kelionės po Lietuvą
Kelionė – tai būdas pažinti ne tik save, bet ir pasaulį. Keliauti kiekvienas iš mūsų mėgstame skirtingais būdais: vieni keliauja su draugais, kiti pasaulį pažįsta keliaudami vienumoje. Elė Pranaitytė – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) anglų filologijos studijų programos absolventė, gidė, tinklaraščio „Kūtvėlos kelionės ir klajonės“ autorė, anglų kalbos mokytoja, keliautoja.
Į Rokiškio r. įsikūrusį Ilzenbergo dvarą užsieniečius paprastai atveža dvarvietę parodyti norintys lietuviai, o kartais ir patys svetimtaučiai ieško istorijos pramintų takų. Ilzenbergo dvare bei ūkyje apsilankė netikėti svečiai – Didžiosios Britanijos ryšių su visuomene ir konsultacijų įmonės „Maximum Exposure PR“ atstovai, įvertinę dvarvietę užsienietiškame kontekste ir negailėję patarimų, kaip pritraukti dar daugiau turistų. Ką praverstų žinoti kiekvieno kaimo turizmo savininkui?
Šį savaitgalį, balandžio 21-23 dienomis, Druskininkai kviečia į Narcizų žydėjimo šventę. Vijūnėlės parke žiedus jau išskleidė 220 tūkstančių narcizų, skleidžiasi ir 20 japoniškų sakurų. Balta narcizų jūra – įspūdingas reginys, kuriuo pasigrožėti ir įsiamžinti skuba ir druskininkiečiai, ir svečiai iš visos Lietuvos bei užsienio.
Šiais metais Merkinė (Alytaus raj.) tikrai pelnytai paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Jau dešimtys kaimų ir miestelių perima Naisių (Šiaulių raj.) iniciatyvą puoselėti kultūros vertybes savo bendruomenėje bei skleisti jas visos šalies mastu.
Kauniečiui Sauliui Kromalcui ši vasara bus ypatinga. Įveikęs daugiau kaip 600 konkurentų jis gavo svajonių darbą – tapo profesionaliu atostogautoju. Visą mėnesį jis praleis keliaudamas po Lietuvos kurortus ir apsistodamas ten įsikūrusiuose viešbučiuose bei sanatorijose nemokamai išbandys įvairias jų teikiamas paslaugas.
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, todėl pasižymi tradicijų, tarmių bei architektūros įvairove. Šis kraštas žinomas dėl gausybės upių bei ežerų ir yra ypač mėgstamas vandens turistų. Labiau mėgstantiems keliauti automobiliu ar dviračiu, rekomenduojama aplankyti kelis garsius Aukštaitijos objektus, atnaujintus panaudojant ES investicijas. Šis regionas suteikia galimybę pasigėrėti unikaliais gamtos vaizdais, o kultūros ir architektūros objektai – išsamiau susipažinti su krašto istorija.
Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
Norintiems praleisti turiningą savaitgalį, pasimėgaujant gamta ir kultūrine bei edukacine programa, rekomenduojamos 5 vietos, kuriose veiklos užteks aktyviems keliautojams, taip pat ir šeimoms su vaikais.
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pradeda kampaniją „Keliauk! Pažink! Pasidalink! Ištisus metus!”, kurios metu nepailstantys keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kvies keliauti po Lietuvą bei dalyvauti savivaldybių organizuojamuose renginiuose.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaite papasakojo kaip vyksta žmogaus ir stichijų kova už galimybę čia gyventi. Svarbiausia, kad visu Lietuvos ir Kaliningrado srities pajūriu tęsiasi apsauginis kopagūbris. Pasak, L. Dikšaitės, senovėje prasidėjusį masinį smėlio judėjimą nerijoje galėjo sustabdyti tik dideli kopų sutvirtinimo bei apželdinimo darbai. 1805 m. danų kilmės vyriausiasis kopų inspektorius Sorenas Bjornas (1744-1819), remdamasis kitų mokslininkų ir savo atliktais stebėjimais bei bandymais, pradėjo smėlynų sutvirtinimo darbus.