Kelionėje po parką lydėjo ne vieną dešimtmetį čia dirbantis biologas, nacionalinio parko direkcijos gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas Bronius Šablevičius. Jis papasakojo, kad parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos, nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Čia slapstosi labai retas puošnusis paukštis žalvarnis, peri juodasis gandras, erelis žuvininkas ir kiti reti paukščiai. B. Šablevičiaus žodžiais, retas augalas ar paukštis saugus tada, kai jo niekas nežino. Jei vestume ekskursijas rodyti kokios nors botaninės retenybės, greičiausiai tai pražudytų ne tik tą augalą, bet ir visą augimvietę. Tas pat pasakytina ir apie retųjų sparnuočių lizdus. Net ornitologai mėgėjai gali padaryti daug žalos. Gamtininkas ornitologinėse ekskursijose lankytojų paprašo nusivilkti ryškias sportines striukes, kad paukščiai mažiau reaguotų. B. Šablevičiaus nuomone, būtina palikti kampelių, visai nelankomų žmonių. Retuosius augalus ir gyvūnus reikėtų parodyti per fotografijas ir video. Čia – ypatingas pasaulis, kuriame dera būti svečiu, gerbiančiu šeimininką – gamtą.
Kultūrinės vertybės
Parke yra 106 archeologijos ir architektūros paminklai: 9 piliakalniai, Rėkučių senovės gynybinis pylimas, unikalus Kretuono archeologinis kompleksas, daug pilkapynų bei akmens amžiaus gyvenviečių, įspūdingi etnografiniai kaimai. Nacionaliniame parke yra net 6 vandens malūnai. Viename jų – Ginučių – yra išlikusi visa autentiška įranga. Būnant parke būtina apžiūrėti unikalią medinę Palūšės bažnyčią ir aštuonkampę jos varpinę. Tai architektūros paminklas. Ji pastatyta 1750 m. Sakoma, kad vieninteliai instrumentai, naudoti ją statant, buvo kirviai. Taip pat beveik greta galima pamatyti atkurtą akmens amžiaus žmonių būstą ir pilkapio pjūvį su palaidojimu. Dažniausiai visi parko lankytojai stengiasi užlipti ir ant Ladakalnio – tai viena gražiausių apžvalgos vietų Lietuvoje. Šiais metais čia baigti tvarkymo darbai, sukurta gera turistinė infrastruktūra. Pėstieji gali leistis į beveik keturiasdešimties kilometrų dviejų dienų kelionę vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais maršrutu nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki Tauragnų. Yra ir paprastų, daug trumpesnių maršrutų: aplink Palūšę sukasi sveikatingumo takas, kitas pažintinis pėsčiųjų takas padeda susipažinti su botaninėmis nacionalinio parko vertybėmis. Dviračiais siūloma keliauti nuo Palūšės per Puziniškį, Ginučius, Šiliniškių gūbrį iki Tauragnų. Parko reljefas ir tai, kad šioje Lietuvos dalyje beveik visada yra užtektinai sniego, sukuria geras sąlygas žiemą pakeliauti slidėmis.
Senovinės bitininkystės muziejus
„Pažvelkite – čia rojaus kampelis Žemėje, – sakė mus pasitikusi šio muziejaus vedėja Zita Stasytienė. – Paklausykite ir pažiūrėkite kaip dirba bitės. Palaima, gerumas užvaldo širdį…“ Muziejus labai jaukus. Per dviejų kalvų vidurį čiurlena skaidrioji šaltiniuota Tauragna, ištekanti iš giliausio Lietuvos ežero. Tvarkoma aplinka, nušienautos pievelės, gėlynai. Beveik trijų hektarų teritorijoje lankytojai gražios gamtos prieglobstyje sužino bitininkystės istoriją, susipažįsta su šio senovinio verslo istorija. Muziejaus troboje galima apžiūrėti bitininkų įnagius: grūstuvus koriams, bezmėnus, medaus suktuvus, drevinėje bitininkystėje naudotus keltuvus, statinaites ir indus, taip pat sužinoti apie bičių produktus. Kitoje trobelėje galima sužinoti apie medaus naudą ir gydomąsias savybes. Man jau iš seniau labai įsiminė skulptūriniai aviliai – iš bičių dievo medinės burnos skrendančios bitelės.
Į šį muziejų atvažiuoja daug mokinių ekskursijų, pilni autobusai. Bičių darbštumas ir visų tų dūzgiančių avilių gyventojų darna su gamta gali būti geru auklėjimo pavyzdžiu vaikams. „Dėmesio, bitės! Netriukšmauti!“ Tokie užrašai atkreipia jaunųjų lankytojų akis. Ekskursijose visada pabrėžiama, jog būnant gamtoje negalima daryti to, kas nepatiktų jums patiems – negi gera, kai tave skaudina, engia? Todėl nedera skinti, laužyti, triukšmauti… Na, o jei subtilesni perspėjimai neveikia, tai atsakomybė, kaip visada, pedagogui: užrašas skelbia „Už muziejaus eksponatų saugumą ir mokinių drausmę lankymosi muziejuje metu atsako juos lydintis mokytojas“. Bet suaugę lankytojai taip pat ne visada kultūringai ir pagarbiai elgiasi, kaip derėtų tokioje unikalioje, net sakralioje erdvėje. Vienos muziejaus darbuotojos žodžiais, kartais ir šiukšlę tarp gėlynų švysteli, kartais tenka timptelėti už rankovės ir perspėti, kad muziejaus teritorijoje nerūkom, nuorūkų nemėtom…
Konkursas
Turbūt ne kartą pastebėjote, kokia ypatinga Lietuvos gamta, koks turtingas kraštovaizdis ir kiek neįtikėtinų kampelių galima joje rasti. Ypač daug gražių vietų yra Lietuvos saugomose teritorijose. Jeigu kažkaip fiksuojate tas akimirkas – darote nuotraukas, kuriate video ar radijo reportažus, o gal įkvėpti gamtos rengiate straipsnius – dalyvaukite „Geriausio kūrinio konkurse“. Konkurso tikslas – išrinkti įtaigiausius kūrinius apie Lietuvos saugomas teritorijas keturiose kategorijose: geriausia nuotrauka; geriausias straipsnis; geriausias video reportažas; geriausias radijo reportažas. Pagrindinė sąlyga, kad nuotrauka, straipsnis, video ar radijo reportažas būtų susijęs su Lietuvos saugomomis teritorijomis. Taip pat turėtų atsispindėti draugiškas aplinkai elgesys, ekologija, meilė ir pagarba gamtai. Geriausių kūrinių autoriai bus apdovanoti vertingais prizais, jų kūriniai ar nuorodos bus publikuojami “Keliauk kitaip” ir „Eko bangos” tinklaraščiuose. Nuotraukas, straipsnius, video ir radijo reportažų nuorodas siųskite – [email protected]