Maisto nemėgimas – individualus ir dažnai turi daugybę priežasčių. Genetiniai veiksniai, tokie kaip jautrumas tam tikriems skoniams ar kvapams (pvz., kalendrų netoleravimas), vaidina svarbų vaidmenį. Ankstyvos patirtys, pavyzdžiui, priverstinis maisto valgymas vaikystėje, gali suformuoti neigiamą požiūrį į tam tikrus produktus visam gyvenimui. Kultūrinės įtakos taip pat turi didelę reikšmę; tai, kas vienoje kultūroje laikoma delikatesu, kitoje gali būti visiškai nepriimtina. Kai kurie produktai mums tiesiog nepatinka dėl skonio, tekstūros, kvapo ar išvaizdos. Kiti primena nemalonias vaikystės patirtis ar kultūrinius skirtumus, o dar kiti gali būti susiję su neigiamomis asociacijomis ar bloga patirtimi. Virtuvės šefas pasidalijo kokių 6 maisto produktų žmonės nemėgsta labiausiai.
Profesionalių virėjų patirtis patvirtina, kad maisto nemėgimas yra individualus reiškinys, ir tai yra visiškai suprantama bei nereikalauja jokio paaiškinimo. Svarbu gerbti kiekvieno žmogaus individualų skonį ir pageidavimus. Taigi, žemiau sąrašas, kokių maisto produktų labiausiai nemėgsta įvairių pasaulio kampelių gyventojai.
Grybai
Grybų nemėgimas dažnai susijęs su jų tekstūra. Kai kuriems žmonėms grybų porėtumas ar gleivėtumas, ypač netinkamai juos laikant ar netinkamai paruošiant, atrodo nepatrauklus ir netgi kelia pykinimą. Ši specifinė tekstūra, skirianti grybus nuo kitų daržovių, gali būti priežastis, kodėl jie nėra mėgstami daugelio žmonių.
Be to, kai kuriems žmonėms grybai gali asocijuotis su nemaloniais kvapais ar skoniais, priklausomai nuo rūšies ir paruošimo būdo. Taip pat įtakos gali turėti ir ankstyvos patirtys – nemalonus pirmasis susitikimas su grybais vaikystėje gali suformuoti neigiamą požiūrį visam gyvenimui.
Taigi, grybų nemėgimas gali būti paaiškinamas ne tik tekstūra, bet ir kitais veiksniais, susijusiais su individualiais skonio pojūčiais ir patirtimi.
Ančiuviai
Ančiuviai, nors ir populiarėja, daugeliui žmonių vis dar yra nepatrauklūs dėl savo stipraus, specifinio, sūroko ir kartais net aštraus kvapo bei skonio. Šis kvapas ir skonis gali sukelti nemalonių asociacijų ir atbaidyti nuo jų ragavimo, net jei ančiuviai naudojami populiariuose patiekaluose, kaip antai, pica ar Cezario salotos.
Kai kurie žmonės juos sieja su sugedusių žuvų kvapu, o kitiems tiesiog nepatinka intensyvus sūrumas ir žuvingumas.
Be to, ančiuvių tekstūra – mažos, minkštos ir kartais gleivėtos žuvytės – taip pat gali būti nepatraukli kai kuriems. Taigi, ančiuvių nemėgimą lemia ne tik kvapas, bet ir skonis bei tekstūra, kartu su individualiomis patirtimis ir asociacijomis.
Subproduktai
Vidaus organų mėsa, pavyzdžiui, kepenėlės, širdis, plaučiai ar smegenys, dažnai atstumia dėl savo intensyvaus, kartais net aitraus skonio ir neįprastos tekstūros.
Kai kuriems žmonėms šių produktų skonis pernelyg žemiškas, kartus ar metalinis. Tekstūra taip pat gali būti nepatraukli – ji gali būti minkšta, gleivėta ar netgi šiek tiek traški, priklausomai nuo organo ir paruošimo būdo.
Daugelis žmonių vengia šių produktų ne tik dėl skonio ir tekstūros, bet ir dėl psichologinių priežasčių – tiesiog nejaučia komforto valgydami organų mėsą, kurią sieja su gyvūno vidaus organais.
Šis nesąmoningas atstūmimas gali būti susijęs su kultūrinėmis normomis, asmeninėmis patirtimis ar netgi su įgimtu vengimu. Nors vidaus organų mėsa yra maistinga ir turtinga vitaminais bei mineralais, daugeliui žmonių šie privalumai nepriverčia įveikti psichologinio barjero.
Pelėsinis sūris
Pelėsinio sūrio intensyvus kvapas ir neįprasta išvaizda atbaido daugelį žmonių. Stiprus, aštrus, kartais net amoniaką primenantis aromatas ir mėlynas pelėsis, matomas sūrio viduje, gali sukelti neigiamas asociacijas ir neleisti paragauti šio sūrio, nors jis yra visiškai saugus vartoti.
Kai kuriems žmonėms šis kvapas asocijuojasi su sugedusiu maistu ar nešvarumu, o išvaizda gali atrodyti tiesiog nepatraukli.
Be to, pelėsinio sūrio skonis taip pat gali būti pernelyg aštrus, sūrus ar net kartokas tiems, kurie nėra įpratę prie tokio tipo sūrių.
Taigi, pelėsinio sūrio nemėgimą lemia ne tik jo specifinis kvapas ir išvaizda, bet ir individualus skonio pojūtis bei asmeninės asociacijos. Tačiau verta paminėti, kad daugelis žmonių, įveikę pradinį skepticizmą, atras skonio ir aromato įvairovę, kurią siūlo skirtingi pelėsiniai sūriai.
Kalendra
Kai kuriems žmonėms kalendra turi nemalonų, muilą primenantį skonį dėl genetinio jautrumo. Šis reiškinys nėra retas, ir jį lemia specifiniai uoslės receptoriai, kurie aptinka aldehidus – chemines medžiagas, esančias kalendrose ir taip pat kai kuriuose muiluose. Šiems žmonėms kalendra gali atrodyti tokio pat skonio kaip muilas, skalbimo priemonės ar net vaistai.
Šis nemalonus pojūtis nėra susijęs su asmeninėmis preferencijomis ar išmoktų įpročių rezultatu, o yra grynai biologinio pobūdžio. Apytikriai 4–14% žmonių patiria šį reiškinį, todėl tai gana paplitusi genetinė ypatybė, kuri paaiškina, kodėl kai kurie žmonės tiesiog negali pakęsti kalendrų. Šis genetinis jautrumas neturi jokios įtakos sveikatai, išskyrus tai, kad sukelia nemalonų skonį ir kvapą.
Valgomoji ybiškė (Okra)
Okros gleivinga tekstūra yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis jos nemėgsta. Ši gleivinga konsistencija atsiranda dėl okroje esančių polisacharidų, vadinamų mucilage. Kai kurie apibūdina šį pojūtį kaip lipnų, gleivėtą ar net šiek tiek slidų burnoje.
Šis pojūtis gali būti nepatrauklus tiems, kurie nėra įpratę prie tokios tekstūros. Tačiau tinkamas paruošimas gali padėti jį sumažinti . Pavyzdžiui, okrą galima apvolioti miltuose prieš kepant, kad sugertų drėgmę ir sumažėtų gleivėtumas. Galima ją taip pat trumpai apkepti arba apvirti, kad tekstūra taptų švelnesnė.
Be to, kai kurie žmonės okros skonį apibūdina kaip šiek tiek neutralų, todėl tinkamai pagardinus, ji gali tapti skaniu ir priimtinu patiekalu. Taigi, okros nemėgimas dažniausiai yra susijęs su jos tekstūra, tačiau tinkamas paruošimas gali padėti ją paversti skaniu ir mėgstamu patiekalu.
Ar yra būdas mėgautis maistu, kurio nekenčiate?
Net ir nemėgstamą maistą galima išmokti vertinti. Svarbu eksperimentuoti su gaminimo būdais ir derinti produktus su kitais ingredientais, kad sumažėtų neigiamos asociacijos ir atsivėrtų nauji skonio pojūčiai.
Tinkamas paruošimas, pavyzdžiui, kepimas, kepimas ant grotelių ar troškinimas vietoj virimo, gali kardinaliai pakeisti maisto skonį ir tekstūrą. Pavyzdžiui, virti brokoliai gali būti nepatrauklūs, bet kepti – visiškai kitas patiekalas.
Derinant nemėgstamus produktus su kitais, turinčiais priešingą skonį, galima sukurti subalansuotą ir skanų patiekalą. Pavyzdžiui, aitrų pelėsinio sūrio skonį gali puikiai subalansuoti saldūs vaisiai ar riešutai.
Jei nemėgstate grybų dėl gleivėtos tekstūros, pabandykite juos apkepti su traškiais svogūnais. Eksperimentuokite su prieskoniais ir padažais, kad užmaskuotumėte nemalonius skonius.
Kantrybė ir atvirumas naujoms patirtims, mažomis porcijomis ragaujant ir išbandant skirtingus paruošimo būdus, gali padėti įveikti neigiamas asociacijas ir atrasti netikėtą mėgstamą patiekalą.
Nepamirškite, kad skonio pojūčiai gali keistis laikui bėgant, o tai, kas nepatiko anksčiau, gali tapti mėgstamu patiekalu vėliau.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://www.realsimple.com/
