Vidas Bareikis šiuo metu kaip niekad užsiėmęs. Neseniai teatro scenose pasirodė jo režisūrinis debiutas – spektaklis „Vakaras su knyga“. Šiuo metu intensyviai repetuojamas kitas jo spektaklis „Telefonų knyga“, kurį žiūrovai išvys prieš pat Šv. Kalėdas.
Ir tai dar ne viskas, nes Vido galvoje sukasi daugybė minčių apie vaidybą, režisūrą, dabarties projektus ir ateities planus. Apie tai, kas juokiasi iš jo planų, ką veikia laisvalaikiu ir iš kur semiasi įkvėpimo Laikui.lt pasakoja Vidas Bareikis.
Kaip pasirinkai savo dabartinę profesiją?
Mokiausi M.K.Čiurlionio menų mokykloje fortepijono specialybę. Jau tada buvau scenoje, tačiau laikui bėgant supratau, kad vien tik muzikos man neužtenka. Labai norėjosi kokios nors erdvės, kurioje galėčiau plėstis. Būtent teatras ir tapo tokia erdve. Baigęs mokyklą įstojau į režisieriaus G. Varno rinktą aktorių kursą.
Kokios buvo realiausios alternatyvos, jei nebūtum tapęs aktoriumi?
Oi, alternatyvų buvo tikrai mažai, nes mokykloje tikrai nebuvau pats stropiausias mokinys.
Ar teatre turi užtektinai darbo? Ką dabar labiausiai norėtum įgyvendinti?
Šiuo metu darbo tikrai yra į valias. Repetuojam naują spektaklį , statome „Telefonų knygą“. Turbūt sėkmingai pabaigti ir pristatyti šį spektaklį ir yra didžiausias bei pagrindinis planas. Po to greičiausiai bus poilsis. Paskui – vėl kažkas naujo. Tik negalima garsiai sakyti planų, nes gali planuoti ir planuoti, o kažkas ten aukštai jau juokiasi iš tų planų.
Kaip ėmeisi režisūrosi?
Tiksliai pasakyti negaliu. Pirmiausia, supratau, kad noriu ir kad man tai patinka. Galėti gali visi, juk tai nedraudžiama, o sugebėti, štai čia jau kitas klausimas, į kurį manau atsakys tik laikas. Man patinka tai, kuo užsiimu, manau tai svarbu. Tada tai patinka komandai su kuria dirbu, ir galiausiai ieškome publikos, kuri tai irgi priima.
Kaip tave, kaip režisierių vertina kiti režisieriai?
Pirmiausia , aš esu tik aktorius. Šiuo metu esu visavertis diplomuotas aktorius, todėl savęs tikrai negaliu pavadinti režisieriumi. Manau, kad ir požiūris į mane yra atitinkamas, aš bent jau jo nejaučiu. Nors niekas nežino, gal ir gali būti, kad kartais, kur nors Naujininkuose, susėda Vaitkus, Koršunovas ir Kesminas ir užverda ilga diskusija apie režisierių Bareikį… Bet greičiausiai ne. Greičiau kol kas atvirkščiai.
O kaip kinas? Ar turi planų, svajonių, tikslų kino srityje?
Teko dalyvauti keliuose trumpo metro projektuose, iš kurių susidariau šiokį tokį vaizdą apie kino virtuvę. Tačiau šiuo metu mane tikrai labiau domina teatras.
Kaip atrodo tavo laisvadienis?
Dažniausiai visus laisvo laiko likučius leidžiu su šeima, kad ir kaip tai neoriginaliai skambėtų. Esmė ta, kad dažniausiai teatro veikla ne tik kad nesibaigia ties repeticijom, bet ir apskritai persekioja visur, bent jau mintimis. O dar nukrypimu į šoną tampa muzika, kuri yra atsvara teatrui.
Kokio pasiūlymo turėtum sulaukti, kad svarstytum galimybę išvykti dirbti už Lietuvos ribų?
Pirmiausia norėčiau pasimokyti už Lietuvos ribų. O šiaip esu Lietuvos mylėtojas, tik labiau įsivaizduoju savo gyvenimą keliaujant. Pavyzdžiui, norėčiau statyti spektaklius tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Nenoriu išskirti to užsidarymo čia, nes jis, manau, dažnai mums kiša koją.
Daug tavo projektų gimė daugiausiai dėl tavo paties iniciatyvos. Kas tau labiausiai padeda, o kas trukdo?
Dažniausiai problemos ir jos priežasties ieškau savyje. Manau, kad problemas gali išspręsti tik keisdamasis pats. O padeda man mano aplinka – mano tėvai, mano draugė, vaikas, auklė, draugai. Jei jau jie šalia, tai, manau, padeda. O jei kas ir trukdo, tai, bent kol kas labai tyliai. Manau, kad tikrai ištversiu.
Iš ko labiausiai semiesi įkvėpimo?
Iš įvairių dalykų. Kartais tai būna artimieji, kartais, pavyzdžiui, Juodkrantė žiemą. O kartais įkvėpimu tampa jau išėję žmonės, kuriais žaviuosi.
Kokie artimiausi tavo kaip aktoriaus, kaip režisieriaus ir kaip muzikanto planai? Gal nori save išbanyt ir dar kitokiame amplua?
Kaip jau sakiau, tu planuoji, o Jis juokiasi. Todėl būsiu atsargus, nes išpešti informaciją iš mano galvos bus sunkiau nei iš teksto. Todėl kol kas: kaip aktoriaus- vaidinti Gruodžio 26-ą dieną; kaip režisieriaus – premjera gruodžio 22-ą ir 23-čią; kaip muzikanto – pagroti kada nors sausio mėnesį. O visa kita – ateity.