dviraciai
Tokią įprastą ir šaltą lietuvišką žiemą retai sutiksi lauke dviratininką. Tačiau tokią šaltą žiemą yra labai gera ir jauku nukeliauti į kino teatrą ir jame prisiminti vasarą ir jos metu patirtas keliones. Kelionės toks užburiantis dalykas, ypač kai jas spaverti savo atradimais arba savęs ieškojimais ir atradimais. Be galo žavu sutikti žmones, kurie keliauja savaip. Nesirenka turistams pritaikytų maršrutų, patogių viešbučių, minkštų patalų ir net patogios kelionės lektuvu ar mašina. Tokie keliautojai savo noru visus atostogoms reikiamus daiktus sutalpina į kelius krepšius ir pasirenka pilną iššūkių kelionę – dviračiais.
„Jei žmonės sako „neįmanoma“, mes turime įrodyti, kad tai – įmanoma”, – tokiu šūkiu vadovavosi dvi dizainerės iš Švedijos, sukūrusios nematomą šalmą dviratininkams, kurio pirmąjį klipą pristatė prieš beveik dvejus metus, o vėliau patobulintas šalmas buvo išleistas į prekybą. Dizainerių sukurtas ir patobulintas šalmas slepiamas apykaklėje ir pavojaus metu, išsiskleidžia kaip oro pagalvė.
Rugpjūčio 21–25 dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyksiančių daugiadienių dviračių plento „Baltic Chain Tour 2012“ lenktynių sportininkai turės įveikti 879 kilometrus, iš kurių 326 km mins Lietuvoje.
Daugiau nei pusė gyventojų keliaudami mieste atsisakytų automobilio, jei būtų pagerinta visuomeninio transporto sistema arba sumažintos jo kainos, beveik 20 proc. tai paskatintų padaryti išvystyta dviračių takų sistema, o 15 proc. – aukštesnės degalų kainos. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
74 miestuose, 17 pasaulio šalių gausybė žmonių išsirengė ir sėdo ant dviračių, norėdami priminti apie ekologiško transporto svarbą bei parodyti žmogaus kūno ir asmenybės unikalumą.
Atšilus orams transporto priemonių įvairovė keliuose padidėja. Tarp automobilių ima nardyti motociklai, mopedai, dviračiai. Vien šių vairuotojai neprivalo turėti pažymėjimų, liudijančių Kelių eismo taisyklių išmanymą. Tačiau kaltinti vien dviratininkų negalima.
Pasiekimais nesididžiuoja
Vilniaus miesto savivaldybės pateikiamais duomenimis, Vilniuje yra 113 km dviračių takų. Iš pirmo žvilgsnio, šis skaičius atrodo išties nemažas. Tačiau žvelgiant į miesto dviračių trasos planą, kuriame pažymėti esami bei suplanuoti dviračių takai, situacija nedžiugina.
Takai nesudaro vientiso tinklo, o tik išsibarsčiusias atkarpas, kurios, rodos, po kelių dešimčių metrų dingsta tiesiog į niekur. Kuo toliau nuo centro, tuo labiau šis tinklas trūkinėja.
Kita problema – takai piešiami kaip pakliūva, kartais net pačiame šaligatvio viduryje, o ne greta gatvės kaip įprasta kitose šalyse. Tad nenustebkite, jei mindami pedalus, dviračių tako viduryje išvysite netikėčiausių kliūčių – lyg iš niekur išdygusį stulpą, šiukšliadėžę ar net gėlyną.
Pėsčiųjų ir dviratininkų grumtynės
Visgi turbūt dažniausiai dėl šių takų konfliktuoja dviratininkai ir pėstieji, kurie net tose vietose, kur pažymėti dviračių takai, ne visada linkę dalytis erdve. Kai kurie tai daro piktybiškai – nesitraukia nuo tako net signalizuojant, pyksta dėl pastabų, kiti tiesiog užmiršta, jog eina ne pėsčiųjų, o dviratininkų zona. Tai puikiai galima pastebėti senamiestyje, kur dviratininkai tiesiog priversti brautis pro miestiečių minią.
Mūsų kalbinta studentė Agnė pasakojo, jog iš Saulėtekio dviračiu dažnai važiuoja į paskaitas senamiestyje: „Įprastai dviračiu iki savo fakulteto nusigaunu greičiau negu viešuoju transportu, be to, nereikia stumdytis sausakimšame troleibuse.“ Paklausta, ar dviračių take netenka grumtis su praeiviais dėl vietos, mergina pasakojo, kad sunkiausia pravažiuoti pro stoteles, kai šiose laukia būriai žmonių. „Pasitaiko, kad tenka nulipti nuo dviračio ir kelis metrus jį vestis, nes dviratininkų takai vingiuoja visai šalia stotelių, tačiau ilgainiui mintinai išmoksti vietas, kur reikės nulipti, kur reikės apvažiuoti dideles duobes ar aukštus šaligatvių bortelius”,- pasakojo mergina.
Užburtas ratas
O ką daryti dviratininkui, kai takas staiga pasibaigia? Situacija kiek primena užburtą ratą, kuriame dviratininkai, atrodo, yra be vietos. Važiuojančius gatve keiksnoja vairuotojai, o minant pedalus šaligatviu tenka laviruoti tarp miestiečių ir pažeisti kelių eismo taisykles, nes „važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.” Visgi, daugelis renkasi savo saugumą ir nusižengdami taisyklėms važiuoja šaligatviu, nes laviruodami intensyviame eisme dviratininkai neretai gali sukelti spūstis, be to, vairuotojai ne visada pastebi dviratininkus, o net menkiausias dviratininko kliudymas automobilio veidrodėliu gali baigtis rimtais sužeidimais.
Danija – dviratininkų Meka
Mūsų kalbinta, Kopenhagoje trejus metus gyvenanti Sandra teigia, jog tikriausiai nepažįsta nė vieno dano, kuris neturėtų dviračio. Čia pedalus mina visi – nuo vos vaikščioti išmokusių vaikų iki senų žmonių. „Man labai patinka stebėti po darbo dienos pralekiančius kostiumuotus vyrus su lagaminėliais ar išsidabinusias poniutes su aukštakulniais. Net yra tekę matyti žmonių su smokingais bei vakarinėmis suknelėmis, kurie mina pedalus“,- prisimena mergina. Paklausta apie oro sąlygas, Sandra neneigia, jog pasibaigus šiltiems orams, iš danų garažų į gatves pajuda daug daugiau mašinų negu įprastai. Tačiau nemaža dalis lieka ištikimi dviračiams net iškritus sniegui. „Keliai čia prižiūrimi, tvarkingi, visad švarūs, tad nereikia stumti dviračio per milžiniškas pusnis“,- džiaugiasi mergina.
Paklausta apie dviračių takų infrastruktūrą, Danijoje gyvenanti mergina teigia, jog dviračių takai yra beveik visur. Gatvėse egzistuoja net ir mažesni šviesoforai specialiai dviratininkams. „Paradoksalu, tačiau dviračiai tampa net savotiška Danijos problema. Žinoma, visi labai džiūgauja ir didžiuojasi miesto ekologija bei didžiuliu gamtos sergėtojų skaičiumi, tačiau dviratininkų daugėja taip sparčiai, jog piko metu tampa netgi pavojinga važinėti gatve, nes neapsikentę „profesionalai” pradeda elgtis grubiai“,- pasakoja mergina.
Pirmenybė – dviratininkui, nes jų Danijoje dauguma
Dažnas atvykėlis Danijoje susiduria su dilema – kuriuo taku jam eiti? Lietuviai įpratę, kad pirmenybė yra pėsčiajam, tačiau Danijoje dviratis – visagalis. Dažnai eilinis žmogus turės keliauti palei tvoras ar neapkarpytus krūmus, kai dviratininkas važiuos dvigubai platesniu keliu. „Šioje šalyje tiesiog elementaru, kad pėstysis turi savo kelią ir juo eina, o dviratininkas važiuoja jam skirtu keliu, o ne pėsčiojo. Be to, kartais važiuojant dviračiu savo tikslą gali pasiekti tris kartus greičiau nei važiuodamas tą patį atstumą autobusu ar nuosavu automobiliu, nes rytais keliai būna sausakimši, o dviračiams dažniausiai suteikiama pirmenybė“,- skirtumą pastebi mergina.
Dviračio detalės parodo kiekvieno asmens individualumą
Kalbėdamiesi su Sandra smalsaujame, kokius dviračius renkasi danai, ar kreipia didelį dėmesį jų išvaizdai ir dizainui. Mergina pasakoja, jog „dviračių yra visokiausių. Pamenu kai buvau jaunesnė, beveik visi kiemo vaikai konkuravo, kurio dviratis turės daugiau bėgių. Atvykusi į Daniją supratau, kad eilinį kartą mūsų šalyje vyrauja kažkoks keistas, perdėtas pasipuikavimo kultas. Gyvendama Kopenhagoje visur važinėju dviračiu ir puikiai išsiverčiu su trimis bėgiais, kurie yra būtiniausi ir svarbiausi tikriausiai kiekvienam dviratininkui. Jei įsigysi dviratį su septyniomis pavaromis, būsi vienas šūstresnių, tačiau čia to žmonės taip nesureikšmina kaip pas mus.“
Ir nors Danijoje svarbiausias kriterijus renkantis priemonę – poreikiai ir praktiškumas, dviračių mados visgi egzistuoja. Kaip Lietuvoje populiaru patobulinti savo mašinas, taip Danijoje – dviračius. Galima išvysti visokiausių – nuo išmargintų vėliavos spalvomis iki apkarstytų gėlytėmis. „Kartą net teko matyti jaunuolį minantį vienratį. Galima išvysti daug dviračių, kurių priekyje yra karutis arba vežimėlis, kuriame mamos ar tėvai vežasi susisodinę vaikus. Kiti ten talpina įvairius susipirktus ar gatvėse susirinktus rakandus, dar kiti įmontuoja garso kolonėles ir linksmina praeivius savo mėgiama muzika. Čia dviračio spalvos, lempos, krepšeliai, skambučiai – viskas atspindi to žmogaus asmenybę. O paskutinis mados klyksmas – tai spalvoti ratlankiai “,- pasakoja mergina.
Parengė Ieva Varkojytė
Nuotr. autorės ir K. Zaleskytės
O kokią transporto priemonę renkatės Jūs? Ar manote, kad Lietuvoje būtina populiarinti dviračius?
Vienos svarbiausių šalies dviračių varžybų – Lietuvos kalnų dviračių čempionatas – keičia miestą ir vyks Kaune, spalio 16 d.Organizatoriai džiaugiasi galėdami dalyviams pasiūlyti pasaulinį lygį atitinkančią trasą, o žiūrovams – pažintį su šios sporto šakos ypatumais.
Dizainerė Juri Zaech turi originalią idėją visiems dviračių mylėtojams: dviračio rėmas, išraitytas pagal savininko vardą.
Visiems aktyvių atostogų mėgėjai dažnai kelionėse nuomojasi dviračius. O kas, jeigu visa kelionė būtų tik dviračiu? Dienomis grožėtumėtės nuostabiais vaizdais, o vakarais ilsėtumėtės prie laužo arba jaukiuose viešbučiuose. Tokiose kelionėse pažinsite kultūrą, žmonės, išbandysite save ir dažnai sutaupysite pinigų.
Štai, keletas maršrutų Europoje, kuriuos galite išbandyti patys. Juos jums sudarysi kelionių agentūrų specialistai. Na, o jeigu keliaujate be agentūrų pagalbos – galbūt čia rasite maršrutą, kuris jus sudomins
Baltijos šalys: pažinkime savo kultūrą
Prieš keliaudami į tolimesnes šalis, pažinkime savo krašto grožį. Trys Baltijos „sesės“ – Lietuva, Latvija ir Estija turi ką pasiūlyti net pačiam išrankiausiam skoniui. Be to, kainuos gerokai pigiau. Nuo gegužės iki spalio už pakankamai prieinamą kainą, specialistai jums sudarys maršrutą, kurio metu pažinsite visus gražiausius objektus Baltijos šalyse. Aplankysite Estijos nacionalinius parkus, draustinius, Latvijos pilis, Lietuvos Baltijos pajūrius ir taip toliau. Kaina – apie 300 eurų.
Lenkija: gotikinės architektūros perliukai
Lenkijoje gausu gražių kraštovaizdžių, įdomių mažų miestelių ir didelių miestų. Jeigu mėgstate minti dviratį, galite pasirinkti net kelių savaičių trukmės dviračių žygį. Gamtos mėgėjai galės aplankyti Sudetų kalnus, pasigrožėti Odros upe, o urbanistinio meno mėgėjai – susipažinti gotikos arba baroko architektūriniais perliukais. Lenkijoje yra gausu agentūrų, kuriuose galėsite išsinuomoti dviratį, jums bus sudarytas individualus (arba skirtas grupėms) maršrutas, užsakyta nakvynė ir maistas. Kaina – apie 4000 eurų.
Austrija, Vokietija, Slovakija, Vengrija: palei Danubę
Rytų Europos viduramžių palikimas romėnų imperijos pėdsakai, Danubės upė tiesiog traukte traukia dviračių mėgėjus. Dienomis grožėsitės vaizdais, o vakarais dalinsitės įspūdžiais jaukiuose viešbučiuose. 13 dienų turas kainuoja 4000 eurų.
Italija: gamtos grožis ir skanus maistas
Italijoje organizuojami dviračių turai įtraukia ne tik Viduržemio jūros pakrantes, įspūdingą romėnų palikimą, bet ir skanų maistą. Ožkų sūris, picos, vynas – visko galėsite paragauti turo metu ir net stebėti gaminimo procesą. 8 dienų kaina – 4000 eurų.
Didžioji Britanija: gamta ir šimtus metų skaičiuojanti architektūra
Turbūt ne vienas jūsų turite giminaičių Didžiojoje Britanijoje. Jeigu nuvyksite jų aplankyti, nepraleiskite galimybės pažinti šalies mindami dviračiais. Jaukūs viduramžių nameliai, mistiškai atrodančios pilys, lygumos ir aukštumos, jūros ir panašiai. Be to, galite keliauti ir po Škotiją ir aplankyti žymiąją Lochnesės buveinę. 6 dienų kelionė kainuoja apie 800 eurų.
Šveicarija: kelionė kalnuose
Turbūt daugiausiai fizinės jėgos reikalaujanti kelionė. Tačiau turbūt niekas labiau jose nedžiugins negu pasiekta kalno viršūnė ir nuokalnė. Valais, kuriame organizuojamos ekskursijos, regionas garsėja vynu ir grybais. 8 dienos kainuoja maždaug 4000 eurų.
Ispanija ir Marokas: maurų palikimo grožybės
Nuo XIV a. Granados architektūros iki arabiškų arbatinių ir „Dar Si Said“ muziejaus. Šis privatus turas supažindins jus su kultūriniu maurų palikimu. Tiesa, 14 dienų kelionė tikrai gerokai paplonins kišenę. Kaina – apie 10000 eurų.
O ar jūs mėgstate keliauti dviračiu? Kaip manote, kokie dar maršrutai Europoje turėtų sudominti dviračių mėgėjus?
Laikas.lt
Dviratis tampa neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi. Pasirodo, tinkamai pasiruošus dviratį, galime džiaugtis ištisus metus. Apie dviračių paruošimą žiemai pasakoja Egidijus Šatas iš „Veloklinikos“.
Trečiadienio pavakarę dviračių entuziastai kvietė automobilių vairuotojus vienai dienai persėsti ant dviračio. Tarptautinės dienos be automobilio išvakarėse automobilių vairuotojai buvo supažindinami su kelionių dviračiu privalumais, jiems buvo dalijamos dviratininkų gertuvės, atšvaitai bei lankstinukai su svarbia dviračių eismo saugumo informacija.
Vilniuje vyksiančio „Velomaratono“ metu, rugpjūčio 21-ąją, sekmadienį, specialiame sostinės vyriausiojo policijos komisariato autobuse bus galima pažymėti savo dviračius.
Jau šiandien galite įsigyti naujos kartos dviratį „RoundTail“, kuris išsiskiria dar nematytu dizainu ir gamybos technologija. Pagrindinė jo naujovė – apvali galinė šakė ir unikalus rėmas.