ekstremalus sportas

Kinai virš bedugnės be apsaugų vaikščiojo lynu ir vienas per kitą (foto
Kinai virš bedugnės be apsaugų vaikščiojo lynu ir vienas per kitą (foto, video)

Kinijos laipiotojai lynu pasiekė įspūdingą rekordą. Jie be apsaugų vaikščiojo trosu, ištiestų per bedugnę. Įspūdingiausia akimirka buvo, kai du ekstremalai ėjo vienas prieš kitą, pasisveikino ir vienas jų perlipo ant virvės gulintį kolegą.

Neįgaliame vežimėlyje prikaustyta moteris atliko šokį po vandeniu (video)
Neįgaliame vežimėlyje prikaustyta moteris atliko šokį po vandeniu (video)

D.Britanijos dailininkė ir aktorė Sue Austin nuo 1996 metų prikaustyta neįgalaus žmogaus vežimėlyje. Padėdama profesionalių narų ekspertų ir mokslininkų, ji sukūrė po vandeniu judėti skirto vežimėlio prototipą žmonėms, su ribotomis fizinėmis galimybėmis.

Kinijoje nuo 50 metrų skardžio nurideno 6 tonų rutulį su žmogumi (foto)
Kinijoje nuo 50 metrų skardžio nurideno 6 tonų rutulį su žmogumi (foto)

Kinas Yang Zongfu sukūrė rutulį, kuris skirtas žmonių gelbėjimuisi stichinių nelaimių metu. Neseniai šis rutulys-kapsulė buvo išbandytas: žmogų nurideno nuo 50 metrų skardžio į vandenį.

Su riedučiais atliktas naujas ir itin sudėtingas triukas! (video)
Su riedučiais atliktas naujas ir itin sudėtingas triukas! (video)

Prieš kelias dienas buvo atliktas itin įspūdingas triukas, kuris tapo riedučių pasaulio naujove. Techniškai sudėtingą ir efektingą triuką atliko garsus riedutininkas iš Prancūzijos Roman Abrate.

Su kostiumu riedučiais - 11 km nuo kalno Kinijoje (foto
Su kostiumu riedučiais – 11 km nuo kalno Kinijoje (foto, video)

Prancūzijos ekstremalas ir dizaineris Jean-Yves Blondeau vis dar tęsia įspūdingus pasivažinėjimus po įvairius pasaulio kampelius su savo išrastu kostiumu riedutėmis „Bugg-Rollin”. Šįkart jis važiavo nuo garsaus Kinijos Tianmenio kalno. Apie 11 kilometrų prancūzas važiavo be stabdžių.

Ekstremalių sportininkų vasara - nesibaigiantis vakarėlis
Ekstremalių sportininkų vasara – nesibaigiantis vakarėlis

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad žmonės, mėgstantys ekstremalų sportą, kvėpuoja pilnais plaučiais, ima iš gyvenimo viską, ką šis duoda. Kartais – net skolon. Turėdami tai galvoje, išplėskite savo supratimą apie tūsus. Mums, ekstremalams, svarbu ne vieta, ne laikas, ne tema… Mums svarbūs yra žmonės, kurie mus supa, ir bendra, visus siejanti veikla. Kai toks būrelis susirenka, veiksmas prasideda, ir visiškai nesvarbu, kur ir kaip mes esame…

Nesėkmingas ruso B.A.S.E. šuolis vos nesibaigė tragedija (Video
Nesėkmingas ruso B.A.S.E. šuolis vos nesibaigė tragedija (Video, S)

B.A.S.E. neatsitiktinai vadinama bene ekstremaliausia ir pavojingiausia sporto šaka. Čia net menkiausia klaidelė ir šimtosios sekundės dalys gali kainuoti gyvybę. Neseniai paviešintas video, kur Rusijos Konakovo mieste ekstremalas nesėkmingai atliko šuolį, galėjusį baigtis tragedija.

Ekstremalūs sportininkai Lietuvoje – nebėra blogasis jaunimas (Interviu
Ekstremalūs sportininkai Lietuvoje – nebėra blogasis jaunimas (Interviu, Foto)

Ekstremalaus sporto varžybos „Karramba“ šiemet vyks jau šeštą kartą. Apie Lietuvos riedutininkus, riedlentininkus, „Bmx“ dviratininkus ir motociklininkus kalbamės su renginį organizuojančia Vilija, kuri savęs, nevadina didele organizatore, tik žmogumi, mėgstančiu realizuoti svajones.

Akrobatinio važinėjimo motociklu virtuozas treniruočių rate (Interviu)
Akrobatinio važinėjimo motociklu virtuozas treniruočių rate (Interviu)

Lukas Kučinskas daugeliui Lietuvos žmonių žinomas kaip „Lietuvos talentų“ dalyvis, stebinęs žiūrovus ir komisiją kvapą gniaužiančiu akrobatiniu pasirodymu motoroleriu. Vis dėlto šio vaikino gyvenime minėtas renginys nevaidina didelio vaidmens. Jam kur kas svarbiau – galimybė sportuoti ir tobulėti. Koks gi tas Lukas Kučinskas, bičiulių ir draugų vadinamas Skruzde?

Svajonė skraidyti
Svajonė skraidyti, telpanti kuprinėje

Jeigu Lietuvoje bevažiuodami kelyje pamatysite stovintį žmogų su kombinezonu, šalmu ir didele kuprine, sustokite, galbūt tai bus ta diena kai sutiksite laimingą žmogų – parasparnininką. Parasparnis – tai sklandytuvas, kuris telpa kuprinėje, o šios sporto šakos entuziastai skersai išilgai perskraidę Lietuvą po ilgūjų skrydžių kartu su savo orlaiviu neretai namo grįžta tiesiog autostopu. Apie šį jau nevienerius metus Lietuvoje gyvuojantį sportą kalbiname parasparnių mokyklos savininką, instruktorių, pilotą – Jevgenijų Blochą.

Vyrų priklausomybės nuo adrenalino pavojai
Vyrų priklausomybės nuo adrenalino pavojai

Taip, visiems vyrams be išimties, adrenalinas yra reikalingas, tačiau vieniems jo reikia mažiau, kitiems – daugiau. Tiems, kurių organizmas reikalauja didesnio kiekio šio energijos teikiančio hormono, labai dažnai sunkiai susikaupia mokslams ir darbui, sukuria šeimą… Iš kitos pusės, adrenalinas suteikia jėgų ir drąsos, tad adrenalino gerbėjai lengviau susidoroja su užduotimis.

„Rope jumpingas“ – laisvė
„Rope jumpingas“ – laisvė, prilaikoma virvių

Visi ieškome laisvės, kuri kiekvienam suvokiama skirtingai. Tačiau, jei norite pajusti laisvę tiesiogine to žodžio prasme, vertėtų pasidomėti rope jumpingu – šokinėjimu nuo nejudančių objektų naudojant alpinistinę įrangą.

Šio sporto pradininkas – laipiotojas uolomis Danas Osmanas, kuris naudodamas alpinizmo įrangą sukūrė sistemą, leidžiančią atlikti šuolius iš didelio aukščio. Rope jumpingas techniškai sudėtingas sportas, nes viena klaida kainuoja labai brangiai, o galimybių suklysti yra daug.
Daugiausiai rope jumpingo entuziastų yra Rusijoje, JAV, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Nors ir neturime kalnų ar labai aukštų pastatų, mūsų šalies rope jumpingo komandą dėl savo pasiekimų gerai žino visame „šokinėtojų“ sporto pasaulyje. Lietuviai rope jumperiai yra įkūrę šuolių su virve asociaciją, kurią sudaro 12 narių, o pradininkas ir asociacijos prezidentas – Arvydas Vasiliauskas.

Pradžių pradžia
Arvydas, pasakodamas, kaip atsirado rope jumpingas Lietuvoje, pradeda nuo techninių dalykų. Šuoliams nuo objektų atlikti naudojamos alpinistinės virvės: dinaminė ir statinė. Dinaminė virvė visada naudojama kaip šuolio virvė, o statinė – šokinėjimo sistemos „vazai” įrengti. Be „vazos“ yra dar viena vadinamoji sistema – svingas, kuri panaši į supynes: šuolininkas juda iš vieno šuolio objekto galo į kitą. „Vazos” sistemoje šuolių virvė kabinama ant laikymo virvės, kuri yra pritvirtinama išilgai tarp šuolio ir kito objekto (pavyzdžiui, medžio). Naudojant šią sistemą „gaunama“ daug laisvo kritimo.
Kaip A.Vasiliauskas atrado šią sporto šaką? „Manęs paprastas laipiojimas salėje nesužavėjo, visada norėjau užsiimti B.A.S.E jumpingu (B.A.S.E jumpingas – parašiutizmo sportas, šuoliai atliekami nuo aukštų nejudančių objektų, – aut. pastaba). Kartą nugirdau apie rope jumpingą ir pasidomėjęs supratau, kad tai tobulas B.A.S.E jumpingo stimuliatorius“. Įsigijęs tai, ko reikėjo nusileidimui su virve, Arvydas laipiojimo salėje atliko pirmuosius mažus šuolius. Vėliau atliekamų šuolių aukštis augo, atsirado bendraminčių.

Asociacija
Pagrindinis šuolių su virve asociacijos tikslas – daryti tai, kas patinka, ir tiesiog būti laisviems. „Visų pirma tai yra laisvalaikis. Smagu laiką leisti su bendraminčiais. Mus jungia hobis ir tie pojūčiai, kuriuos gauname“, – pasakoja Arvydas, paklaustas apie asociacijos narius.
Mūsų šalies „šokinėtojai“ nenustoja tobulėti: kurdami vis naujas šuolių sistemas jie planuoja keliones į šalis, kuriose gali rasti aukščiausius objektus. Prieš metus buvo pasiektas Lietuvos rope jumpingo rekordas, kuris buvo užfiksuotas Ukrainoje. Lietuviai šoko nuo Shaan Kaya uolos, kurios aukštis yra 250 metrų, o laisvo kritimo – apie 160 metrų. Kaip pasakoja Arvydas, jų asociacijoje labai svarbus komandinis darbas. „Komandinis darbas leidžia įrengti šokinėjimo „sistemą“ per palyginti trumpą laiką“, – pabrėžė asociacijos įkūrėjas. Kiekvienas norintis gali įstoti į asociaciją. Tiesiog reikia parodyti norą, baigti specialius kursus ir išlaikyti testus. Rėmėjų nebuvimas nestabdo asociacijos veiklos, tačiau jai plėtotis trukdo biurokratija.

Kas skatina užsiimti tokia veikla?

Rope jumpinge svarbiausios yra emocijos, kurios verčia sportininkus šokinėti nuo objektų. Taip pat yra jaudulys prieš šuolį ir euforija po šuolio. Kur dingsta ta dalis, kurioje vyksta šuolis, ką tuo metu jaučia šuolininkas? Į šį klausimą atsakymo neišgirsite, nes tai lieka pasąmonėje. Pasak Arvydo, po kiekvieno šuolio keičiasi požiūris į gyvenimą, jo suvokimas, nes jautiesi… gyvas, pasikeičia mąstymas. Prie besikartojančių šuolių priprantama, išnyksta baimė, kuri visada jaučiama įrengus „sistemą“ pirmą kartą.
Norint tobulėti negalima sustoti, apsiriboti viena sukurta sistema, būtina ieškoti naujų sprendimų ir aukštų objektų. Tik tada šuoliai bus įdomūs, nes kuomet daug šokinėji, pradedi nebejausti adrenalino.

Romualdas Ruzgys
Citatos:

Tarptautines burlenčių varžybas apkartino brakonierių tinklai
Tarptautines burlenčių varžybas apkartino brakonierių tinklai

Vakar Ventėje baigėsi tarptautinių formulės klasės burlenčių varžybų „Baltic Cup“ I etapas. Dvi dienas Kuršių mariose vykusias varžybas laimėjo 29 metų lenkas Filipas Korczycki, aplenkęs 42 metų estą Martiną Erviną ir 34 metų latvį Janį Preissą. Aukščiausia – vienuoliktoji – lietuvio užimta vieta priklauso 28 metų Mantui Gresevičiui.
„Iš viso buvo įvykdyta aštuonetas plaukimų. Didžiausia kova vyko tarp prizininkų“, – sako VšĮ „Ekstremalus sportas“ vyriausiasis teisėjas Robertas Gradauskas. Iš viso varžybose dalyvavo 45 burlenčių formulės klasės meistrai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir mūsų šalies.
„Baltic Cup“ varžybos – tai pasaulinės burlenčių formulės klasės „Formula Windsurfing“ taurės Baltijos lyga, susidedanti iš trijų etapų. Kiekvienais metais paskutinį gegužės savaitgalį Lietuvoje vykstančios „Baltic Cup“ varžybos yra svarbiausias burlenčių sporto renginys mūsų šalyje. Šių varžybų reitingo taškai yra pripažįstami „Formula Windsurfing“ varžybose.
„Kiekvienas plaukimas buvo svarbus, nes virė įtempta kova su varžovais – Martinu ir Janiu, kurie abu yra labai stiprūs. Iš esmės, pergalė buvo pasiekta paskutinio plaukimo metu”, – sakė varžybų nugalėtojas Filipas Korczycki, Lenkijos praėjusiųjų metų burlenčių čempionato 3-iosios vietos laimėtojas. 15-tus metus burlenčių sportu užsiimantis F. Korczycki džiaugiasi, kad Lietuvoje organizuojamos „Baltic Cup“ etapo varžybos yra itin aukšto lygio ir sportininkai yra užtikrinti, kad bus laikomasi tarptautinio reglamento, procedūrų bei protestų nagrinėjimo tvarkos.
„Kai kurie varžybų dalyviai galinėjosi ne tik su vėju, bet, deja, ir su brakonierių tinklais. Dėl didžiulio nepažymėto tinklo buvo virtimų bei teko keisti distanciją. Kai kurie dalyviai patyrė ir nuostolių“, – pasakoja R. Gradauskas.
Kiti du etapai vyks Latvijoje ir Estijoje. Galutinis „Baltic Cup“ 2011 metų nugalėtojas paaiškės susumavus visų trijų etapų rezultatus.

Ekstremalaus sporto varžybos „KaRRamBa“ už saugų važiavimą
Ekstremalaus sporto varžybos „KaRRamBa“ už saugų važiavimą

Pirmosios ekstremalaus sporto varžybos „KaRRamBa“ įvyko 2007 metais. Pradžioje tai buvo tik graži šešiolikmečių idėja – surengti draugams skirtą renginį. Patys jaunieji organizatoriai rašė projektą, ieškojo partnerių bei galvojo programą. Tada jiems viskas atrodė be galo sudėtinga, bet kartu ir be galo įdomu.

Varžybos susilaukė didelio palaikymo, tad visiems buvo paskatinimas tai daryti ir ateityje. „Nors buvome abiturientai, vėliau studijavome Danijoje, vis vien tęsėme darbus ir toliau populiarinome ekstremalųjį sportą Lietuvoje“, – pasakojo viena iš organizatorių V. Gečaitė.

Pasak jos, per penkerius varžybų metus sustiprėjo ryšys su dalyviais, kiekvienais metais jų būrį papildo nauji žmonės. „KaRRamBa“ visada pabrėžia saugų važiavimą. Dalyviai raginami visada būti su šalmais ir apsaugomis. Šiemet be jų netgi uždrausta pasirodyti. Neturintieji apsaugos priemonių, galės jas tiesiog varžybų metu išsinuomoti.

Penktoji „KaRRamBa“ vyks naujame ekstremalaus sporto aikštyne, kur susirinkusiuosius linksmins žinomi didžėjai, atlikėjai bei lauks kitos pramogos. Dalyvių ir svečių iš užsienio gausa leidžia organizatoriams tikėtis dar puikesnių varžybų nei prieš tai.