keliones lietuvoje
Šiais metais Merkinė (Alytaus raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.
Kauniečiui Sauliui Kromalcui ši vasara bus ypatinga. Įveikęs daugiau kaip 600 konkurentų jis gavo svajonių darbą – tapo profesionaliu atostogautoju. Visą mėnesį jis praleis keliaudamas po Lietuvos kurortus ir apsistodamas ten įsikūrusiuose viešbučiuose bei sanatorijose nemokamai išbandys įvairias jų teikiamas paslaugas.
Kokie turistai ir kodėl atvyksta į Lietuvą? Kokiomis priemonėmis juos galima būtų dar aktyviau pritraukti, kryptingai reklamuojant Lietuvą kaip kelionėms itin patrauklią kryptį?
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, todėl pasižymi tradicijų, tarmių bei architektūros įvairove. Šis kraštas žinomas dėl gausybės upių bei ežerų ir yra ypač mėgstamas vandens turistų. Labiau mėgstantiems keliauti automobiliu ar dviračiu, rekomenduojama aplankyti kelis garsius Aukštaitijos objektus, atnaujintus panaudojant ES investicijas. Šis regionas suteikia galimybę pasigėrėti unikaliais gamtos vaizdais, o kultūros ir architektūros objektai – išsamiau susipažinti su krašto istorija.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite papasakojo kaip vyksta žmogaus ir stichijų kova už galimybę čia gyventi. Svarbiausia, kad visu Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūriu tęsiasi apsauginis kopagūbris. Pasak, L. Dikšaitės, senovėje prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyriausiasis kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819), remdamasis kitų mokslininkų ir savo atliktais stebėjimais bei bandymais, pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus.
Lankantis Žemaitijos nacionaliniame parke verta išsiruošti į į kelionę aplinkui Platelių ežerą ratu – apie 30 kilometrų. Aplankome Beržorą – čia yra 1746 metais pastatyta medinė bažnyčia ir varpinė, taip pat 1759 metais statytos kalvarijų stočių koplytėlės, kurios buvo sunaikintos, bet vėl atkurtos. Beržore yra nuostabių sodybų, kuriuose laukiami turistai.
Varnių regioniniame parke siūlome keliauti dviem maršrutais: pietiniu žiediniu arba šiauriniu žiediniu. Smagu keliauti ir pėsčiomis, ir dviračiais. Paukščių stebėjimo mėgėjams įrengti du paukščių stebėjimo bokšteliai prie Stervo rezervato ir Biržulio ežero, Virvytės ištakose.
Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Kitas išskirtinis dalykas, kad Nemuno delta garsėja kaip paukščių rojus.
Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Gedimino kapo kalnas, ant kurių stovėjo Pieštvės ir Veliuonos pilys, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Traukos objektai šiose vietose – tai renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys su savo parkais, dvarai – Gelgaudiškio, Belvederio, Veliuonos ir Ilguvos.
„Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ šios žinomos dainos žodžiai nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu ir pavadintas regioninis parkas. Parko gamta pasižymi įvairove – čia auga beveik 700 augalų rūšių, užregistruota 140 rūšių paukščių, veisiasi 27 rūšių žinduoliai, 7 rūšių varliagyviai, 3 roplių rūšys ir net 184 vabalų rūšys.