseudo-žvaigždžių karjerą.
Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! „Ar galima Lietuvoje paruošti specialistą, siekiantį sėkmingos tarptautinės karjeros? Vienareikšmiškai taip,” – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė, sutikusi pasidalinti mintimis apie studijų bei tarptautinės karjeros perspektyvas Lietuvoje. Kviečiame susipažinti!
„Kartą mama man patikėjo ištaisyti jos mokinių darbus, tai padarė man didelį įspūdį, jaučiausi kaip devintame danguje“, – prisimena ji. Šiandien A. Staputytė svarsto, jog, matydama mokytojus savo artimoje aplinkoje, tikėtina, ir pati save tapatindavo su mokyklos bendruomene, troško būti viena iš jos narių. Mergina įsitikinusi, kad mokytojo indėlis į visuomenės gerovę yra toks pat didelis kaip ir gydytojo ar dvasininko, todėl labai svarbu susigrąžinti šios profesijos prestižą.
Neurotechnologijos – nauja, jau šį rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete (GMF) pradedama vykdyti bakalauro studijų programa. „Neurotechnologijos apjungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“, – apie tarpdisciplininę programą pasakoja programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas.