Ekonominės krizės laikotarpiu žmonės kaip išmanydami taupo, kartais nepagalvodami apie pasekmes. Keleiviai vis dažniau susižavi galimybe už važiavimą mokėti pigiau, nesusirūpindami, kad dėl to patys gali nukentėti.
Pirmiausia, jie praranda galimybę į draudimo garantijas. Ką jau bekalbėti apie tai, kad visą kelią turėsi galvoti, ar pasiseks laimingai nuvykti, ar nesugadins nuotaikos kokie nors nesklandumai.
Autobusų kompanijos klientus anksčiau viliojo teiginiais, kad tik besinaudojantys jų teikiamomis, o ne šalia stočių paslaugas siūlančių esą nelegalių vairuotojų paslaugomis, yra apdrausti nuo visų kelionės nesklandumų. Atrodo, kad šiandien klientų garantijos priklauso tik nuo jų pačių miklumo.
Kelionės bilietas – vežėjo draudimo garantas
Keleivio saugumas turėtų būti bene svarbiausias juos vežančių transporto kompanijų tikslas. Deja, per pastaruosius metus padaugėjo atvejų, kai vairuotojai keleiviams neduoda bilieto, bet paima mažesnę sumą pinigų. Neva, visiems bus gerai.
„Kautros“ Eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas teigė, jog bilietų neduodantiems vairuotojams taikomos griežtos sankcijos – nuo įspėjimų iki atleidimo iš darbo. Per metus tokių atvejų pasitaiko, bet ne dažnai. Vairuotojus tikrina ne tik valstybinės kontrolės institucijos, bet ir samdomos kontrolės tarnybos.
Prieš draudimą visi lygūs
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius aiškina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas atlygina žalą visiems su įvykiu susijusiems asmenims.
Jei eismo įvykio metu sužeidžiamas žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo keleivis to autobuso, kurio vairuotojas sukėlė eismo įvykį, ar jis tiesiog buvo pėstysis ir ėjo šaligatviu, atlyginama patirta turtinė ir neturtinė žala.
„Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus atlygintina žala gali sudaryti iki 2,5 mln. eurų, iš kurių 2,5 tūkst. eurų gali būti skirti neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas žalą atlygina ne tik transporto priemonės keleiviams, bet visiems nukentėjusiems, reikalaujantiems žalos atlyginimo, bilieto pateikti nereikia, – teigia „Ergo Lietuva“ atstovas, pridurdamas, – Tereikia draudimo bendrovei pateikti patirtą žalą liudijančius dokumentus“.
Papildomas draudimas – garantija keleiviui
Nukentėjęs asmuo gali reikalauti atlyginti žalą dėl būtinų išlaidų vaistams, reabilitacija, taip pat gali reikalauti atlyginti nuostolius dėl prarasto turto – telefono, sugadintų batų ir kt.. Nukentėjusysis gali reikalauti atlyginti už galimai prarastas pajamas, kurias būtų gavęs nenukentėjus.
Pavyzdžiui, jeigu dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų jis negalėjo eiti į darbą, jam draudimas turi kompensuoti prarastas pajamas. Pasak R. Pociaus, šis draudimas skirtas užtikrinti, kad nukentėjus asmeniui būtų padengti visi jo su nelaime susiję nuostoliai, neviršijantys 2,5 mln. eurų.
Keleivius vežančioms kompanijoms draudimo bendrovė siūlo galimybę savo klientus apdrausti papildomai draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, priklausomai nuo vietų autobuse ar parduodamų bilietų skaičių. Keleiviai apdraudžiami mirties, neįgalumo, laikino neįgalumo ir kaulų lūžių atveju, o vieno draudžiamojo įvykio suma gali siekti iki trijų draudimo išmokų. Įprastai siūloma draudimo suma siekia beveik 10 tūkst. litų. Atsitikus nelaimingam atsitikimui, nukentėjęs keleivis draudimo bendrovei turi pateikti kelionės bilietą bei medicininius dokumentus, kuriuose būtų nurodyti patirti sveikatos sutrikimai.
Legaliai veiklai – užtverti keliai
Klientai teigė važiavimą su nelegaliai dirbančiais vežėjais besirenkantys dėl patogumo – paprašytas vairuotojas gali išleisti arčiau namų, kelionė trunka trumpiau. Dažnai šiomis paslaugomis besinaudojantys kartais teigė nusivylę, kad reikia pakankamai ilgai laukti, kol susirinks reikiamas keleivių skaičius. Pašnekovai teigė, kad kartą sugedus automobiliui greitai sulaukė jį pakeitusio ir tęsė kelionę.
Nors taip važiuoti pasiruošusių keleivių pasitaiko nemažai, licenzijas išsiėmę ir keleivių pervežimu besiverčiantys vyrai juokauja galintys tokias paslaugas teikti tik laidotuvių ir vestuvių metu. Esą per dešimtmetį jų veiklą reglamentuojančios įstatymo nuostatos pakeistos tris kartus, ir jie derinosi prie vis naujų verslo sąlygų, vežimus vykdę kaip užsakomųjų reisų organizatoriai pagal licenziją, taksi paslaugų tiekėjai ar nuomojęsi šiai veiklai automobilius.
Šiuo metu tokios keleivių vežimo užsakomuosius reisus lengvaisiais automobiliais vykdančios įmonės gali vežti tik iš anksto numatytas vienas kitą pažįstančių asmenų grupes. Jie privalo iš anksto suplanuotai įlipti į automobilį vienoje vietoje ir išlipti taip pat tik tam tikroje iš anksto numatytoje vietoje.
Anksčiau jiems tekdavo kelionės pabaigoje išspausdinti čekį, tuo tarpu dabar pagal licenziją dirbantiems vairuotojams privalu kelionei užpildyti penkis dokumentus. Vairuotojų teigimu, vykstant su visais reikalaujamais dokumentais, tačiau negalint įrodyti, kad visi keleiviai įlaipinti vienoje vietoje ir turi iš anksto numatytą kelionės tikslą, gresia apie 700 litų bauda bauda. Esą vykstant be licenzijos tenka sumokėti 250 – 550 litų. Kai vairuotojai ėmė dirbti be licenzijos, pradėti įvardinti kaip ,,nelegalai“.
Bandymas keleivius vežti nuomotu automobiliu vežėjams taip pat nepavyko – vienas toks jų automobilis jau ilgiau nei metus konfiskuotas, kai buvo sustabdytas už autobusų stoties ribų, o Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kurioje jų paslaugų teikimas pripažintas neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, dar laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties.
Kitas sumanymas – keleivius vežti taksi automobiliu su įjungtų taksometru, taip pat pripažintas neleistinu. Esą ant taksi stogo ir išorės nebuvo visų reikiamų skiriamųjų ženklų, keleiviai rinkosi prie stoties, buvo nepažįstami, o pats taksi neturįs teisės teikti paslaugas kitoje savivaldybėje, kaip tai numato įstatymas.
Vairuotojų teigimu, pagrindinis autobusų stočių valdytojų argumentas buvo tai, kad jie pasinaudoja atvykstančių ir išvykstančių keleivių srautais, stoties infrastruktūra: „Jei vienoje gatvės pusėje veikia prekybos centras, o kitoje atidarytas jo konkurentas, niekas juk nesako, kad jie naudojasi vienas kito klientais“.
Atrodo, kad keleivių pervežimus kontroliuojančios institucijos, žinodamos, kur teikiamos šios paslaugos, nesistengia jų tiekėjų „legalizuoti“ nustatydami atskiras keleivių įlaipinimo stoteles, kelionės grafiką ar kitus kontrolės būdus.
Mieste bilietams – ne metas
Maršrutiniais taksi vykstantys asmenys juos vežantiems vairuotojams labiau linkę sumokėti nei paimti kasos aparatu atspausdintą čekį. Galbūt per skubėjimą vairuotojai ,,nesistengia“ visų keleivių aprūpinti bilietais, nors transporto priemonei sugedus ar patekus į avariją, šie gali turėti keblumų dėl kelionės tęsimo ar pinigų atgavimo.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto poskyrio vedėjo Evaldo Matonio teigimu, bent kartą ar du per savaitę vykdomų maršrutinių taksi tikrinimų, planuojamos ir kitos keleivinio transporto paslaugas teikiančių įmonių stebėjimo priemonės, pavyzdžiui, kameros, infraraudonųjų spindulių juostos prie keleivių įlaipinimo durų. Nors pašnekovas teigė, kad atlikti skaičiavimai rodo esą be bilieto važiuojančių yra 3-4 proc., tačiau vargu ar dėl tiek pažeidimų būtų aktualu imtis minėtų tikrinimo priemonių.
Taksi vairuotojai išrašo kelionės kvitą tik klientui pareikalavus, be to, nelinkę siūlyti savo iniciatyva. Kaip teigė kelių kalbintų taksi paslaugas teikiančių įmonių atstovai, taip yra dėl laiko stokos, ypač tomis valandomis, kai sulaukiama daugiausiai klientų skambučių: nuvežęs vienus keleivius vairuotojas jau turi vykti paimti kitų. Tad kvitui išrašyti esą nelieka laiko.
Žinoma, kiekvienam veiksmui yra priežastis, kaip ir šiais atvejais – „maži nusikaltimai“ turi savą filosofiją ir savas priežastis. Pats keleivis turi būti apdairus, jeigu jis nori būti saugus kelionėje. Beje, svarbus ir teisingumo jausmas: neaišku, kas kam padeda, o kas ką apgauna. Kebliose situacijose dažniausiai nukenčia keleivis. Taigi, ar neverta būtų pagalvoti: pigesnis bilietas, bet ar saugi kelionė?