Lietuvos klimatas yra palyginti švelnus, tačiau net ir čia kartais nutinka neįprastų ir netikėtų meteorologinių reiškinių. Nors vasara dažniausiai asocijuojasi su šiluma ir saulėtais orais, būna atvejų, kai net ir šiltuoju metų laiku stebime ekstremalius orų pokyčius. Vienas tokių reiškinių – sniegas, kuris iškrenta vasaros metu. Ką tai reiškia ir kodėl kartais Lietuvoje pasitaiko tokie neįprasti meteorologiniai reiškiniai ir orų pokyčiai?
Sniegas vasarą – kas tai lemia?
Sniegas vasarą Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, tačiau tikimybė visuomet yra. Tokia orų kaita dažniausiai atsiranda dėl staigių atmosferos slėgio pokyčių arba netikėtų ciklonų, kurie pasiekia mūsų regioną.
Nors vasarą temperatūros paprastai būna aukštos, gali nutikti taip, jog aukštas atmosferos slėgis susiduria su žemesniu, ir dėl to išsivysto stipri lietaus ar net sniego audra. Tokiu atveju, žemesniuose atmosferos sluoksniuose, kur temperatūra gali būti netgi žemesnė nei 0 °C, iškrinta sniegas.
Dažnai tokios audros būna labai trumpalaikės ir greitai keičiasi šiltu oru, tačiau, kai jie pasiekia žemą slėgį, tai gali sukelti ekstremalius temperatūros svyravimus. Taip pat labai svarbu, kad vasarą pasitaikančios žemos temperatūros dažniausiai būna lokalizuotos, todėl sniegas nepasiekia viso regiono.
Tai reiškia, kad kai kuriose vietovėse gali būti intensyvus lietus, o kitose – net ir sniegas. Tokie netikėti reiškiniai taip pat dažnai siejami su klimato kaita, kai pasikeitus atmosferos cirkuliacijai ir oro masėms, atsiranda galimybė, kad ir vasarą gali snigti, nors tai ir labai retas atvejis.
Retas, bet ne neįmanomas reiškinys
Pasaulyje ir Lietuvoje žinomi keli atvejai, kai sniegas iškrito vasaros mėnesiais. Tai paprastai nutinka, kai iš šaltų šaltinių, tokių kaip šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai, atnešama šalta oro masė. Kartais sniego kritimas vasarą gali būti trumpalaikis ir susijęs su specifinėmis atmosferos sąlygomis, tokiomis kaip stiprūs vėjai ir didelis drėgmės kiekis, tačiau tai tikrai nėra kasmetinis reiškinys.
Vienas žinomiausių pavyzdžių įvyko 2006 metais, birželį, kai Lietuvoje stebėti netikėti sniego kritimo atvejai. Tais metais šalto oro masė, patekus į Lietuvą, sukėlė netikėtą šaltį ir sniego audras netgi birželio mėnesį. Toks reiškinys buvo labai trumpalaikis, tačiau tai nebuvo pirmas kartas, kai sniegas Lietuvoje pasirodė vasaros pradžioje.
Panašūs atvejai buvo užfiksuoti ir kitais metais, kai atmosferos slėgio pokyčiai ir klimato kaita lėmė neįprastas oro sąlygas. Nors tokie reiškiniai Lietuvoje yra reti, jie rodo, kad klimato kaita gali sukelti nenuspėjamų orų pokyčių.
Kiti netikėti meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje
Be sniego vasarą, Lietuvoje taip pat pasitaiko kitų netikėtų meteorologinių reiškinių. Tai gali būti netikėti temperatūrų svyravimai, intensyvios liūtys, krušos ar net viesulai. Lietuva, nors ir nėra žinoma dėl dažnų ekstremalių orų, vis tiek patiria keletą meteorologinių anomalijų kasmet.
Pavyzdžiui, vasaros pradžioje kartais galima stebėti netikėtus šalčius, kurie sukelia nuostolius žemės ūkiui. Taip pat kartais pasitaiko intensyvios lietaus audros, kurios sukelia potvynius ir smarkias žemės erozijas.
Krušos Lietuvoje taip pat nėra retenybė, ypač vasaros mėnesiais, kai karšti orai susiduria su šaltomis oro masėmis ir sukelia stiprią audrą. Kitas neįprastas reiškinys, pasitaikantis retkarčiais, yra viesulai, nors šie reiškiniai Lietuvoje dažniau pasitaiko pietinėse ir vakarų dalyse. Toks intensyvus vėjas gali sukelti didelę žalą, tačiau jo atsiradimas vis dar laikomas reta ir neprognozuojama meteorologine anomalija.
Klimato kaita tikrai turi įtakos tokių reiškinių dažnumui, todėl svarbu stebėti orų prognozes ir pasiruošti galimiems ekstremaliems įvykiams.
Klimato kaita ir jos įtaka orų reiškiniams
Klimato kaita turi didelę įtaką netikėtiems meteorologiniams reiškiniams visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Pasikeitus atmosferos cirkuliacijai, gali dažniau pasitaikyti ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip netikėti temperatūros šuoliai, audros ar net vasaros sniegas.
Nors tokių reiškinių prognozavimas yra sudėtingas, mokslininkai ir meteorologai atidžiai stebi klimato kaitos padarinius, kad geriau pasirengtų tokiems netikėtumams ateityje. Klimato modeliai rodo, kad ateityje gali padaugėti ekstremalių orų, tokių kaip stiprūs vėjai, ilgesnės sausros ar intensyvesnės liūtys.
Tai gali sukelti ne tik gamtos katastrofas, bet ir turėti ilgalaikį poveikį žemės ūkiui, vandens ištekliams ir žmogaus sveikatai. Todėl būtina toliau stebėti klimato kaitos procesus ir stiprinti atsparumą tokiems ekstremaliems įvykiams, įgyvendinant tiek prevencines priemones, tiek greito reagavimo strategijas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
