Vienas iš keturių Didžiosios Britanijos pradinėse mokyklose besimokančių vaikų yra iš etninių mažumų šeimų – o tai net puse milijono daugiau nei 1997 m. Esama net mokyklų, kur pradinėse klasėse mokosi vos 8 proc. baltaodžių pagal kilmę britų vaikų, skelbia „Daily Mail“.
Po Švietimo ministerijos atlikto kasmetinio mokyklų surašymo paaiškėjo, kad šalies mokslo įstaigoms didžiulį poveikį daro masinė imigracija. Iš viso pradinėse ir vidurinėse klasėse šiuo metu mokosi 1.586.340 kitataučių. Tai 24 proc. visų Didžiosios Britanijos mokyklų auklėtinių.
„Kitų etninių baltaodžių“ atstovų tarp pradinių klasių moksleivių nuo 2004 m. iki dabar padaugėjo net 2 kartus: nuo 74,5 tūkstančio iki 136.880. Daugiausia tai emigrantų iš Rytų Europos ir naujųjų Europos Sąjungos šalių narių vaikai. Paradoksalu, tačiau iš „baltųjų britų“ sąrašo išbraukti ne tik keliautojų, bet ir airių, čigonų bei romų tautybių moksleiviai.
Beveik milijonui 5-16 metų moksleivių anglų kalba yra antroji, o ne gimtoji. Jei prieš 5 metus tokių buvo 800 tūkstančių, tai dabar – net 957.490 vaikų.
26,5 proc. arba 862.735 pradinėse klasėse besimokančių vaikų yra iš etninių mažumų šeimų. Kai 1997 m. į valdžią atėjo Tony Blairo and Gordono Browno vedama Lieboristų partija, tokių pradinukų iš viso buvo tik 380.954. Vidurinio lavinimo mokyklose iš viso mokosi 723.605 etninių mažumų vaikų. Jei 1997 m. jie sudarė 17,7 proc. visų šio amžiaus moksleivių, tai dabar jų dalis padidėjo iki 22,2 proc.
Didžiausią etninių mažumų moksleivių grupę sudaro atvykėliai iš Azijos. Pradinėse klasėse jų yra apie 10 proc., o vidurinėse – kiek daugiau nei 8 proc.
Mančesteryje, Bradforde, Lesteryje ir Notingamšyre baltųjų britų pradinukai sudaro mažumą. Lutone kiek mažiau nei trečdalis pradinių klasių moksleivių įvardijami kaip baltaodžiai britai. Viename iš Londono priemiesčių – Niuheme – vos 8 proc. moksleivių iki 11 metų yra baltaodžiai ne etninių mažumų atstovai anglakalbiai.
Nėra jau taip blogai?
„Idėjų kalvės“ (angl. think-tank) principu nepriklausomai veikiančios nevyriausybinės migracijos stebėsenos grupės „MigrationWatch UK“ vadovas Andrewas Greenas įsitikinęs – tai neišvengiama Leiboristų vykdytos masinės imigracijos politikos pasekmė.
„Turime beveik milijoną moksleivių, kurių gimtoji kalba nėra anglų kalba. Dėl to jiems reikia papildomo dėmesio, kurį turime suteikti angliškai kalbančių studentų sąskaita“, – „Daily Mail“ teigė A.Greenas, pridurdamas, kad vienas svarbiausių vyriausybės žingsnių turėtų būti įsipareigoti imigraciją sumažinti dešimtimis tūkstančių – iki 2015 m.
Tačiau šalies Švietimo ministerijos atstovo spaudai tikinimu, nėra taip jau ir blogai. Esą jei vaikui anglų kalba nėra gimtoji, visai nereiškia, kad jo šios antrosios kalbos įgūdžiai yra prastesni. Tai tik įvardina, kokia kalba vaikas šneka namuose. Tarnautojas pastebėjo, kad dažnai etninių mažumų vaikai pasiveja, o kartais ir pralenkia bendraamžius britus savo antrosios kalbos mokėjimu.
Švietimo ministerija taip pat sulaukia vis daugiau tėvų apeliacijų dėl šeimoms nesuteiktos galimybės atžaloms pačioms parinkti pradinę mokyklą. 2009-2010 mokslo metais tokių skundų skaičius viršijo 42 tūkst. Metais anksčiau dėl šios priežasties kreipėsi 10,5 proc. mažiau moksleivių tėvų. Tačiau anksčiau tokių apeliacinių kreipimųsi buvo gerokai mažiau, pavyzdžiui, 2005-2006 mokslo metais taip savo teises gynė dvigubai mažiau vaikų tėvų.
Daugėja socialiai remtinų vaikų
Didžiosios Britanijos valstybinėse mokyklose daugėja ir moksleivių, gaunančių teisę į nemokamą maitinimą mokykloje (FMV, angl. Free School Meals), skelbia The-Salfordian.com.
15,9 procentų arba 450 tūkstančių vidurinėse mokyklose besimokančių vaikų mokykloje gauna nemokamus pietus. Šie susimąstyti verčiantys duomenys stipriai ugtelėjo per pastaruosius 3 metus. 2008 m. pretenduojančių į tokią socialinę paramą buvo 37 tūkst. mažiau.
Pradinėse mokyklose situacija neką geresnė – nemokamus pietus gauna kas penktas arba 743.255 vaikų. Per 3 metus nemokamai valgančių buvo daugiau nei 100 tūkst. mažiau.
.jpg)
Vienoje iš mokyklų…
Nuotraukoje apačioje įamžintus moksleivius vienija dalyvavimas geografijos pamokoje pietų Londone esančiame Saufildo bendruomenės koledže (Southfields Community College). Bakstelkit į bet kurį gaublio tašką, ir tarp moksleivių tikrai bent vienas bus iš to regiono.
Jie kalba 76 skirtingomis kalbomis, yra atvykėliai iš Kazachstano, Irako, Kongo, Mianmario ir Afganistano. Jie kalba vokiečių, mandarinų (kinų kalbos dialektas) ir arabų kalbomis, taip pat mažiau žinomomis kalbomis, pavyzdžiui, tigrajų (šnekama Eritrėjoje ir Etiopijoje), igbų (Nigerijoje), tvi (Ganoje), tagalų (Filipinuose).
Dalis pabėgusių iš karo zonų niekada anksčiau nebuvo lankę mokyklos, o į jas pradėję eiti Didžiojoje Britanijoje vos nuo 15 ar 16 metų, jau po kelių mėnesių anglų kalba turi laikyti egzaminus. Tik po to jiems įteikiamas vidurinės mokyklos baigimą liudijantis pažymėjimas (GCSE, angl. General Certificate of Secondary Education). Dalis mokinių ne gimtosios anglų kalbos tuomet pradeda mokytis iš paveikslėlių knygų.
Mokykla, kurioje yra 1,4 tūkst. vaikų, išgarsėjo po to, kai Ofstedo (Office for Standards in Education, Children’s Services and Skills) inspektoriai jai suteikė aukščiausią galimą reitingą. Ši Jos Didenybei pavaldi švietimo priežiūros institucija 2007 m. mokyklą pagyrė už vaikams suteiktą galimybę siekti puikių pažangos rezultatų. Tokių rezultatų pasiekti padėjo mokykloje dirbanti kalbų specialistų komanda, galinti susišnekėti daugiau nei 10 kalbų.