Režisierius G. Varnas ne šiaip montuoja aktualesnes ar įdomesnes Šekspyro pjesių ištraukas. Režisūrinės inscenizacijos kompozicijos principas paremtas paties didžiojo dramaturgo kūrybine biografija, o tiksliau – jos milžiniškais kontrastais.
Jis pradėjo šviesiomis meilės ir jos troškimo kupinomis komedijomis, vėliau įvyksta lūžis, jo kūryba “tamsėja”, kol pasiekia tragišką neviltį ir pabaigoje, tarsi epiloge, Šekspyras vėl susitaiko su pasauliu savo pasakose. Šiuo principu kuriama ir “Šekspyriados” istorija, kurios pagrindinės idėjinės gairės – “visas gyvenimas – teatras, visas pasaulis vaidina”.
“Šekspyriada” – tai montažinė polifoninė kelionė per ketvertą skirtingų Šekspyro pjesių – nuo komedijų iki didžiųjų tragedijų, paremta pagrindinių personažų ir situacijų bei scenų paralelizmu. Paraleles savo pjesėse dažnai naudojo pats V. Šekspyras – komedijose jis dažnai supina ne tik kelias paraleliai besivystančias siužetines linijas, skirtingų socialinių sluoksnių personažus, bet ir įvairius kultūrinius sluoksnius, netgi pasaulius. Šis kūrybos principas leidžia atskleisti ypač sodrią žmogiškosios prigimties spalvų paletę.
G.Varno “Šekspyriadoje” rožinius, skaidrius meilės išgyvenimus, polėkį ir aistrą skanauti, mėgautis gyvenimu azartiškai vaidina jaunieji Utopios aktoriai. Švelni, pastelinė, vaiski tematika palaipsniui peraugą į sodrų nevilties, lemtingų apsisprendimų, aistrų ir mirties purpurą, meistriškai modeliuojamą talentingiausių Jaunimo teatro aktorių vaidyboje. Skirtingos aktorinės mokyklos, aktorinių ir žmogiškų patirčių įvairovė, daugiabriaunis požiūris į didžiojo klasiko kūrybą, labai ryškių asmenybių paletė išbaigia šį unikalų “Šekspyriados” kūrybinės komandos teatrinį nuotykį.