Search Results for: "Aš esu"

Nors apie Algį Ramanauską-Greitai galima sakyti banalią frazę, jog tai žmogus, „kurio pristatinėti nereikia“, vis dėlto, pažvelgus istoriškai, ši daugialypė asmenybė per porą dešimtmečių labai daug davė Lietuvos kultūrai – muzikai, humorui. „Radioshow“, „Ragai“, „Peliukai“, „Orbita“, Ctv.lt ir kitos Algio Greitai humoristinės inkarnacijos – tai geriausias lietuviškas humoras, nors ir ne visada „patogus“. O profesionaliai atliekama muzika – smagi ausiai ir judinanti pilkąsias smegenų ląsteles. Grupė „Svastikos sukitės greitai“ (SSG), gimusi dar 1989 m. (tais laikais jai teko dainuoti su Eurika Masyte, Violeta Riaubiškyte), neseniai atgimė su, kaip populiariai sakoma, „Ventuku“ (dažniausiai niekas neprisimena jo vardo). SSG pasirodymai – kokybiška, intelektuali, dažnai humoristinė, tačiau tuo pačiu ir rimta muzika. Kaip ir Algio mėgstamas Frankas Zappa.
Algis Ramanauskas-Greitai sutiko atsakyti į klausimus. Kalba netaisyta pašnekovo pageidavimu.
Kada ir kaip pirmąsyk susidūrėte su muzika? Kokia tai buvo muzika?
Tai buvo nuolat, nuo pat vaikystės. Tėvas buvo melomanas ir kažkaip įsigudrindavo gauti vakarietiškos popmuzikos naujienas. Visada namie grojo Paul Simon, ELO, Dalida, Bee Gees, neišvengiami ABBA ir taip toliau. Povilaičių negirdėjau iki pat mokyklos baigimo. Labai esu dėl to laimingas.
Domėtis muzika ir rinkti įrašus pats pradėjau gal dvylikos, nuo Rod Stewart; iki šiol jaučiu nostalgiją „Baby Jane“.
Esate daug kas – ir aktorius, komikas, ir politikas, ir muzikantas… Kas labiau? Ar galima būtų sakyti, jog pirmoje vietoje esate roko muzikantas?
Pirmiausia aš esu kalbininkas, hahahahahahahahahaha!!!!!! Po to – aktorius ir muzikantas. Beje, daug geriau jaučiuosi su bosu rankose. Matyt, vis dėlto esu bosistas širdyje, nors groju ir gitarom.
SSG muzika – profesionali, o tekstai – itin ironiški, kažkuo primenantys F.Zappą ir kitus šviesuolius, nevengusius aštresnio žodžio. Ar esate sukūręs ir neironiškų dainų?
Tikrai taip. Tai „Egoistas“ ir „Biure“ – jokio sarkazmo, šiltai ir iš širdies.
Kurį savo kūrinį vertinate labiausiai? Kodėl?
Tuos kelis, kurie pateko į Radioshow „Underground“ albumą, sukišti į galą, tikriems fanams. Pilnai suprogramuotos džiazinės siuitos, kur būgnai ir bosas skamba kaip gyvi: „Negyvas Bosistas“, „Negyvas Būgnistas“, „Sitroenai“, „1999“. Man tai – kaip Zappai jo „Jazz From Hell“ albumas, tik be Grammy, hahahaha.
Dar mėgstu tuos lyriškus, kur minėjau aukščiau – „Egoistas“, „Biure“. Labai myliu bendradarbiavimą su Erica Jennings – „Song For Love“; ten jos tekstas. Tą gabalą nepaprastai malonu groti bosu, gyvai.

Beje, kodėl Jus (ir kas) pavadino pravarde Greitai?
„Greitai“ save pavadinau pats. Dar kartą paklausi to tūkstantį kartų klausto klausimo, atbėgs kariūnai ir sušaudys.
Esate minėjęs, kad nemėgstate „Gero ūpo“, kantri ir panašios muzikos. Ar Lietuvai kada nors lemta būti roko kraštu, kas tam trukdo?
Lietuva jau tapo džiazo kraštu. To ir pakanka, bent jau man.
Kas Jus labiausiai įkvepia kūrybai – muzika, filmai, literatūra, …? Kokią muziką šiuo metu klausote?
Aš mėgstu daugybę grupių, kompozitorių ir muzikantų, ir nėra tiesa, kad man patinka tik Zappa, ne. Bet apie Zappa yra vienas dalykas. Jo muzika mane labiausiai iš visų įkvepia, labiausiai apsvaigina, ir tam nesimato galo.
Steely Dan, King Crimson, seni Genesis, ELP, džiazinis devyniasdešimtųjų drum’n’bass, Debussy, Allan Holdsworth, Stravinskis, krūva geros svaiginančios muzikos, kurios nesustoju klausyt.
Kinas ir literatūra yra kiti pasauliai, ir jie įkvepia kitiems dalykams. Be jų irgi neįmanoma, ir ačiū Dievui.
Visuomenė susidomėjusi stebi vadinamąją „Solomono medžioklę“. Gal galėtumėte priminti, kaip ji prasidėjo (ar Jūs ją pradėjote?), kada ir kodėl? Ar įmanoma „pagauti Solomoną“, ar tai tikrai yra vienas žmogus (viename interviu kažkoks vaikinas tvirtino, kad jis Solomonas esąs), o gal tai kolektyvinis fantomas? Ar ši „medžioklė“ – bandymas sudrausminti chuliganą (-us), ar Jūsų asmeninė neapykanta šiukšlintojams, o gal tai – savotiška jaunimo saviraiškos cenzūra?

Prasidėjo nuo dviejų dalykų, jei kalbame ne apie Solomono, o apie solomonų gaudymą, – Savivaldybės civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento iniciatyvos kreiptis į policiją dėl didelės žalos padarymo miesto turtui (tuo pačiu ir policijos atsako į tai) ir mano Grupės „Pagauti Solomoną“ Feisbuke sukūrimo. Tai sutapo, apie rugsėjį. Į klausimą, kodėl tai prasidėjo, neatsakysiu, nes kažkaip net gėda už tuos, kuries nesupranta elementarių dalykų.

Apie jaunimo saviraišką papasakokit tiems, kurie turi valyti visą tą biezdarišką Banksy mėgdžiojimą. Manęs į tas debiliškas insinuacijas nevelkit.

Kadangi esate ir politikas, Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos narys, įdomu būtų sužinoti, kaip Jums pavyksta suderinti politiko darbą su darbu televizijoje, muzika. Ar nepraleidinėjate posėdžių vardan to, kad žmonės pasiklausytų geros muzikos ar gero humoro?

Suderinu. Nepraleidinėju.