emigracija
Daugelis lietuvaičių ryžtasi laimės ir platesnių galimybių ieškoti užsienyje, o viena iš dažniausių emigracijos krypčių yra Anglija. Kirpėja – stilistė Vaida Urbaitė taip pat rinkosi šią šalį, kurioje ne tik sėkmingai tęsia veiklą, bet ir pelno prestižinius apdovanojimus.
Nuo to laiko, kai Aivaras Žydelis po devynerių emigracijoje praleistų metų sugrįžo į Lietuvą, praėjo 12 mėnesių. Iš Airijos sostinės Dublino namo jis parsivežė ne tik daiktus, bet ir pasikeitusį požiūrį, naujas žinias ir idėjas, kurias suguldė į profesinę ir kūrybinę veiklas.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos statistikoje pastebimi migracijos rodiklių pokyčiai. Per 2012 metus iš Lietuvos emigravo 42 tūkst. gyventojų, tai yra 20 proc. mažiau negu per 2011 metus. Imigracijoje taip pat pastebimi ženklūs pokyčiai: per 2012 metus imigrantų užregistruota 30 proc. daugiau negu per 2011 metus. Emigracijos mažėjimo ir imigracijos didėjimo tendencija verčia svarstyti, kokios priežastys tai sąlygojo.
Tai, kad Didžioji Britanija yra viena populiariausių emigracijos krypčių, turbūt nieko nestebina. Natūralu ir tai, kad gimtinę palikę bei svetimoje šalyje savo laimę kuriantys emigrantai tai daro kartu su savo atžalomis arba jų susilaukia jau gyvendami svečiame krašte. Visgi šių dviejų savaime suprantamų dalykų rezultatas kiek stebina – Gladstono pradinėje mokykloje nė vienam iš 450 jos moksleivių anglų nėra gimtoji kalba.
Gyvenimas mažame bute arba net vagone, darbas dvylika valandų per dieną ir daugiau – su tokia kasdienybe neretai susiduria emigrantai. Tačiau, nepaisant to, dažnai galima išgirsti juos pasakojant, kokie yra patenkinti, o Lietuva – ta šalis, kurioje sunku išgyventi. „Tai kas neleidžia susispausti iki tokių sąlygų čia?“ – klausia vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Apie pasikeičiantį žmonių mąstymą emigracijoje, problemas, kurias sukelia šis procesas tiek vaikams, tiek suaugusiems, kalbamės su „emigranto duonos“ taip pat ragavusiu L. Slušniu.
„Antra klasė“ (Second Class), Švedija, Lietuva, 2012, 53 min.
Emigracija – procesas, kuris neretai gali atnešti neigiamų pasekmių ne tik valstybei, bet ir patiems emigrantams. Užsienyje tenka prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų, neįprastos kultūros, klimato, diktuojamo ritmo. Atsižvelgus į tokias iškilusias problemas, Lietuvoje dar 2008 m. startavo emigrantams skirtas projektas – psichologinė pagalba internetu. Šiais metais pradėtas darbas tęsiamas: profesionalūs psichologai konsultuoja programa „Skype“ arba elektroniniu paštu.
Praėjusį savaitgalį, liepos 12-15 dienomis, Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS). Didėjant migracijos mastams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, nenuostabu, kad ne tik Lietuvos išeiviams, bet ir vietiniam jaunimui tokie renginiai yra gana aktualūs ir svarbūs, o svarbūs – ne tik emocine, bet ekonomine prasme. Kodėl? Tokie susitikimai ir idėjų dalinimasis su savo tautiečiais, kurie gyvena skirtinguose pasaulio kampeliuose, suteikia galimybę patiems praplėsti akiratį ir paieškoti naujų alternatyvų, kuriant geresnę ateitį savo šalyje.
Emigraciją ir savižudybes žmonės Lietuvoje suvokia ne kaip priešingas, bet kaip lygiavertes alternatyvas išeiti iš socialinės situacijos, kuri jų netenkina. Vienoje iš atliktų studijų konstatuota, kad savižudybių ir emigracijos lygis Lietuvoje per aštuonerių metų laikotarpį yra susijęs, bet kinta priešingomis kryptimis: didėjant emigracijai savivaldybėse mažėja savižudybių. Šis dėsningumas, kaip teigiama, greičiausiai žymi dramatišką dilemą: kaip pasitraukti iš individo netenkinančios socialinės situacijos – emigruoti ar nusižudyti.
Agnei Lastauskaitei dar tik 26-eri, tačiau ji jau dirba muzikos licencijavimo vadove Rusijos, Ukrainos, Baltijos ir kitų šalių regionuose „ Apollo Music“ atstovybėje Kopenhagoje. Kaip žurnalui „Laikas.lt“ pasakojo pati mergina, jos gyvenimo šūkis labai paprastas – „niekada nesustoti, net jei tai patogu“, o savo sėkmės formulę ji apibrėžtų kaip „aistrą muzikai ir… gebėjimą pasitikėti savimi“.