Žalias pienas šiandien daugeliui asocijuojasi su kaimišku gyvenimu ar sveikuolišku pasirinkimu. Tačiau senovės Romoje ir Graikijoje šio gėrimo vartojimas buvo laikomas barbariškumo ženklu. Net garsusis Julijus Cezaris, užkariaudamas Britaniją, nustebo matydamas, kad vietiniai keltai nuolat geria žalią pieną.
Kodėl žalias pienas senovės Romoje buvo laikomas barbarišku?
Senovės romėnų ir graikų požiūriu, žalias pienas buvo netinkamas vartoti civilizuotam žmogui. Jų mitybos pagrindą sudarė alyvuogių aliejus, duona ir vynas – viskas, kas ilgai negenda karštame klimato sąlygomis. Žalias pienas, kaip greitai gendantis produktas, buvo siejamas su vargingiausiais visuomenės sluoksniais – vergais ar ūkininkais.
Graikai netgi naudojo išsireiškimą „sviesto valgytojai“, kalbėdami apie šiaurėje gyvenusias tautas, pavyzdžiui, trakus. Romėnai, savo ruožtu, sviestą laikė ne maistu, o tepalu nudegimams – „barbarų maistu“, kaip rašė Plinijus Vyresnysis.
Sūris – gerbtinas, pienas – niekinamas
Įdomu tai, kad sūris tokių priekaištų nesulaukė. Romoje jį valgė visi – nuo patricijų iki neturtingųjų. Buvo gaminama daugybė rūšių sūrių, įskaitant kietuosius, minkštuosius ir rūkyto ožkų pieno sūrius. Net romėnų legionieriai kasdien gaudavo po 27 gramus pecorino – energijos šaltinį sunkių žygių metu.
Tačiau žalias pienas vis tiek buvo laikomas prastu skoniu. Tai ne tik dėl socialinių nuostatų, bet ir dėl klimato: karštas oras greitai sugesdindavo pieną, todėl jis neturėjo galimybės tapti įprasta maisto dalimi.
Barbarų jėgos paslaptis – piene?
Romėnams barbarai atrodė ne tik nešvarūs ir necivilizuoti, bet ir keisti dėl savo mitybos. Keltų ir galų genčių vyrai nuo vaikystės valgė daug mėsos, gėrė pieną, todėl buvo aukštesni, stipresni ir fiziškai atsparesni nei romėnų legionieriai. Pienas juos aprūpino kalciu, baltymais bei kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Šis mitybos skirtumas vėliau prisidėjo prie suvokimo, kad žalias pienas – tai ne tik „kaimo žmogaus“ gėrimas, bet ir barbaro, kuris gyvena ne pagal „teisingas“ romėniškas normas.
Civilizacijos ženklai – vynas ir alyvuogės
Romėnams viskas, kas neatitiko jų Viduržemio jūros dietos, buvo svetima ir atmestina. Net vynas turėjo būti praskiestas – gerti jį gryną buvo laikoma nevaldomo elgesio požymiu. Tokiu būdu jie apibrėžė savo civilizuotumą, o visa kita – net ir paprastas pienas – tapo barbariškumo ženklu.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
