dviraciai
Antradienio pavakarę Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, vyko „Velo diena” – dviračių sporto mėgėjams skirtas renginys.
„Velo diena” taip pat buvo atidarytos tarptautinės daugiadienės dviračių plento lenktynės „Baltic Chain Tour”, organizuojamos siekiant atminti trims Baltijos šalims svarbų istorinį įvykį – Baltijos kelią.
Dviračių entuziastams „Velo dienoje“ išties netrūko pramogų. Mėgstantys ekstremalų dviračių sportą galėjo akis paganyti į „BMX“ dviračiais triukus atlikinėjančius jaunuolius, kurie šokinėjo nuo rampų ir stebino žiūrinčius įvairiais savo triukais.
Susidūrę su dviračių gedimais arba norintys patikrinti savo transporto priemones galėjo apsilankyti „Veloklinikoje“, kurioje dviračius apžiūrinėjo profesionalai. Čia ekstremalių išbandymų nesibaidantys renginio svečiai savo jėgas taip pat galėjo išbandyti „Kulšių kovose” – tarpusavio kovoms laikui, greičiui arba atstumui parengtose „dviračių staklėse”. Šalia dviračių „ligoninės“ stovėjo ir Mainyk.lt palapinė, kurioje buvo galima keistis įvairiomis dviračių detalėmis.
Bijantiems ilgapirščių vagišių buvo galima nemokamai pažymėti dvirates transporto priemones. Nepamiršti „Velo dienoje“ buvo ir vaikai – mažųjų „Velo dienos” svečių laukė saugaus dviračių eismo mokyklėlė, kurioje buvo galima išmokti važiuoti dviračiu, mokytis atskirti kelio ženklus ir gauti daugybę svarbių saugaus eismo patarimų.
Visgi vienu pagrindinių „Velo dienos” akcentų tapo dviračių slalomas, kuriame savo sugebėjimus valdyti dviračius išbandė ir mėgėjai, ir žinomi Lietuvos žmonės. Savo jėgas slalome išbandyti sutiko šokėjas Andrius Butkus, dainų autorius ir kompozitorius Deivydas Zvonkus, dienraščio „15 minučių” generalinis direktorius Tomas Balžekas ir kt.
Daugiau renginio nuotraukų rasite Laikas.lt foto galerijoje.
Ieva Varkojytė
Nuotr. autorės
Kiekvienas elektriniais dviračiais Vilniaus centre norintis pasivažinėti asmuo turės pateikti ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir būti įgijęs bent vienas vairuotojo teises, kredito kortelėje nuolat turėti ne mažesnę kaip 500 litų sumą. Maža to – jausitės kaip važiuodami brangiu taksi.
Vietoj pasivaikščiojimų
Ketvirtadienį pristatytas projektas džiugins nebent centre dirbančius asmenis. Elektrorolerių nuoma „e.oranžinis“ galės naudotis tik labai siaura gyventojų grupė – daugiausiai valdininkai, valstybės tarnautojai ir įmonių vadovai.
„Man patiko. Žinoma, reikia įgūdžių, kaip ir įsigijus naują automobilį. Su dviračiu mokame visi važiuoti, bet tie maži ratai ir žemas svorio centras turi savo ypatumų ir suteikia stabilumo“, – teigė l.e.p. Vilniaus meras Romas Adomavičius.
Pirmasis elektrorolerių nuomos punktas jau veikia prie Vilniaus savivaldybės, greitu laiku atsiras ir Lietuvos Vyriausybės pastato. Gaila, tačiau Seimo nariai atrodo liko pamiršti. Kiti du punktai bus įrengti turistų labiau lankomose vietose – prie Rotušės, kur veikia Turizmo informacijos centras, ir Katedros aikštės.
„Greitai turėsime jų žymiai daugiau. Esame pirmieji, kurie juos išbandome. Po to bus važinėjama ir Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, – teigė R.Adomavičius, pridurdamas, kad pakrautu dviračiu galima nuvažiuoti iki 30 kilometrų, o jo greitis – 25 km per valandą.
Neturi teisių? Laisvas!
Paaugliai, kuriems jau yra 15 metų, turės pateikti vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį važinėtis motoroleriu, kurio variklis – iki 50 kub. cm. Visi vyresni nei 18 metų asmenys taip pat turės pateikti vairuotojo teises. Savivaldybei tai bene vienintelis įrodymas, kad žinote kaip elgtis gatvėje, nesvarbu net jei dviračiu minate ne vieną dešimtmetį.
„Net ir esant 80-ties metų, reikia turėti vairuotojo pažymėjimą. Čia ne dviratis. Elektroroleris prilygintas motoroleriui, tačiau juo dviračiu takais važiuoti galima“, – teigė R. Adomovičius pridurdamas, kad pagal klasę ši transporto priemonė yra elektrinis dviratis – motoroleris.
Filosofija – prieš nusidėvėjimą
Pasivažinėjimas nuomotu dviračiu atsieis nepigiai. Už pirmąją valandą teks sumokėti 10 Lt (3 eurai), už dvi – 30 Lt (9 €), už tris – 60 Lt (17,4 €), o už keturias – net 90 Lt. (26 €). Brangu? Vadovaukitės vilnietiška savivaldybės filosofija – „Nuomok ir dalinkis“. Tad pigiausia pirmoji dviračio nuomos valanda.
500 Lt (145 €) po pasivažinėjimo pristačius dviratį turėtų būti iš karto grąžinti į asmens sąskaitą, tačiau Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai bankas kliento pinigus „užlaiko“ net ir 3 dienas.
Jeigu manote, kad po valandos dviratį palikę prie kito punkto ir paėmę kitą sutaupysite, teks nusivilti. Išnuomotas daiktas turi būti pristatytas į tą patį nuomos punktą iš kur ir buvo paimtas. Kitas asmuo juo galės pasinaudoti po 5 valandas trunkančio baterijų pakrovimo.
„Kol kas sąlygos tokios. Manau, kad dabar jos pernelyg sudėtingos, įvertinant tai, kad kiekvienas motoroleris yra aprūpintas GPS sistema, leidžianti kompiuteryje stebėti asmens judėjimą, tad galima būtų apsieiti ir be užstato“, – teigė R. Adomavičius, kartu patikindamas, kad niekam GPS’o išmontuoti nepavyks.
Elektroroleriai – su minimaliu saugumu
Jūsų pasivažinėjimą mieste padės stebėti dviratyje įmontuota GPS sistema. Užvedus transporto priemonę, automatiškai įsijungia žibintai, yra įtaisyti atšvaitai. Galima išsinuomoti ir variantą su priekyje įtaisytu daiktų krepšiu. Tiesa, garso signalas gali stipriai išgąsdinti dviračių takais einančius praeivius.
Nors kiekvienas išsinuomojęs gaus Vilniaus centro planą, tačiau saugumo priemonėmis turės pasirūpinti patys – vėlyvą vakarą ar lietingą dieną dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Šalmas – taip pat vartotojų reikalas.
Dviračių trasų pasiūlymai 2011
Projektų dar bus
Daugiau nei 100 tūkst. litų, kurie buvo būtini projekto debiutui, skyrė rėmėjai. Rudenį Vilniuje turėtų atsirasti ir daugiau elektrorolerių.
R.Adomavičius žada, kad Europos vyrų krepšinio čempionato metu Vilniuje važinės ir austriškas autotraukinukas bei nedideli dujiniai autobusiukai.
Nerijus Drochneris
Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, įvyksiančio populiariausio dviračių renginio „Velomaratono“ organizatoriai ragina dalyvius burtis į originalias komandas. Tokiu būdu maratone norima sukurti ne tik sportinę dvasią, bet ir itin šventišką atmosferą.
Kaip teigia renginio organizatorius, Nacionalinio automobilių klubo direktorius Benediktas Vanagas, pernai „Velomaratone“ dalyviai, jungdamiesi į komandas, pasidarė specialius marškinėlius, važiavo su savo vėliavomis ir pan. Pasak jo, tai itin sveikintina iniciatyva, kurią norima išlaikyti bei paskatinti ir šiemet.
„Norime sukurti metų šventę, sujungiančią visus dviračių entuziastus bei socialiai aktyvius renginio dalyvius. Komandai ruošiantis maratono startui drauge, stiprinama jos dvasia, o pasirinkti originalūs atributai, sustiprina šventinį nusiteikimą. Mums labai malonu, kad galime prie to prisidėti ir dviračių maratone matyti ne tik sportiškai, bet ir šventiškai nusiteikusius dalyvius“, – sako B. Vanagas.
Skatinant tokią praktiką, „Velomaratono“ organizatoriai kartu su didžiausiu naujienų portalu Delfi, įsteigė specialų originaliausios komandos apdovanojimą. Pasak portalo komunikacijos vadovės Aistės Žilinskienės, tokiu būdu tikimasi paskatinti dalyvių kūrybiškumą, perteikiant nusiteikimą didžiausios dviračių šventės atžvilgiu.
Originaliausia komanda bus renkama atsižvelgiant į šiuos pagrindinius kriterijus: pasirinktą idėją/ koncepciją ir komandinį idėjos išpildymą. Nugalėtojus išrinks renginio organizatoriai kartu su portalo atstovais.
„Velomaratonas“ – antrus metus priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį vykstantis populiariausias renginys dviratininkams Lietuvoje. Jo metu trijų kategorijų dviratininkai – vaikai, mėgėjai ir profesionalai – važiuoja įspūdinga dviračių maratono trasa, esančia Vilniaus senamiestyje. Renginio metu profesionalūs sportininkai rungsis 80 arba 40 km trasoje, mėgėjų kategorijos dalyviai važiuos 24 km, o vaikų grupė – 2,4 km. Oficiali renginio svetainė: www.velomaratonas.lt.
Birželio 22 d. Šiaulių miesto gatvėse vykusį dviratininkų maratoną 251 dalyvis užbaigė rekordu ant prekybos centro „Saulės miestas“ stogo.
Lietuvos dviračių sostinė Šiauliai tokio rekordo dar nebuvo matę. Nieko panašaus negirdėjo ir visa Lietuva. Dalyvius galėjęs išgąsdinti šios savaitės oras, rekordo siekimo metu buvo ypač geras. Saulei šviečiant rekordo dalyviai pajudėjo nuo Šiaulių miesto savivaldybės 7,3 km maratono trasa Šiaulių gatvėmis link prekybos centro „Saulės miestas“ stogo.
Rekordo siekti buvo kviečiami visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar dviračio modelio. Tad jauniausiam rekordo dalyviui buvo vos penkeri, o vyriausiai, buvusiai dviratininkei ir Lietuvos rinktinės narei G.Gorofovai-Norvilienei, 73 metai. Siekiant rekordo „Daugiausiai dviračių ant stogo“ dalyvavo ir šiauliečiai „Saulės miestas“ Velykiniame žaidime laimėję „Panther“ dviračius.
Pajudėję iš Šiaulių savivaldybės skverelio ir apsukę ratą mieste, lydimi policijos, dviratininkų prie finišo laukė „Saulės miesto“ asistentai su rekordo dalyvių kortelėmis. Taip rekordo organizatoriai galėjo tiksliai nustatyti dalyvių skaičių, o kiekvienas dalyvis žinojo, kelintas užkyla ant prekybos centro „Saulės miestas“ stogo.
Jau suvažiavusius dalyvius pagal rekordo fiksavimo taisykles įamžino fotoaparatai ir kameros. Surinkti duomenys bus siunčiami rekordus fiksuojančiai agentūrai.
Visus renginio dalyvius ant stogo sveikino legendinė grupė „Vairas“. Grupės gyvavimo istorija yra neatsiejama nuo dviračių, juk grupės veikla prasidėjo kaip saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis.
Vienas iš rekordo siekimo organizatorių „S-Sportas“ vadovas S.Ambrazas, dviratininkams suvažiavus, iškilmingai paskelbė rekordo dalyvių skaičių ir pristatė artėjančius renginius: „MTB Šiauliai 2011“ 3 dienų MTB varžybas, įvyksiančias liepos 8-10 dienomis, taip pat Šiaulių plento maratoną, įvyksiantį 2011 m. liepos 31 d., kuriame be sportininkų kviečiami dalyvauti ir mėgėjai. Nebus užmiršta ir rugsėjo mėnesį vykstanti pilietinė akcija – „Laisvė dviračiui“.
Dviračių aistruoliams metas pasirūpinti apsauga nuo vagių
Atšilus orams kiekvienas besibalnojantis dviratį turėtų atsiminti, kad ilgapirščiai dirba be atostogų: vasara jiems – pats darbymetis. Kaip gi apsaugoti savo dviratę transporto priemonę nuo vagių? Vienas būdų yra fizinės dviračių apsaugos priemonės – užraktai.
„Nenukerpamų spynų nebūna“, – juokauja „Dviratis plius“ parduotuvės konsultantas Algimantas. – „Iš tiesų, tai tik laiko klausimas, tad dviračio savininkui svarbu pasirinkti tokį užraktą, kad vagys turėtų kuo mažiau laiko ir galimybių veikti“.
Pasak konsultanto, dviratis geriausiai apsaugotas tada, kai vagišiams sunku prieiti tiek prie užrakto, tiek prie spynos mechanizmo.
Renkantis užraktą svarbu numatyti, kur ketinate laikyti dviratį: kuo pavojingesnė zona, tuo aukštesnio lygio apsauga. Specialistų teigimu, daugiausia dviračių pavagiama judriose gatvėse, iš dviračių stovėjimo aikštelių prie parduotuvių – minioje vagims paprasta likti nepastebėtiems.
Ne mažiau svarbus aspektas, padėsiantis apsispręsti, kokį užraktą rinktis, yra dviračio kaina: brangesniam dviračiui reikėtų patikimesnės apsaugos.
Užraktų įvairovė
Itin populiari, bet mažiausiai veiksminga priemonė kovojant su dviračių vagimis – trosas. Tai nebrangus užraktas, kurį patogu vežiotis, tačiau nesunku perkirpti specialiomis žirklėms.
Grandininiai užraktai taip pat yra pamėgti lietuvių: ilgesne grandine galima surakinti abu ratus ar apjuosti didesnius objektus. Tačiau grandininių užraktų patikimumas priklauso nuo metalo, iš kurio jis pagamintas.
Sulankstomi užraktai itin pamėgti dėl kompaktiškumo: metalinės plokštelės, sujungtos įvorėmis, susilanksto į nedidelę dėžutę. Tai vienas sunkiai įveikiamų užraktų tipų.
Vienas populiariausių ir patikimiausių Lietuvoje – U formos užraktas (dar vadinamas U-lock arba D-lock), lenktas grūdinto plieno strypas, įsistatantis į spynraktį. Kokybiškas U formos užraktas įveikiamas tik specialiais instrumentais. Minusas: užraktas neapjuosia plačių objektų, tad prirakinti dviračio prie medžio ar gatvės žibinto nepavyktų.
Dažnai vienas nekokybiškų U formos užraktų strypo galas būna pritvirtintas prie spynrakčio ir pasisuka, tad nupjovus tik vieną strypo galą galima pavogti dviratį. Svarbu, kad U formos užraktas susidėtų iš dviejų atskirų dalių.
U formos spyna turėtų būti kuo trumpesnė: tokią patogiau vežiotis, bet labai nepatogu pjauti. Šiuo užraktu derėtų rakinti rėmą kartu su galiniu ratu, kad vagims nekiltų pagunda išmontuoti ratus.
Daugiau nei eilinė spyna
Dviračių užraktų gamintojai užraktų patikimumą žymi lygiais: kuo aukštesnis lygis, tuo sunkiau įveikti užraktą. Pasak parduotuvės „Geras dviratis„ savininko Egidijaus Ivanausko, labiausiai dviračių mėgėjus klaidina tai, kad užraktų lygių klasifikacija nėra standartizuota, taigi skirtingų gamintojų nustatyti užraktų lygiai nesutampa. Pavyzdžiui, vieno gamintojo šešto lygio grandinis užraktas patikimumu gali nenusileisti kito dešimto lygio spynai.
Pašnekovo teigimu, vis dėlto nederėtų vertinti skaičiaus, užrašyto ant įpakavimo, kaip saugumo garantijos. „Užrakto lygis – tai 50 proc. saugumo, 25 proc. dizaino ir apie 25 proc. patogumo“, – sakė E. Ivanauskas.
Specialistas taip pat pataria atkreipti dėmesį į užrakto spynos mechanizmą: širdelės metalas neturi būti minkštas – tokį lengva pragręžti. Pasak jo, patikimais laikomi cilindriniai spynų mechanizmai: atrakinti juos sunku, vagims belieka tik pjauti patį užraktą. „Spynos raktas taip pat turi įtakos užrakto saugumui: plokščių raktų spynos atrakinamos itin lengvai, apvalių raktų patikimesnės – patyrę vagys įprastai turi keturis penkis specialius raktus ir bando juos pritaikyti. Patikimiausi – kodiniai raktai, taip pat tie, kurių dublikatą galima pagaminti tik pateikus rakto identifikavimo kortelę“, – patarė E. Ivanauskas.
Papildomos priemonės
Kasmet dviračių apsauga tobulėja, tačiau vagys taip pat nesnaudžia, tad pasikliauti vien užraktu būtų neapdairu. Važinėjimosi dviračiu aistruoliams patariama imtis papildomų priemonių paliekant transporto priemonę gatvėje.
Apsižiūrėkite, ar vieta saugi. Ilgam nepalikite net prirakinto dviračio vietose, kur jo nematysite.
Pakeiskite dviračio greitaveržles į patikimas, reikalaujančias specialaus rakto.
Lengvai nuimamas dviračio dalis (vairą, ratus, bagažinę ir t.t) rakinkite su specialiais užraktais arba neškitės su savimi.
Ilgesniam laikui palikdami dviratį galite numesti grandinę, nuimti balną, jei įmanoma – atkabinti stabdžius.
Visgi, kaip teigia specialistai, nuo pačių dviračių savininkų priklauso, ar sezono malonumų neapkartins dviračio netektis: budrumas dar niekam nepakenkė.
Nuo 2008 metų gyvuojantis Blusturgis užveria „Gedimino 9“ duris ir skelbia šiltojo sezono pradžią. Šį sekmadienį, gegužės 22 d., įvyks trečiasis Blusų turgus po atviru dangumi, tradiciškai pakviesiantis susitikti Vilniaus mokytojų kiemelyje.
„Blusturgis dar jaunas, bet jau spėjo tapti sekmadienine tradicija nemažam būriui vilniečių, o prekeiviams – neišvengiamu sekmadienio ritualu. Taip pat jau spėjo susiformuoti ir turgelio bendruomenė“, – sako viena iš Blusų turgaus organizatorių Ignė Aleksandravičiūtė.
Sekmadienį startuos jau 6-asis „gero oro ir nuotaikos turgaus“ sezonas. Kaip teigia Ignė, Blusturgyje projektai keičiasi kiekvieną sezoną. Praeitą vasarą čia veikė „Viešas kioskas”, kur turintieji „blusturgiškų“ daiktų, bet nenorintys jais prekiauti, galėjo atnešti viską nusiteikusiesiems parduoti. Žiemą buvo vykdoma labdaros akcija „Nenaudoju, todėl dovanoju“.
Pasak organizatorės, nuo pradžių turėdamas aiškią viziją, Blusturgis augo, tapo įvairesnis, tačiau išlaikė savo formą.
Blusų turguje taip pat organizuojamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, koncertai. Pažadama, kad jų netrūks ir šį sezoną.
Viena iš naujienų – vasaros sezono atidarymo metu visų apsilankiusiųjų lauks Nemokamos dviračių dirbtuvės. Dviračių taisymu užsiimantys „Veloklinikos“ vyrukai nemokamai apžiūrės jūsų dviratį, pripūs padangas, priverš tai kas atsilaisvinę ir kt. O tuo metu Laikas.lt komanda pavaišins jus skaniu gėrimu bei pateiks kitų staigmenų.
„Būtų smagu, jei nemokamos dviračių dirbtuvės taptų Blusturgio tradicija, juk dviratis – patogiausia ir maloniausia transporto priemonė pasiekti senamiesčio turgelį“, – sako prie Blusų turgaus organizavimo kasmet prisidedanti Ignė.
Atšilus orams tikriausiai ne vienas pagalvojate, kaip gerai ryt į darbą ar paskaitas būtų nuvažiuoti su dviračiu – pasportuoti, sutaupyti laiko ir pan. Rinkdamiesi dviratį deriname jį prie savo naujos suknelės, džinsų, sportbačių spalvos. Tad kur ir kokį dviratį pirkti?
Pirmiausia, reikia nuspręsti – pirkti naują ar dėvėtą dviratį. O tada lieka paieškos turguose, skelbimų puslapiuose ir, žinoma, parduotuvėse (prekybos centrų neminiu, nes sakoma, jog ten pardavinėja vienkartinius dviračius). Nuspręsti nesunku, kai žinai savo piniginės turinį. Tačiau kartais negalėjimas dviračiui išleisti didelės sumos, priverčia visiškai atsisakyti minties jį pirkti. Taigi naujas dviratis prieš dėvėtą.Galbūt jų dvikova jums padės apsispręsti, ko norite, ir nugalėti baimę nusipirkti netikusį dviratį.
Nuvykome į Kalvarijų turgų ir radome dviratį už 80 litų. Jis truputį surūdijęs, girgžda, bet labai mielas. Taigi kiek kainuotų tokio dviračio priežiūra ir ar iš viso verta pirkti tokį seną dviratį? Kas gi geriau patars nei patys dviračių „gydytojai“? Kalbuosi su dviračių taisymu užsiimančiais „Veloklinika.lt“ vyrukais.
Su kokiomis problemomis susiduria žmogus, įsigijęs dėvėtą dviratį?
Kartais tiesiog sunku rasti senam, pavyzdžiui, 20 metų dviračiui reikalingų detalių. Gali būti, kad reikalingą padangą užtiksi tik šeštoje aplankytoje parduotuvėje, arba iš vis to nepavyks padaryti. Tokiais atvejais reikia kreiptis į meistrus, kurie turi sukaupę vadinamąjį „aukso fondą“. Mes visada priimame išmetamus senus dviračius, kad prireikus turėtume retų detalių.
Galbūt seną dviratį sutaisyti kainuoja pigiau nei naują?
Prieš perkant seną dviratį apskritai reikia pagalvoti, ar iš viso rasi, kas tau jį taisys. Meistrai dažnai atsisako tai daryti jau vien dėl to, kad tam kartais prireikia daug laiko. Pavyzdžiui, naujam dviračiui pakeisti centrinę ašį kainuoja 20 litų, o senam – kartą prireikė net trijų dienų. Tada jau, žinoma, klientas moka nebe tik už ašį, o ir už sugaištą laiką.
Tai seno dviračio geriau nepirkti iš viso?
Ne, taip tikrai nesakome. Jei nusipirksi seną, bet tvarkingą dviratį, su juo galėsi važiuoti dar 10 metų ir nesukti sau galvos. Su nauju dviračiu – priešingai. Šiandien jų dalys nebegaminamos tokios kokybiškos kaip seniau, tad tarnauja daug trumpiau. Pavyzdžiui, prieš 20 metų pagaminto dviračio grandinę reikia keisti nuvažiavusus 7 000–9 000 km, o dabar – 4 000 km, kartaisis net 2 000 km. Senas dviratis dar gerai dėl to, kad nebus labai gaila, jei jį pavogs.
O kaip nusipirkti tą, kaip jūs minėjote, seną tvarkingą dviratį?
Gan sudėtinga patarti. Ar dviratis tvarkingas, reikia pajausti. Žinoma, tai lengviau padaryti, kai perki nebe pirmą dviratį. Jei tik yra galimybė, eidami pirkti dviračio, pasiimkite kartu apie tai nusimanantį žmogų.
Šiaip visada gerai yra apžiūrėti priekinį ratą, jį pakėlus į orą ir pasukus. Svarbu, kad nekreivuotų. Visada pabandykite su juo pavažiuoti. Dviratis neturi girgždėti.
Aišku, kad naujus dviračius geriausia pirkti parduotuvėse. O kur pirkti dėvėtus dviračius?
Pagrindinis taškas – Rietavo turgus. Ten yra prekeivių, užsiimančių dviračių prekyba ilgą laiką. Jie patikimiausi, dažniausiai paruošia dviračius pardavimui.
Naujas dažnas reiškinys – skelbimų portaluose perpardavinėjami dviračiai, pirkti būtent iš minėto turgaus. Žinoma, didesnėmis kainomis.
O kiek turguje kainuoja dėvėti dviračiai?
Nuo kainos priklauso ir rizika „apsipirkti“. Iki 150 litų kainuojantys dviračiai yra prastesni. Padorų dviratį galima įsigyti už 300–400 litų.
Patariama – nusipirkus seną dviratį, atvežti jį apžiūrėti meistrams. Kažkur už 100 litų jie paruoš dviratį važinėjimuisi. Dar vienas svarbus dalykas – nepagailėkite pinigų spynai. Geriau įsigyti brangesnę – už 70–100 litų. Taip jausitės saugiau, o jei reikės, tą pačią spyną galėsite panaudoti ir kitiems savo dviračiams rakinti.
Parduotuvėse parduodami nauji dviračiai turi dokumentus. Pirkdami iš turgaus ar pagal skelbimus, rizikuojame įsigyti vogtą dviratį, nes jie dažniausiai būna be dokumentų.
Taip, nemalonu nusipirkti vogtą dviratį, nes nesinori, kad tau kas jį pavogtų ir pan. Tačiau pirkti dviratį iš turgaus ar skelbimų portalo ir gauti dokumentus – nėra dažnas reiškinys, bet tai įmanoma. Yra žmonių, perkančių dviračius Vokietijos, Danijos aukcionuose ir po to juos parduodančių Lietuvoje. Tokie dviračiai turi dokumentus. Aukcionuose parduodami dviračiai, kurie buvo laikomi neleistinoje vietoje ir pan. Tokį dviratį įmanoma įsigyti už kokius 300 litų.
Šiaip mūsų šalyje dar nėra išsivysčiusi dviračių kultūra, tad čia jų dokumentų tiesiog niekas netikrina. Žinoma, visada maloniau žinoti, kad turi dviratį, kurio niekas neieško.
Kiek kainuoja prižiūrėti tiek naują, tiek seną dviratį?
Profilaktikai dviratį parodyti meistrams reikia kasmet. Tokia apžiūra bent jau pas mus kainuoja 60 litų. Dviratį visuomet reikia paruošti naujam sezonui, tada jis tarnaus ilgiau. Tačiau yra nemažai žmonių, kurie gaili dviračio eksploatacijai pinigų.
Naujiems dviračiams dažniausiai nusidėvi grandinės su žvaigždžių bloku ir stabdžių kaladėlės. Padangas reikia keisti kas 3–4 sezonus. Žinoma, priklauso nuo to, kur tą dviratį laikai. Jei, pavyzdžiui, kokiam garaže, gali reikėti padangas keisti ir kas sezoną, nes jos suskeldėja.
Su dviračiu įveikiame tūkstančius kilometrų, jis – mūsų susisiekimo priemonė, tad nesvarbu, ar jis naujas, ar senas – jį vis tiek reikia prižiūrėti ir į jį investuoti.
Šiuo straipsniu tikrai neskatiname nelegalios prekybos ir nenorime sužlugdyti dviračių parduotuvių savininkų verslo. Tiesiog negalintiems dviračiui išleisti tūkstančių, siūlome alternatyvas. Juk svarbiausia važinėtis dviračiais!
Panevėžio Laisvės aikštėje penktadienio pavakarę susirinko apie 400 dviratininkų, atvykusių miesto gatvėmis pasivažinėti kartu su geriausia 2010 metų Lietuvos sportininke, pasaulio dviračių treko čempione Simona Krupeckaite.
Keleivių vežimo bendrovė „Kautra“ tęsia pernai sėkmingai startavusią akciją „Važiuok „Kautros“ tarpmiestiniu autobusu ir savo dviratį vežkis nemokamai“.
Praėjusiais metais keleivių vežimo bendrovė parodė išskirtinį dėmesį dviratininkams ir iš jų susilaukė gero įvertinimo.
„Mūsų idėja pasiteisino, todėl šį sezoną pradedame dar labiau pasirengę patenkinti dviratininkų lūkesčius. Šiemet tarpmiestiniuose maršrutuose važinės dvigubai daugiau autobusų, turinčių specialią dviračių vežiojimo įrangą“, – sakė „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Keleiviai savo dviračius pernai labiausiai mėgo vežtis į Nidą ir Palangą. Artimiausiu metu „Kautra“ pasiūlys dviratininkams specialius maršrutus autobusas-dviratis-autobusas arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, keleivis važiuoja autobusu į Nidą, o dviračiu – iš Nidos iki Klaipėdos ar Palangos, o atgal grįžta autobusu.
Susipažinti su šiomis naujienomis ir nusipirkti bilietus jau greitai bus galima portale www.autobusubilietai.lt. Čia dviratininkai galės išsirinkti dviratuko simboliu pažymėtą maršrutą ir keliauti juo kartu su savo dviračiu.
„Kautros“ autobusais dviračius gali gabenti ir keliaujantys asmeniniu transportu. Jų dviračiai už mokestį bus nuvežti į pageidaujamą stotį ar stotelę, naudojantis siuntų autobusais terminalais (www.siuntosautobusais.lt). Dviračio gabenimo kaina priklauso nuo atstumo ir svyruoja nuo 12 iki 25 Lt.
Tikriausiai ne vienas vilnietis jau pastebėjo, jog atšilus orams gatvėse žymiai padaugėjo dvirates transporto priemones minančių žmonių. Dviratis pasitarnauja ne tik kaip patogi ir ekologiška susisiekimo priemonė, tačiau ir kaip puikus šiltojo sezono aksesuaras bei įvaizdžio dalis. Šiuo metu gatvėse karaliauja miesto dviračiai, kurių formos įkvėptos retro dizaino. Merginos ant šių dviračių nesibaimina sėsti net vilkėdamos vėjyje besiplaikstančias sukneles ar avėdamos aukštakulniais bateliais, o ir vyras su kostiumu minantis pedalus – nebe tokia didelė retenybė.
Gegužės 15 d. sekmadienį visi dviratininkai ir dviračių sporto mėgėjai yra kviečiami į didžiausią Kauno dviratininkų šventę bei dviračių lenktynes „Velomanija Kauno maratonas“. Šiame renginyje visi dviračių mėgėjai ir sportininkai galės pasirinkti jam tinkamiausią lenktynių distanciją, o įmonės varžysis dėl „Metų dviratiškiausios įmonės“ vardo.
Neįtikėtina, bet tikra. 83-ejų metų sulaukusi japonė nuo gamtos stichijos sugebėjo pasprukti dviračiu. Štai ką CNN reporteriui Gary Tuchmanui papasakojo Tsuna Kimura.
Rugpjūčio pabaigoje vyksiančiose didžiausiose per 20 metų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic chain tour“ trasų, esančių Lietuvos teritorijoje, pobūdis pareikalaus išskirtinio lenktynininkų komandų susitelkimo.
Kaip spaudos konferencijoje teigė „Baltic chain tour“ organizatoriai, lenktynių dalyviai mūsų šalyje susidurs su panašiomis į lenktyniavimo kalnuose sąlygomis.
Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinio sekretoriaus ir varžybų organizatoriaus Lietuvoje Vaclovo Šiugždinio teigimu, Lietuvos teritorijoje vyksiantis pirmieji „Baltic chain tour“ etapai žada būti intriguojantys jau vien savo trasomis.
Lietuva dviračių takų kūrimo amato mokinsis iš naujo. Ilgametė infrastruktūros diegimo patirtis nepasiteisino. Dviratininkų bendruomenė, su kuria iki šiol nebuvo tartasi, tai kas iki šiol kurta, vadina „bandymų – klaidų“ metodu.
Gruodžio 3 d. Susisiekimo ministerijoje surengtas seminaras siekiant pasisemti dviračių transporto kūrimo Europoje patirties. Bendras Lietuvos problemas ir siektinus pavyzdžius susitikime aptarė PRESTO ir kitų projektų, savivaldybių ir dviratininkų bendruomenės atstovai.
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovų, Airija ir Šveicarija – greičiausiai dviračių skaičiumi augančios Europos šalys. Pirmojoje dviračiais važinėja 3 proc. gyventojų, antrojoje, pasižyminčioje kalnuotu kraštovaizdžiu – net 9 proc. gyventojų.