Viena svarbiausių šiuolaikinių mokslo temų – kiek dar ilgai Žemė bus tinkama gyvybei, ypač žmogaus egzistencijai. Kol kas mūsų planeta – vienintelė žinoma vieta Visatoje, kurioje egzistuoja gyvybė, todėl klausimas apie jos ilgalaikį išlikimą domina ne tik mokslininkus, bet ir kiekvieną sąmoningą žmogų. Naujausias Čikagos universiteto mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Planetary Science Journal, pateikia atnaujintą prognozę – kiek dar laiko Žemė išliks gyvybei tinkama.
Saulės įtaka: gyvybės draugas ir grėsmė
Vienas iš esminių veiksnių, lemiančių planetos tinkamumą gyvybei, yra Saulė. Pasak mokslininkų, kiekvieną milijardą metų Saulės šviesumas padidėja maždaug 10%. Tai reiškia, kad su laiku Žemė gauna vis daugiau energijos, tačiau tuo pačiu kyla ir paviršiaus temperatūra.
Jei šis procesas tęsis toliau, planetos klimatas palaipsniui taps per karštas ne tik žmonėms, bet ir visai gyvybei – tiek gyvūnams, tiek augalams. Dar viena šio reiškinio pasekmė – vandens nykimas. Kadangi visi gyvi organizmai Žemėje priklauso nuo vandens, jo praradimas būtų pražūtingas.
Anglies ciklas – gyvybės stabilumo pagrindas
Tyrėjai išskiria vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių planetos gebėjimą palaikyti gyvybę – tai anglies ciklas. Jis yra esminė ekosistemos dalis, padedanti reguliuoti atmosferos CO₂ (anglies dioksido) kiekį. Šis dujinis junginys būtinas augalams fotosintezei, o tai reiškia – ir deguonies gamybai, be kurios neįmanomas gyvūnų ir žmonių gyvenimas.
Mokslininkų prognozėse teigiama, kad dėl aktyvėjančios Saulės spinduliuotės šis ciklas gali būti sutrikdytas per maždaug 1,6 milijardo metų. Tokiu atveju prasidės intensyvesnis silikatinių uolienų irimas – natūralus procesas, kurio metu anglies dioksidas pašalinamas iš atmosferos ir jungiasi su uolienomis. Dėl to CO₂ kiekis atmosferoje sparčiai mažės, o tai sukels augalijos nykimą.
Kadangi augalai yra gyvybės grandinės pagrindas, jų nykimas turėtų domino efektą visai gyvybės sistemai – gyvūnai ir žmonės, priklausantys nuo augalinių išteklių, taip pat negalėtų išgyventi.

Kada Žemė nebebus gyvybei tinkama?
Nors visa tai atrodo tolima ir net abstraktu, tyrimo išvados nuramina – gyvybei palankios sąlygos Žemėje išliks dar mažiausiai milijardą metų. Tačiau mokslininkai pabrėžia: „biologinis laikrodis“ jau pradėjo tiksėti.
Tai nereiškia, kad žmonija turėtų panikuoti, tačiau šios žinios skatina suvokti, kaip svarbu rūpintis aplinka jau šiandien – klimato kaita, tarša ir natūralių resursų eikvojimas gali ženkliai paspartinti procesus, kurių galėtume išvengti.
Nors galutinis planetos „gyvavimo terminas“ skaičiuojamas milijarduose metų, ši informacija turi didelę reikšmę dabartiniams sprendimams: kaip naudojame energiją, kokią įtaką darome klimatui ir kokią atsakomybę prisiimame už ateities kartas. Žemė vis dar yra gyvybei tinkama – išnaudokime šį laiką išmintingai.
Šaltinis: https://rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.