Mokėjimas klausytis – tai viena svarbiausių bendravimo savybių, darančių įtaką tiek artimiems, tiek profesiniams santykiams. Nors daugelis galvoja, kad yra geri klausytojai, iš tiesų dažnai nesąmoningai elgiamės taip, kad trukdo nuoširdžiam ryšiui su kitu žmogumi. Psichologai James ir Suzann Pawelski bei kiti specialistai išskiria pagrindinius ženklus, rodančius, jog mūsų klausymosi įgūdžiai reikalauja tobulinimo.
Ženklai, kad jūsų klausymosi įgūdžiai nėra geri
1. Pertraukiate kitą žmogų
Net jei manote, kad žinote, ką pašnekovas nori pasakyti, sakinio užbaigimas už jį – nemandagu ir rodo, kad nesuteikiate jam pakankamai dėmesio. Leiskite žmogui kalbėti iki galo – taip parodysite pagarbą ir atvirumą.
2. Nuolat nukreipiate pokalbį į save
Jei pokalbis apie kito žmogaus kelionę virsta prisiminimais apie jūsų patirtį, galite pasirodyti savanaudiški ir parodyti, kad jūsų klausymosi įgūdžiai prasti. Empatija – tai ne tik gebėjimas pasidalyti panašia patirtimi, bet ir gebėjimas išgirsti kitą.
3. Nepateikiate klausimų
Pokalbis turi vykti abipusiai. Jei neparodote smalsumo ar nesigilinate į kito žmogaus pasakojimą – signalizuojate, kad jums nerūpi, ką jis sako.
4. Perdėtai linkčiojate
Linkčiojimas gali būti teigiamas kūno kalbos ženklas, tačiau jei tai darote mechaniškai, pašnekovas gali suprasti, kad apsimetate klausąsi.

5. Reaguojate gynybiškai
Jei pašnekovo nuomonė nesutampa su jūsiške, nesiginčykite iš karto. Užuot užsisklendę, pasistenkite išgirsti, kodėl jis taip galvoja – tai padeda kurti konstruktyvų dialogą.
6. Skubinate kitą kalbėtoją
Žvilgsnis į laikrodį ar blaškymasis siunčia signalą: „Neturiu laiko tavęs klausytis.“ Tokiu elgesiu galite netyčia įžeisti žmogų.
7. Rodykite uždarą kūno kalbą
Užsikryžiavusios rankos, trypčiojimas ar kiti gestai rodo nerimą ar abejingumą – tai atgraso nuo atviro bendravimo.
8. Vengiate akių kontakto
Akys – svarbi bendravimo dalis. Jei žiūrite į telefoną ar televizorių, kai su jumis kalbasi, pašnekovas jausis neįvertintas.
9. Dažnai girdite: „Juk jau sakiau tau“
Tai ženklas, kad jūsų smegenys nesugeba įsiminti informacijos, nes jūs jos paprasčiausiai neišgirdote – buvote „kitur“.
10. Laukiate tik savo eilės kalbėti
Užuot klausęsi, ką sako kitas, mintyse jau ruošiate atsakymą. Taip praleidžiate svarbią pokalbio esmę.
11. Nieko nesakote
Nors klausymasis svarbus, per didelis pasyvumas gali būti traktuojamas kaip abejingumas. Reikšti paramą galima ne tik žodžiais, bet ir aktyviu dalyvavimu.
12. Sutelkę dėmesį tik į savo atsakymą
Gerai klausytis reiškia būti „čia ir dabar“, o ne svarstyti, ką atsakysite, vos kitas užbaigs sakinį.
13. Stengiatės „pralenkti“ pašnekovą savo istorijomis
Nuolatinis bandymas pademonstruoti, kad jūsų patirtis „geresnė“ – tai būdas nutraukti kito pasakojimą ir paversti pokalbį konkursu.
14. Pamirštate žmonių vardus
Dažnas vardų pamiršimas rodo dėmesio stoką. Kartojimas vardo, asociacijų kūrimas – paprasti, bet veiksmingi būdai įsiminti.
15. Mintimis esate kitur
Jei pokalbio metu mąstote apie darbus ar dienos planus – tikėtina, kad jūsų dėmesys pašnekovui yra minimalus.
16. Vengiate neįdomių temų
Ne viskas, ką sako kiti, bus jums įdomu, bet pagarba reikalauja skirti bent šiek tiek dėmesio net ir nuobodžioms temoms.
17. Paliekate pokalbį viduryje
Jei išėjote neatsisveikinę ar pabaigoje nesureagavote į pasakytą informaciją – tai rodo nepagarbą. Jei skubate, pasakykite tai atvirai, bet prieš tai skirkite dėmesio pokalbiui.
Aktyvus klausymasis – tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Būkite dėmesingi, parodykite susidomėjimą, ir jūsų bendravimo kokybė smarkiai pagerės. Kitą kartą vietoj to, kad ruoštumėtės kalbėti, tiesiog… klausykitės.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.