www.keliaukkitaip.lt
Linas Senkus
„Anykštija… Tik į save panašus žemės plotas, išsikuprojęs, išsibangavęs … ten, kur dar aukštumos nesibaigė, o lygumos neprasidėjo…“ – taip rašė profesorius Česlovas Kudaba.
Gražioji Anykščių žemė įkvėpė ne vieną žymų literatą, kartais Anykščiai net pavadinami literatūrine mūsų sostine. Čia gimė Antanas Baranauskas, odės Lietuvos gamtai – „Anykščių šilelis“ – autorius. Ir Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis – Žukauskas, Juozas Tumas – Vaižgantas bei kiti. Čia įkurtas ir Anykščių regioninis parkas. Kraštovaizdis išskirtinis, o parko flora nepaprastai gausi. Pats Anykščių senamiestis paskelbtas urbanistikos draustiniu. Čia iškyla neogotikinė raudonų plytų Šv. Mato bažnyčia, kurios du bokštai yra aukščiausi Lietuvoje – šauna dangun iki 79 metrų.
Parke galima maloniai pakeliauti pėsčiųjų ir dviračių turistinėmis trasomis. Poilsiui skirtos teritorijos regioniniame parke išsidėsčiusios į pietus nuo Anykščių iki Kavarsko vandens saugyklos palei Šventosios upę ir prie Rubikių – Mūšėjaus – Dusyno ežeryno. Čia yra ką veikti vandens turizmo mėgėjams. Jie gali traukti prie Rubikių ežero, kuris yra paskelbtas hidrografiniu draustiniu, turi beveik 970 ha ploto ir pasipuošęs net šešiolika salų įdomiais vardais, pavyzdžiui, Česnakinė. Prie šių ežerų yra regioninio parko direkcijos įrengtos stovyklavietės bei kelios privačios stovyklos. Baidarėmis ir valtimis galima keliauti Rubikių – Mūšėjaus ežerais. Prie Rubikių ežero yra valčių bei vandens dviračių nuomos punktas. Ežeras tinka buriuoti, o baidarėmis ir valtimis čia galima irstytis ne vieną dieną, pastovyklaujant. Pora kilometrų nuo ežero yra Burbiškio dvaras su rūmais ir parku Anykštos upelio slėnyje, kur verta užsukti, atsibodus irkluoti.
.JPG)
Pradedantiesiems verta rinktis plaukimą Šventąja. Plaukti nesudėtinga, nes upė nėra srauni, nei smarkiai vingiuota ar per siaura. Plaukimą pačiame Anykščių regioniniame parke patogu pradėti nuo tilto per Šventąją prie Andrioniškio. Čia yra parko stovyklavietė su rekreacine infrastruktūra, kurioje galima viską susiruošti kelionei. Plaukiant galima pamatyti nemažai išlikusių senvagių, stačių šlaitų, gamtinių ir kultūrinių vertybių. Pakeliui į Anykščius praplauksite Niūronių kaimą, kuriame yra Arklio muziejus, Šeimyniškėlių piliakalnį, galėsite pailsėti įrengtose stovyklavietėse. Įplaukę į Anykščius, pamatysite siaurojo geležinkelio tiltą, kairėje upės pusėje Anykštos upelės žiotis. Ji išteka iš Rubikių ežero ir vingiuoja iki Šventosios upės tarp skardingų apaugusių šlaitų. Pasiekus Anykščių užtvanką, galima pailsėti ir, persikėlus per ją, toliau plaukti iki Kavarsko. Pakeliui aplankysite „Puntuko brolį“, „Karalienės liūną“, patį Puntuką, Abromiškio ir Vetygalos atodangas.
Turistų patogumui dabar vykdomas projektas, pagal kurį su Europos Sąjungos parama gerinama turistinė infrastruktūra prie Šventosios upė trasos. Apie tai papasakojo mus po parką lydėjęs Anykščių regioninio parko rekreacijos vadybininkas Giedrius Motiejūnas. Vykdant projektą „Viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose“ bus įrengtos prieplaukos upėje. Jos pontoninio tipo, tad natūraliai prisitaikys prie kintančio upės vandens lygio, žiemos metu bus galima jas ištraukti. Prieplaukos įrenginėjamos ne tik prie dabar esančių poilsiaviečių, bet ir prie parko gamtos ir kultūros paveldo objektų. Prisitvirtinę savo valtis ar baidares, turistai galės pagal nuorodas nueiti ir juos apžiūrėti. Tačiau dar nebaigus darbų, kelis informacinius stulpus niekadėjai apipylė degiu skysčiu ir sudegino. Pašnekovo nuomone, tradicinis ir dažniausias parke besilankančių padaromas pažeidimas, kai nesilaikoma vandens apsauginės juostos. Šiukšlinimas taip pat amžina problema. Sodybas poilsiui čia turintys žmonės nesudaro sutarčių dėl šiukšlių konteinerių išgabenimo, tad kai kurie iš jų ir iškaišioja savo maišelius su šiukšlėmis visur gamtoje. Nekultūringų poilsiautojų, turistų ar žvejų paliktos šiukšlės gerokai apmažinamos rengiant tradicines savanorių stovyklas „Švarinkime Šventosios upę“. Moksleiviai su pedagogais penkiomis valtimis plaukia Šventąja ir renka tai, kas teršia gamtą.
Parke yra unikalus Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, dažniau meiliai vadinamas „siauruku“. Anykščių geležinkelio stotis – XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus technikos, architektūros ir kultūros paminklas. Išlikęs stilingas dviaukštis stoties pastatas, gyvenamieji geležinkelio darbuotojų namai, vandens bokštas, prekių sandėliai, erdvi akmenimis grįsta aikštė, plieninis tiltas per Šventąją. Turistų laukia modernus paviljonas riedmenims eksponuoti, suremontuoti įvairių tipų vagonai, iš Švenčionėlių parvežtas 1949 metais „Škodos“ gamykloje Čekoslovakijoje pagamintas garvežys. Buvusiame prekių sandėlyje eksponuojami kelionės reikmenys, signalinės ryšio priemonės, žibintai, švilpukai, įspūdingos, net visą ekskursiją galinčios pasverti, svarstyklės ir kiti eksponatai.
Daug ką galima pamatyti, sužinoti ir patirti keliaujant po Anykščių regioninį parką. Ir sezoniškumas čia ne kliūtis. Štai Anykščių atrakcionų parkas „Kalitos kalnas“, kur įrengta vasaros rogučių nusileidimo trasa, žiemą slidininkų laukia slidinėjimo trasose su keltuvais.