verslas
Vokiečių Soupolos šeima taip liūdėjo, kad negali turėti vaikų, jog ryžosi drastiškam žingsniui. Apvaisinimui nusamdė kaimyną… Deja, viskas pakrypo kita linkme, nei tikėtasi.
Interneto rinkodaros ekspertas Tomas Indriūnas šiandien valdo nuosavą įmonę, o kadaise prie parduotuvės prekiavo žūklės reikmenimis. Jis įsitikinęs, kad verslumas įgyjamas kaip ir daugelis kitų įgūdžių. Verslininkas pasakoja apie pirmuosius žingsnius versle bei įgytą patirtį.
Žmogus, pradėjęs savo karjerą automobilių plovykloje, išsikėlęs sau tikslą dirbti logistikos sektoriuje ir netgi ryžęsis šventam melui – neišmanydamas gabenimų specifikos kone prieš dešimtmetį įtikino vienos tarptautinės kompanijos vadovą, kad puikiai sugeba dirbti tokio pobūdžio darbą, – sėkmingai kopęs karjeros laiptais transporto srityje, o šiandien vadovaujantis ambicingai logistikos įmonei „Abipa Logistics“, tai – Algirdas Berdešius.
Laikas.lt svečias – jaunas verslininkas Aivaras Bataitis, entuziastingai pasakojantis apie prekybą internetu, kelią nuo idėjos iki verslo bei povandeninius šios srities akmenis.
Kodėl neįgyvendiname savo tikslų? Tam yra mažiausiai penkios priežastys, kurias mes ir aprašome žemiau. Šių priežasčių suvokimas gali suveikti kaip prevencinė priemonė, kuri padės išvengti spąstų.
Kiekvienas lyderis privalo patirti (ir neišvengiamai patiria) sunkumų. Yra sakoma, kad lyderiais gimstama. Taip, kai kuriems iš pradžių tikrai lengviau, tačiau tikru lyderiu tampama tik per skausmą. Didžiausias progresas ir tevyksta per skausmą.Savo biografijoje Erikas Kleptonas užsimena, kad didžiausią įtaką jam padarė sunkūs laikai bei didelės netektys, pvz. sūnaus mirtis. Tais momentais jis susiformavo kaip žmogus. Tapo subrendęs.
Laikas.lt pristato naują rubriką „Verslauk“, kurioje mintimis su skaitytojais dalinsis versle dalyvaujantys žmonės. Pirmasis mūsų pašnekovas – reklamos agentūros „Origamis“ vadovas Kasparas Bertašius. Nors Kasparui vos 20 metų, jis jau dabar turi nemažai verslo patirties, kuria sutiko pasidalinti su visais.
Daugeliui atrodo, kad jaunas žmogus ir verslas yra visiškai nesuderinami dalykai, tačiau tu sėkmingai laužai šį stereotipą. Kaip ir kada nusprendei imtis verslo?
Ar visiškai sėkmingai laužau šį stereotipą – nežinau, kolkas neturiu savo įmonės su ofisu ir nuolatiniais darbuotojais, tačiau neslėpsiu – sekasi išties neblogai. Šiuo metu labiau save pavadinčiau projektų vadovu, kuris rūpinasi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, laiku ir už priimtiną kainą. Rimtesnį kelią į verslą pradėjau žengti sulaukęs 18 metų, kuomet pilnai galėjau atsakyti už savo veiksmus, o verslauti pradėjau būdamas 15 metųIš pradžių kurdavau interneto svetainių dizainus, bet klientai vis dažniau norėdavo gauti visas interneto svetainių kūrimo paslaugas iš vienų rankų, tad vietoje to, kad juos nukreipti klientą pas programuotojus, pats pradėjau juos samdyti. Taip pamažu pradėjau kurti nedidelį verslo modelį, kuris išaugo į visas reklamos paslaugas teikiančią agentūrą.
Kodėl pasirinkai reklamos paslaugų sferą?
Kaip ir minėjau, savo veiklą pradėjau nuo interneto svetainių. Kadangi jų kūrimas ir reklamos paslaugos yra gan glaudžiai susiję dalykai, tiek viena, tiek kita priemonė yra skirta pritraukti ir supažindinti klientą su jų produktu, todėl ir pasirinkau reklamos sferą. Be to mane visą laiką žavėjo reklama, jos galimybės sudominti ir pritraukti klientą. Taip pat jų kūrybiškumas, kadangi pats visą laiką galvoju turintis nedidelę kūrybiškumo gyslelę, norėjau išbandyti jėgas šioje srityje, ir manau man neblogai sekasi.
Gal gali papasakoti apie verslo vystymą, nuo idėjos iki įmonės įsteigimo.
Kadangi internetos svetainių kūrimas ir reklamos paslaugos nėra labai originali idėja, todėl negaliu pasakyti, kad buvo kažkoks idėjos gimimas, tiesiog kūriau tai kas mane domina. Šiaip visada idėjos atsiranda iš mus supančios aplinkos ir to kas mus domina.. Sekantis etapas įmonės steigimas, bet šioje vietoje turiu pataisyti ir pasakyti , kad aš nesu įmonė arba tiksliau juridinis asmuo, tam reikėtų įsteigti individualią įmonę arba UAB, pats savo veiklą vykdau pagal individualią veiklą, kuri labai daug nenusileidžia prieš tai išvardintoms įmonėms formoms, aš taip pat išrašau sąskaitas faktūras, moku valstybei mokesčius, ir prisiimu atskomybę už visus savo, kaip reklamos agentūros veiksmus. Tokią veiklos formą pasirinkau todėl, kad tam reikia mažiau laiko bei piniginių išlaidų… Tačiau neslėspiu, netolimoje ateityje norėčiau išplėsti savo veiklą ir įkurti visas teises turinčią juridinę įmonę. Po įmonės įkūrimo seka kur kas sudetingesnė veikla – sugebėjimas sukurti paslaugą ar produktą ir rasti jam klientą.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad imtis verslo, ypač jaunam žmogui, yra praktiškai neįmanoma. Kokia tavo nuomonė?
Iš savo patirties, dabar galiu pasakyti, kad verslą pradėti įmanoma. Žinoma vyrauja nuomonė, kad jaunam žmogui ne tik sunku pradėti verslą, bet ir susirasti darbą. Nuėję pas darbdavį išgirstame, kad neturime darbo patirties ir jiems nenaudinga mus priimti. Mes tuomet skundžiamės iš kur gauti tos darbo patirties. Vienas nedidelis patarimas, moksleiviui ir studentui, pabandyti patiems pradėti kokią veiklą. Pirmiausia reikia nepatingėti pagalvoti, ko mums trūksta ir ar mes tai galime pasiūlyti, tada pasidomėti bent jau individualios veiklos įregistravimo galimybėmis. Tokia veikla labai stipriai padidina jūsų verslumą, komeptenciją, komunikabilumą, supratimą kaip vyksta tam tikri verslo procesai. Jeigu jums patiks tai, ką darote, galbūt tapsite verslininkais, jei ne – galėsite savo jėgas išbandyti kaip samdomas darbuotojas, tačiau bet kuriuo atveju – turėsite daug didesnes galimybes po studijų.
Kas buvo sunkiausia pradedant verslą?
Vienareikšmiškai – surasti klientus. Iš pradžių atrodo, kad visi etapai yra sudėtingi, tačiau klientų paieška yra pastovus ir pat sudėtingiausias etapas. Konkurencija yra didelė, todėl norint rasti klientą reikia sugebėti pasiūlyti kokybišką produktą, už jam labiausiai prieinamą kainą, bet to tikrai nėra gana. Jūsų produktas gali būti pats geriausias ir pigiausias, tačiau jeigu nemokėsite naudotis tinkamais kanalais, tinkamai auditorijai pranešti apie save, jūs nieko nepasieksite.
Gal išskirtum pagrindinius žingsnius, kurių laikantis galima tikėtis sėkmingos verslo pradžios ir raidos.
Visų pirma, nedirbkite vien dėl pinigų, geriausiai, jeigu uždarbis būtų kuo žemesnėje vietoje. Svarbiausiai sukurkite gerą produką ar paslaugą, pasistenkite jį pasiūlyti kuo žemesne kaina, tačiau nereikėtų itin nusileisti. Pirmiausia ištirkite konkurentus, sužinokite rinkos kainą. Toliau sukurkite tinkamą įmonės įvaizdį ir istoriją, kuri būtų priimtina tam tikrą pasaulėžiūrą turintiems žmonės. Jeigu jūs manote, kad jūsų prekė tinka visiems, geičiausiai ji netinka niekam. Galiausiai raskite tinkamiausius būdus pasiekti tuos žmones kuriems jūsų paslauga reikalinga, man patiko vienas posakis: „Neturėk 100 Lt, turėk 100 draugų“.
Kokių asmeninių savybių reikia, norint imtis verslo ir veikti sėkmingai?
Manau, kad pagrindinė savybė būtų drąsa, tačiau norint priimti drąsius sprendimus reikia būti racionaliam, gerai apgalvoti ir paskaičiuoti savo galimybes ir pasėkmes, trumpai tariant, nepamiršti galvoti. Taip pat – būti kompetentingam – gerai išmanyti sritį kurioje dirbti. Daug ką lemia komunikabilumas bei charizmatiškumas. Nesakau, kad visas šias savybes turiu ar jas visiškai išugdžiau, tačiau jos, mano nuomone, yra vienos svarbiausių.
Kaip reaguoja užsakovai sužinoję, jog užsakymą vykdančiai reklamos agentūrai vadovauja jaunas žmogus. Jie neišsigąsta to?
Sunku pasakyti, ką jie pagalvoja, tačiau pastaruoju metu, nepastebiu, kad išsigąstų. Žinoma, seniau būdavo keista, kuomet paklausdavo kiek man metų, bet po atsakymo, jie manęs neatsisakydavo ir vistiek dirbdavo ir džiaugiuosi, kad dar dabar dirba su manimi.
Kaip manai, ko trūksta Lietuvos jaunuoliams, jog šie skeptiškai vertina galimybes pradėti savo verslą ir taip susikurti darbo vietą ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms?
Manau, kad jie truputį tingi. Tingi galvoti ir ieškoti galimybių, tingi aiškintis ko reikia norint pradėti verslą. Iš kitos pusės, galbūt greitai pasiduoda, jeigu nepavyksta sugalvoti, ką būtų galima pasiūlyti, kaip reikėtų viską pradėti. Būna ir taip, kad viską pradeda, negauna greitai trokštamo pelno ir nuleidžia rankas. Dar vienas pastebėjimas būtų, kad verslas, priešingai nei įprasti kasdieniai darbai yra nuolatinė priežiūra ir atsakomybė. Kiek pastebiu, tai labai maža dalis dirbančių sugeba atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo. Kiek rodo asmeninė draugų patirtis, dirbant atsakingą darbą, neužtenka 8 darbo valandų, dažnai tenka užduotį parsinešti namo, jas analizuoti, planuoti kitos dienos darbus ir t.t. Manau, kad būnant tiek verslininku, tiek darbuotoju yra jaučiama truputis įtampos.
Tavo manymu, ką reiktų keisti visuomenėje, jog požiūris į verslu užsiimantį žmogų, ypač jaunuolį, būtų optimistiškas ir padrąsinantis?
Pramoninkas, automobilių gamyklos „Ford Motor Company” įkūrėjas, Henris Fordas (1863-1947) yra pasakęs: „Verslas, kurio tikslas tėra uždirbti pinigus yra prastas verslas.“ Galbūt daugumai Lietuvos verslininkų tai ir tėra vienintelis tikslas, todėl visuomenėje susiformavo neigiamas verslininko įvaizdis. Kad visuomenės požiūris į verslininką būtų labiau optimistiškesnis ir padrąsinantis, siūlyčiau jaunajam verslininkui nedirbti vien dėl pinigų, būti daugiau socialiai atsakingam, gerinti aplinką, diegti inovacijas ir tuo dalintis. Manau, kad verslas remdamasis tokiomis idėjomis, bus ne tik itin sėkmingas, bet ir požiūris į tuo verslu užsiimantį žmogų bus kur kas pozityvesnis.
Nors kapitalizmo sistema niekada nebuvo stabili, pastaraisiais metais siaučiančios krizės ją dar labiau žlugdo. Siūlome susipažinti su didžiausiais bankrotais istorijoje.
„Būk pats sau šeimininkas“ – tokiu šūkiu verslius uteniškius ir miesto svečius balandžio 8 d. rytą kvietė VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ ir Ūkio ministerijos organizuotas renginys „Versli Lietuva“.
Didelis būrys moksleivių, studentų, potencialių verslininkų, savivaldybių atstovų susirinko gauti įdomios ir vertingos informacijos apie savo verslo galimybes, įmonės steigimą, kūrybiškumo ugdymą, verslo perspektyvas kaime ir t.t.
Didelė dalis Utenos gimnazistų galėjo neiti į pamokas, kad tik pasisemtų naujų idėjų, minčių, kad pradėtų formuoti savo tikslus ir jų siektų.
Kaip teigė vienas iš renginį pradėjusių valdžios atstovų, Utenos meras Alvydas Katinas, šiandien Lietuvos verslumo rodikliai vieni iš žemiausių Europoje. Mūsų šalyje yra vos 4,5 proc. gyventojų, užsiimančių verslu.
„Jaunimas, baigęs universitetus, šiandien eina dirbti į valstybines įstaigas, stoja į darbo biržą arba gyvena iš pašalpų“, – kalbėjo A. Katinas.
Meras jaunajai kartai palinkėjo, kad kad tokie renginiai pažadintų pirmuosius jų verslumo daigus ir kad ateityje Lietuva taptų verslia valstybe.
Savo asmenine patirtimi ir žiniomis būsimuosius verslininkus bandė įkvėpti įvairiausių sričių specialistai.
VšĮ „Saulėtekio slėnis“ atstovas Laurynas Braškus bandė atsakyti į klausimą, ar kūrybingumas yra įgimtas, ar įgytas?
Anot pašnekovo, pagal pateiktus NASA tyrimų duomenis, 5 m. vaikai išnaudoja 98 proc. savo kūrybiškumo, o suaugę žmonės – tik 2 proc.
Taigi visi mes esame kūrybiški, tačiau augdami tam tikroje aplinkoje, esame apsupti standartų, visuomenėje nusistovėjusių normų, kurios neretai slopina mūsų kūrybiškumą. Nebeieškome originalių idėjų, sprendimų, o tiesiog naudojamės tuo, kas yra siūloma.
Kitas įdomus pranešėjas – jaunasis verslininkas Augustas Alešiūnas. Nors vaikinui tik 26 m., jis karjerą versle pradėjo būdamas 16 m., patyrė tris bankrotus, išbandė įvairias verslo sritis ir, dar nebaigęs mokyklos, uždirbo pirmąjį savo milijoną.
2010 m. geriausiu jaunuoju verslininku pripažintas UAB „Art21“ direktorius Augustas Alešiūnas būsimuosius verslininkus mokė, kaip efektyviai pasinaudoti dažniausiai naudojamu gyvenimo instrumentu – pinigais, o moksleiviams atskleidė paslaptis, kaip pačiam susikurti savo darbo vietą.
VšĮ „Alantos agroservisas“ valdybos pirmininkas Vladas Pusvaškis renginio svečiams pristatė verslo galimybes kaime ir kaip jomis pasinaudoti be didelio pradinio kapitalo.
Likau nustebinta, kiek daug neišnaudotų verslo galimybių yra kaime. Pasirodo, vaistažolių auginimo verslas šiandien Lietuvoje išnaudojamas vos 0,003 proc., o vaistažolės importuojamos iš Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.
Taip pat turime daug neišnaudotų kulinarinio paveldo, kaimo turizmo plėtros, alternatyvios energijos gamybos galimybių.
Šiandien verslo pradžia ir plėtra kaime yra itin remiama Europos Sąjungos fondų ir gaila, kad ne tiek daug tų, kurie sugeba šias lėšas įsisavinti.
Pagrindinės antiverslumo kaime priežastys, anot pranešėjo, – neišplėtota infrastruktūra ir tai, kad kaimo žmonės vis dar bijo naujovių, bijo keistis patys ar kažką keisti savo gyvenime.
Pabuvus seminare, į galvą peršasi sena patarlė: „Kas nerizikuoja – negeria šampano.“ Turint gerą verslo idėją, daug ambicijų ir didelius tikslus, kasdien virpinančius širdį, – dabar pats metas pagalvoti, apie savo verslo galimybes kaimo vietovėse.
Kiti pranešėjai atskleidė, iš kur gauti pajamų verslo pradžiai, kaip sužinoti, ar tavo verslo idėja inovatyvi, ar jau kažkas ją sėkmingai plėtoja, kur surasti verslo partnerių, kur geriausia eksportuoti savo produkciją, konsultuotis ir t.t.
Kitoje salėje moksleiviams buvo atskleistos socialinio verslo subtilybės, pristatytas simuliacinis žaidmas „Išbandyk vadovo kėdę“, vyko įvairios kūrybinės užduotys.
Utenos moksleiviai džiaugėsi, kad tokie renginiai vyksta Utenoje. Gimnazistė Laura sakė, kad baigusi mokslus, planuoja imtis verslo.
Mergina turi idėją, kurios neatskelidė, tačiau jau dabar renka visą su verslo įkūrimu ir plėtra susijusią informaciją. Anot gimnazistės, šis renginys buvo galimybė gauti dar daugiau įkvėpimo nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų.
Moksleivį Rimą labiausiai sudomino pristatytas internetinis žaidimas, kuriame pats gali įsijausti į vadovo vaidmenį. Pirmiausiai jis išbandys savo, kaip vadovo, galimybes virtualioje erdvėje, o tuomet jau kurs realius verslo planus.
Konferencijos metu dalyviams buvo dalinami „verslo pradžios krepšeliai“, su kuriais įsteigęs verslą per artimiausius 6 mėn., žmogus galės pasinaudoti nemokamomis 50 val. konsultacijų, 24 val. mokymų ir virtualaus biuro paslaugomis.
Uteniškiai rodė didelį susidomėjimą šiais „verslo pradžios krepšeliais“, todėl galima tikėtis, kad 2011 m. Utenoje bus registruota daugiau nei 165 verslo įmonės (aut. pastaba – tiek įmonių Utenoje buvo įregistruota 2010 m.).
Kiekvienas dalyvis savo verslo idėją galėjo užrašyti į didžiulę keliaujančią knygą „Prisidėk prie Lietuvos rekordo“, kuri renginio pabaigoje iškilmingai buvo užversta ir iškeliavo į kitą renginį „Versli Lietuva“ Šakiuose.
Išklausiusi skatinančių žodžių, įkvepiančių asmeninių istorijų, atradusi naujų verslo galimybių, eidama namo supratau, kad mano prisnūdę verslumo daigai po šio renginio buvo pažadinti. Ką gi, belieka pasiraitoti rankoves ir nuo minčių pereiti prie veiksmų.
Nepaliaujamai artėja vienas svarbiausių įvykių sporto pasaulyje Europoje ir neabejotinai didžiausias renginys Lietuvos istorijoje – 2011m. Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurio metu geriausios rinktinės gaus kelialapius į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Lietuvoje vyksiančiame čempionate susikaus net 24 rinktinės, tuomet laukiama atvykstant 35 000 sirgalių. Tai ne tik didelė garbė mūsų valstybei, bet ir didelė atsakomybė.
Šiemet Lietuvoje įvyksiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas tikimasi bus didžiausio atgarsio Europoje sulauksiantis renginys. Pirmą kartą varžybose susikaus net 24 geriausios Senojo žemyno komandos, įvyks 90 rungtynių. Žaidynės apglėbs beveik visą Lietuvos žemėlapį, nes vyks šešiuose didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Alytuje. Planuojama, kad per tris pirmenybių savaites Lietuvoje apsilankys nuo 30 iki 50 tūkstančių sirgalių, kurie po vos kelias valandas truksiančių varžybų ieškos įvairiausių laisvalaikio praleidimo formų. Kaip teigia oficialaus čempionato kelionių organizatoriaus „Saitas“ renginių direktorius R.Rukaitis, krepšinio sirgaliai atvažiuoja ne tik pažiūrėti krepšinio rungtynių, apie pusę savo dėmesio svečiai skirs pramogoms.
Šie faktai leidžia daryti vienintelę išvadą – Europos krepšinio čempionatas – didelės verslo galimybės kiekvienam. Ekspertų nuomone, nišų, kuriose būtų galima geriausiai panaudoti savo patirtį, pajėgumus bei žinias, tikrai netrūks. Kiekvieną dieną žiniasklaidoje skambantys samprotavimai bei nuogąstavimai dėl neprotingai užkeltų viešbučių kainų, nakvynių trūkumo, pramogų bei atrakcijų stygiaus, galėtų daugeliui pasirodyti ne kaip katastrofa, o kaip nemaža valtelė į dideles verslo platybes. Tokia yra optimistiškoji 2011-ųjų Europos krepšinio čempionato pusė.
Kol kas verslininkų rankos tvirtai surištos dėl daugiau nei minimalaus informacijos kiekio. Dideli apribojimai ir gausybė reikalavimų, kurių reikės laikytis čempionato metu, tikrai nesuteikia ryžto imtis veiksmų, kurie galiausiai gali pasirodyti yra draudžiami netik miestų savivaldybių, bet ir tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA). Daugelis verslininkų bent jau kolkas negali pradėti įgyvendinti savo planų, susijusių su krepšinio čempionatu, vien todėl, kad vėliau gali tekti visko atsisakyti, o investuoti pinigai, liaudiškai tariant, “nuplauktų”.
„Delta Consult“ kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos Mokymo ir konsultavimo centru bei VšĮ „Regionų plėtros ir valdymo projektai“ rengia konferenciją „Verslo galimybės 2011 metų Europos krepšinio čempionato metu” (balandžio 13 d. – Klaipėdoje, 14 d. – Kaune, 15 d. – Vilniuje). Konferencijos tikslas – skatinti verslo atstovus kūrybiškai realizuoti turimus resursus pasinaudojant naujomis rinkos galimybėmis, suteikti reikalingą informaciją apie leidimus, apribojimus, draudimus bei galimybes krepšinio čempionato metu.
Konferencijos dalyvius su tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nustatyta tvarka supažindins Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas. Pranešimus skaityti taip pat kviečiami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybių atstovai, kurie pristatys informaciją apie savivaldybių nustatytus reikalavimus, apribojimus, leidimus bei galimybes išnaudoti miesto erdves čempionato metu. AB „Ūkio bankas“ bei „Lietuvos centrnės kredito unijos“ atstovai pristatys galimybes smulkaus ir vidutinio verslo segmento atstovams gauti lengvatines paskolas. Marketingo specialistė Doc. dr. Nina Klebanskaja informuos, kokias galimybes verslui suteikia didelio masto renginiai. Interneto projektų ir rinkodaros praktikas Ramūnas Žilionis pristatys galimybes ir būdus, kaip įmonei tiesiogiai pasiekti bei prisistatyti internete atitinkamu produktu ar paslaugomis besidomintiems sirgaliams užsienyje. Konferenciją užbaigs verslo konsultantas, motyvacinių seminarų vedėjas Algirdas Karalius, kuris pristatys septynias praktines strategijas, leidžiančias radikaliai padidinti pardavimų rezultatus per trumpą laiką su minimaliomis investicijomis bei 100 lengvai įgyvendinamų idėjų, kaip išnaudoti Europos krepšinio čempionatą savo verslui.
„Krizė baigiasi – Europos krepšinio čempionatas prasideda!“, teigiama komuniakaciniame pranešime.
Ekonominės krizės laikotarpiu žmonės kaip išmanydami taupo, kartais nepagalvodami apie pasekmes. Keleiviai vis dažniau susižavi galimybe už važiavimą mokėti pigiau, nesusirūpindami, kad dėl to patys gali nukentėti.
Pirmiausia, jie praranda galimybę į draudimo garantijas. Ką jau bekalbėti apie tai, kad visą kelią turėsi galvoti, ar pasiseks laimingai nuvykti, ar nesugadins nuotaikos kokie nors nesklandumai.
Autobusų kompanijos klientus anksčiau viliojo teiginiais, kad tik besinaudojantys jų teikiamomis, o ne šalia stočių paslaugas siūlančių esą nelegalių vairuotojų paslaugomis, yra apdrausti nuo visų kelionės nesklandumų. Atrodo, kad šiandien klientų garantijos priklauso tik nuo jų pačių miklumo.
Ar Lietuva pasiruošusi priimti darbo imigrantus, ar lengva jiems įsidarbinti, su kokiais sunkumais susiduria užsieniečiai ir kodėl visuomenė priešinasi jų atvykimui, tapatindama juos su grėsme saugumui ar tautiniam identitetui? Šie ir kiti klausimai svarbūs šalyje, iš kurios veržiasi jaunimas, o likę bedarbiai nėra kvalifikuoti užimti laisvas darbo vietas.
Studiją „Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika Lietuvoje“ spaudos konferencijoje aptarė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ir Europos migracijos tinklo (EMT), „Investuotojų forumo“ ir Lietuvos darbo biržos atstovai.
Didžiosios Britanijos kompanijų darbuotojų perkėlimas į užsienyje veikiančius padalinius tokiose augančios ekonomikos rinkose kaip Kinija ar Rusija yra „būtinas“ norintiems kopti karjeros laiptais.
Aštuoni iš 10-ties kompanijų vadovų tiki, kad perspektyvios ekonomikos užsienyje yra labai svarbios siekiant karjeros, parodė konsultantų firmos „Regus“ atlikta apklausa. Dvi iš 5-ių kompanijų per ateinančius 5 metus planuoja į užsienį perkelti daugiau darbuotojų, kurie būtų deleguoti į besivystančias rinkas Azijoje, Viduriniuose Rytuose, Rusijoje ir Rytų Europoje, paaiškėjo apklausus 418 vadovų.