po Lietuvą

Keliauk kitaip – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Foto)

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite papasakojo kaip vyksta žmogaus ir stichijų kova už galimybę čia gyventi. Svarbiausia, kad visu Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūriu tęsiasi apsauginis kopagūbris. Pasak, L. Dikšaitės, senovėje prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyriausiasis kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819), remdamasis kitų mokslininkų ir savo atliktais stebėjimais bei bandymais, pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus.

Keliauk kitaip – Žemaitijos nacionalinis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Žemaitijos nacionalinis parkas (Foto)

Lankantis Žemaitijos nacionaliniame parke verta išsiruošti į į kelionę aplinkui Platelių ežerą ratu – apie 30 kilometrų. Aplankome Beržorą – čia yra 1746 metais pastatyta medinė bažnyčia ir varpinė, taip pat 1759 metais statytos kalvarijų stočių koplytėlės, kurios buvo sunaikintos, bet vėl atkurtos. Beržore yra nuostabių sodybų, kuriuose laukiami turistai.

Keliauk kitaip – Varnių regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Varnių regioninis parkas (Foto)

Varnių regioniniame parke siūlome keliauti dviem maršrutais: pietiniu žiediniu arba šiauriniu žiediniu. Smagu keliauti ir pėsčiomis, ir dviračiais. Paukščių stebėjimo mėgėjams įrengti du paukščių stebėjimo bokšteliai prie Stervo rezervato ir Biržulio ežero, Virvytės ištakose.

Keliauk kitaip – Nemuno deltos regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Nemuno deltos regioninis parkas (Foto)

Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Kitas išskirtinis dalykas, kad Nemuno delta garsėja kaip paukščių rojus.

Keliauk kitaip – Panemunių regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Panemunių regioninis parkas (Foto)

Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.

Keliauk kitaip – Ventos regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Ventos regioninis parkas (Foto)

„Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ šios žinomos dainos žodžiai nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu ir pavadintas regioninis parkas. Parko gamta pasižymi įvairove – čia auga beveik 700 augalų rūšių, užregistruota 140 rūšių paukščių, veisiasi 27 rūšių žinduoliai, 7 rūšių varliagyviai, 3 roplių rūšys ir net 184 vabalų rūšys.

Keliauk kitaip – Rambyno regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Rambyno regioninis parkas (Foto)

Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologės Giedrės Skipitienės žodžiais, parko „bazinė“ bendruomenė yra Bitėnų visuomeninė organizacija „Rambynas“, kuri buvo pirmoji Pagėgių savivaldybėje kaimo bendruomenė, įsikūrusi savanoriškai, kai reikėjo išsaugoti šią Bitėnų gandrų koloniją pušyse.

Keliauk kitaip – lietuviškoji Troja (Foto)
Keliauk kitaip – lietuviškoji Troja (Foto)

Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius.

Keliauk kitaip – Vištyčio regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Vištyčio regioninis parkas (Foto)

Vištyčio regioninio parko teritorija apima Sūduvos moreninės aukštumos dalį – aukščiausią vietą Baltijos aukštumose Lietuvoje. Čia galima pamatyti įspūdingus 300 metų senumo ąžuolynus, 200 metų sulaukusius pušynus ir eglynus, išlikusius dar nuo sengirių. Šiame parke augančios 33 augalų rūšys ir 14 rūšių paukščių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Keliauk kitaip – Pagramančio regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Pagramančio regioninis parkas (Foto)

Pagramančio regioniniame parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje. Jos aukštis – 29-31 m, o ilgis palei upę – viršija 200 m. Genių atodanga – skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Jos aukštis – 24-25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Taip pat įspūdį palieka ir rėvos, ypač „Didžioji rėva“ Akmenos upėje.

Keliauk kitaip – Metelių regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Metelių regioninis parkas (Foto)

Metelių regioniniame parke prieglobstį randa 113 Lietuvos raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšių. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje Lietuvoje, auga bekočių ąžuolų miškas. Šis medis vienintelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Netoli už šio miško, pačiame pietiniame parko pakraštyje, Juodabalės herpetologiniame draustinyje, karaliauja nykstantys baliniai vėžliai, kurių čia suskaičiuojama apie 36.

Keliauk kitaip – Trakų istorinis nacionalinis parkas  (Foto)
Keliauk kitaip – Trakų istorinis nacionalinis parkas (Foto)

Jau nuo senovės Trakuose susiformavo unikalus kompaktiškas gamtos ir kultūros paveldo ansamblis. Tad natūralu, jog šiose vietose ir buvo įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas. Išskirtinio grožio Trakų kraštovaizdį kuria daugiau kaip trisdešimt ežerų. Tarpusavyje susisiekiančių Galvės, Skaisčio, Bernardinų, Totoriškių ežerų apsuptas Naujųjų Trakų senamiestis su Salos ir Pusiasalio pilimis sudaro šio istorinio ansamblio centrą.

Keliauk kitaip – Dzūkijos nacionalinis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Dzūkijos nacionalinis parkas (Foto)

Važiuojant po Dzūkiją, kur bepažvelgsi – visur pušys: kopų viršūnėse ir upių slėnių šlaituose, banguotose lygumose ir pelkynuose. Bet čia ne tik pušys, čia yra ir sraunios šaltavandenės upės, tarp girių tyvuliuojantys ežerai, gausūs upių slėniai. Parko teritorijoje išskirti 3 rezervatai ir 28 draustiniai: 8 kraštovaizdžio, 9 geomorfologiniai, 2 hidrografiniai, 4 telmologiniai, 1 botaninis, 1 memorialinis, 2 etnokultūriniai ir 1 urbanistinis.

Keliauk kitaip – Veisiejų regioninis parkas (Foto)
Keliauk kitaip – Veisiejų regioninis parkas (Foto)

Veisiejuose ir visoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje paveldėtas architektūrinis statinys – tai dvaro sodybos fragmentas, išlikęs dešinysis fligelis, pastatytas 1743 – 1745 metais tuometinio Veisiejų savininko, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastangomis.