Oro gaivikliai – gaivina ar teršia?

[-[0]-]

Oro tar­ša – ne tik dul­kės, kie­to­sios da­le­lės, žie­da­dul­kės, au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­sios du­jos, ta­čiau ir įvai­ri kos­me­ti­ka bei blo­gas kva­pas. Daž­nai blo­gą kva­pą mes ban­do­me mas­kuo­ti įvai­riais gai­vik­liais, smil­ka­lais, ete­ri­niais alie­jais, ku­rių pa­si­rin­ki­mas yra la­bai pla­tus. Oro gai­vik­lius nau­do­ja­me vi­sur – gy­ve­na­muo­siuo­se kam­ba­riuo­se, biu­ruo­se, vieš­bu­čiuo­se, vo­nio­je, tua­le­te, au­to­mo­bi­ly­je. Ta­čiau re­tas su­si­mąs­to, ar jie ne­ken­kia mū­sų svei­ka­tai.

Ap­gau­lin­ga gaiva

Vos vie­nas spūs­te­lė­ji­mas ir Jū­sų na­mai virs žie­dais kve­pian­čia oa­ze ar­ba pa­dvelks van­de­ny­no gai­vu­mu, su­teiks ra­my­bę bei at­si­pa­lai­da­vi­mą! To­kiais šū­kiais ir vaiz­dais mus vi­lio­ja oro gai­vik­lių rek­la­mos. Vis dėl­to rek­la­ma ak­lai pa­si­ti­kė­ti ne­rei­kė­tų – po gra­žia eti­ke­te ir skam­biais pa­ža­dais sly­pi kur kas di­des­ni pa­vo­jai, nei at­ro­do.

Oro gai­vik­liai ir yra vie­nas iš mū­sų gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ter­šian­čių veiks­nių. Jų rin­ko­je di­džiu­lė įvai­ro­vė. Tai purš­kia­mi ae­ro­zo­liai, kva­pios ply­te­lės ar mui­lai, kva­pūs la­pe­liai, žva­kės, smil­ka­lai, į elek­tros tink­lą jun­gia­mi kva­pą sklei­džian­tys prie­tai­sai. Aro­ma­tų vėl­gi tiek, kad net gal­va be­si­ren­kant ga­li ap­si­suk­ti. Jū­sų na­mai ga­li dvelk­ti ci­tri­no­mis, le­van­do­mis, per­si­kais, apel­si­nais, me­lio­nais, braš­kė­mis, van­de­ny­nu, mė­to­mis, miš­ko uo­go­mis, miš­ku po lie­taus, tro­pi­niais vai­siais, pu­šy­nu eg­zo­ti­ka, lau­ki­niais ry­tais… Te­rei­kia iš­si­rink­ti aro­ma­tą ir no­ri­mą jo pa­sklei­di­mo prie­mo­nę. Bet juk vi­si tie kva­pai tė­ra ap­gau­lė ir iliu­zi­ja! Jo­se nė­ra nė la­šo na­tū­ra­lios ci­tri­nos ar ro­žės. Na taip, naf­ta yra gam­ti­nė me­džia­ga, ta­čiau ji per­dirb­ta ir pa­pil­dy­ta ne iki ga­lo iš­tir­to­mis me­džia­go­mis. Jau­tres­ni žmo­nės tai jau­čia – pri­kvė­pin­to­se pa­tal­po­se pra­de­da dus­ti, pra­stai jaus­tis, jiems pra­si­de­da aler­gi­ja.

Pa­pras­tai oro gai­vik­liai kve­pia dėl jų su­dė­ty­je esan­čių la­kių kva­pių­jų me­džia­gų. 95 proc. vi­sų kva­pams nau­do­ja­mų me­džia­gų yra sin­te­ti­nės or­ga­ni­nės me­džia­gos, ga­mi­na­mos iš naf­tos. Tai ben­ze­no jun­gi­niai, al­de­hi­dai ar ki­tos tok­si­nės ir jau­tri­nan­čios me­džia­gos, ga­lin­čios su­kel­ti cen­tri­nės ne­rvų sis­te­mos su­tri­ki­mus, vė­ži­nius su­sir­gi­mus, ap­si­gi­mi­mus, aler­gi­ją. Kva­pio­sios me­džia­gos pa­pras­tai yra iš­tir­pi­na­mos eti­lo ar izop­ro­pi­lo al­ko­ho­ly­je. To­kie jun­gi­niai ga­li su­kel­ti nuo­var­gį, dir­gin­ti akis, kvė­pa­vi­mo ta­kus, slo­pin­ti cen­tri­nę ne­rvų sis­te­mą. Izop­ro­pi­lo al­ko­ho­lis ke­pe­ny­se virs­ta ace­to­nu, ku­ris stip­riai slo­pi­na ir pa­žei­džia cen­tri­nę ne­rvų sis­te­mą.

Oro gai­vik­liai nau­do­ja­mi ne­ma­lo­niems kva­pams pa­tal­po­se su­ma­žin­ti. Jie ga­li veik­ti skir­tin­gai:

• su­ger­ti kva­pą, pa­vyz­džiui, tam nau­do­ja­ma ak­ty­vuo­ta ang­lis ar si­li­ka­ge­lis;
• che­miš­kai ne­utra­li­zuo­ti kva­pą;
• nai­kin­ti kva­pą – bak­te­ri­jų su­kel­tą kva­pą ga­li­ma pa­nai­kin­ti de­zin­fe­kuo­jan­čiais pre­pa­ra­tais, ku­rių su­dė­ty­je yra van­de­ni­lio pe­rok­si­do, chlo­ro, hi­poch­lo­ri­tų;
• „pas­lėp­ti“ kva­pą – dau­ge­lis sin­te­ti­nių kva­pių­jų me­džia­gų pa­pras­čiau­siai nu­stel­bia blo­gą kva­pą;
• nu­slo­pin­ti kva­po re­cep­to­rius, tam nau­do­jant anes­te­ti­kus.

Oro gai­vik­lių rū­šys ir poveikis

Aerozoliai

• Ae­ro­zo­liai la­bai grei­tai ga­ruo­ja ir pa­sklin­da po pa­tal­pą dėl juo­se esan­čių la­kių­jų me­džia­gų. Tai ga­li bū­ti bu­ta­nas, izo­bu­ta­nas ar pro­pa­nas, ku­rių di­de­lė kon­cen­tra­ci­ja vei­kia cen­tri­nę ne­rvų sis­te­mą.
• Iš­purkš­tos smul­kios gai­vik­lio da­le­lės yra leng­vai įkve­pia­mos į plau­čius. Jos taip pat leng­vai už­si­lieps­no­ja. Po ku­rio lai­ko jos nu­sė­da ant grin­dų, ki­li­mo, bal­dų, nuo jų pa­ten­ka ant žmo­gaus ran­kų, o per jas – į or­ga­niz­mą.
• Aler­giš­kiems, ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis plau­čių li­go­mis (bron­chi­tu, ast­ma) žmo­nėms, ma­žiems vai­kams ae­ro­zo­lio kva­pas ga­li su­kel­ti stip­rią reak­ci­ją – ko­su­lį, du­su­lį ar net ast­mos prie­puo­lį.
• Ae­ro­zo­lių pa­kuo­tės pa­pras­tai nė­ra per­dir­ba­mos.

Smilkalai

• De­gi­nant smil­ka­lus, į orą pa­ten­ka daug smul­kių da­le­lių, ku­rios leng­vai įkve­pia­mos ir ga­li su­dir­gin­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus.
• Ke­le­tas ty­ri­mų par­odė, kad smil­ka­lų dū­mai ga­li su­kel­ti vė­ži­nius su­sir­gi­mus, ast­mą, kon­tak­ti­nį der­ma­ti­tą. To­kio­je ap­lin­ko­je gy­ve­nan­tys kū­di­kiai daž­niau ser­ga leu­ke­mi­ja.
• De­gant smil­ka­lams į ap­lin­ką iš­sis­ki­ria ir ki­tos pa­vo­jin­gos me­džia­gos: ben­ze­nas, kva­pio­sios me­džia­gos (pvz., mus­ku­so jun­gi­niai), po­li­cik­li­niai aro­ma­ti­niai ang­lia­van­de­ni­liai (PAA). PAA yra vie­nas daž­niau­sių oro ter­ša­lų, su­si­da­ran­čių de­gi­nant du­jas ir dy­ze­li­nį kurą
• Iš­ty­rus orą šven­tyk­lo­je, ku­rio­je nuo­la­tos de­gi­na­mi smil­ka­lai, pa­aiš­kė­jo, kad jo­je PAA kon­cen­tra­ci­ja net 19 kar­tų di­des­nė nei lau­ke. Šven­tyk­lo­je PAA bu­vo dau­giau ne­gu ne­to­lie­se esan­čio­je ypač jud­rio­je san­kry­žo­je. PAA ga­li su­kel­ti vė­ži­nius su­sir­gi­mus, trik­dy­ti kū­di­kių vys­ty­mą­si.

Kva­pio­sios žvakės

• De­gi­nant kva­pią­sias par­afi­ni­nes ar ge­lio žva­kes, į ap­lin­ką ga­li iš­sis­kir­ti ace­tal­de­hi­das, for­mal­de­hi­das ir naf­ta­le­nas, ku­rie ga­li su­kel­ti ne­uro­lo­gi­nius bei vė­ži­nius su­sir­gi­mus.
• De­gant žva­kėms, su­si­da­ro suo­džiai. Suo­džiuo­se dau­giau­sia yra ang­lies, ta­čiau ga­li bū­ti ir fta­la­tų bei or­ga­ni­nių la­kių­jų jun­gi­nių, pvz., ben­ze­no, to­lue­no. Jie nu­sė­da ant grin­dų, ki­li­mų, ypač ant elek­tros prie­tai­sų. Suo­džiai ga­li pa­tek­ti į vai­kų virš­ki­ni­mo sis­te­mą, nes vai­kai lie­čiant šiuos pa­vir­šius ran­ko­mis ir vė­liau ki­ša ran­kas į bur­ną. Įkvė­pus suo­džių, jie nu­sė­da plau­čiuo­se, kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se ir ga­li už­kimš­ti al­veo­les.

Aro­ma­ti­niai sau­sų žo­le­lių, žied­la­pių, prie­sko­nių mišiniai

• Pa­pras­tai mi­ši­niai iš na­tū­ra­lių au­ga­lų yra ga­na sau­gūs. Ta­čiau par­duo­tu­vė­se par­duo­da­muo­se mi­ši­niuo­se daž­nai bū­na pri­dė­ta sin­te­ti­nių kva­pių­jų me­džia­gų ar da­žų.
• Kan­dims nai­kin­ti skir­tuo­se mi­ši­niuo­se daž­nai pes­ti­ci­do par­adich­lo­ro­ben­ze­no. Ty­ri­mai ro­do, kad daž­niau­siai par­adich­lor­ben­ze­no žmo­nės yra vei­kia­mi na­muo­se, o ne dėl pra­mo­nės ke­lia­mos tar­šos. Ši me­džia­ga ga­li su­kel­ti vė­ži­nius su­sir­gi­mus ir žmo­nėms, ir gy­vū­nams.

Ki­ti oro gaivikliai

Tai pa­ka­bi­na­mi kva­pūs įvai­rių for­mų la­pe­liai, į elek­tros tink­lą jun­gia­mi ar prie ven­ti­lia­to­rių ka­bi­na­mi gai­vik­liai, į klo­ze­tą de­da­mi mui­liu­kai, skys­ti gai­vik­liai.

Šiuo­se gai­vik­liuo­se ra­si­me for­mal­de­hi­do, van­de­ny­je tir­pių sin­te­ti­nių kva­pių­jų me­džia­gų, sin­te­ti­nių da­žų, emul­sik­lių, or­ga­ni­nių kva­pių­jų me­džia­gų (mus­ku­so jun­gi­nių), fta­la­tų. Dau­ge­lis šių me­džia­gų yra la­bai tok­siš­kos, ga­li su­kel­ti vė­ži­nius su­sir­gi­mus, dir­gi­na odą ir kvė­pa­vi­mo ta­kus.

Ete­ri­niai alie­jai nau­do­ja­mi kaip an­ti­sep­ti­niai, an­ti­bak­te­ri­niai pa­tal­pų oro gai­vik­liai. Kva­pių­jų alie­jų po­vei­kis yra komp­lek­si­nis – per odą ir uos­lę jie vei­kia ne tik mū­sų kū­ną, bet ir sie­lą. Vie­na pui­kiau­sių alie­jų sa­vy­bių – tai ge­bė­ji­mas iš­gry­nin­ti orą, ku­riuo mes kvė­puo­ja­me. Pa­skli­dęs ore alie­jus ma­ži­na dul­kių, bak­te­ri­jų, mi­kro­bų kie­kį. Ma­lo­nus šių alie­jų kva­pas ne tik su­ku­ria ge­rą nuo­tai­ką, bet per kvė­pa­vi­mo sis­te­mą tei­gia­mai vei­kia ir žmo­gaus or­ga­niz­mą: ma­ži­na ne­rvi­nę įtam­pą, stre­są, pa­de­da su­ma­žin­ti gal­vos skaus­mus, at­pa­lai­duo­ja.

Be abe­jo, vie­nas ki­tas oro gai­vik­lio purkš­te­lė­ji­mas ne­tu­rė­tų su­kel­ti rim­tų prob­le­mų, ta­čiau nuo­lat juos nau­do­jant ga­na stip­riai ter­šia­mas oras, ypač ta­da, kai pa­tal­pos blo­gai vė­di­na­mos.

Pa­ta­ri­mai:

• Nau­do­ki­te kuo ma­žiau pri­kvė­pin­tų pro­duk­tų – žva­kių, oro gai­vik­lių ir ki­tų bui­ti­nių prie­mo­nių. Rin­ki­tes žva­kes iš bi­čių vaš­ko.
• Kuo daž­niau ati­da­ry­ki­te lan­gus ir iš­vė­din­ki­te pa­tal­pas.
• Rin­ki­tės ga­mi­nius, ku­rių su­dė­ty­je yra na­tū­ra­lios kva­pio­sios me­džia­gos, o ne sin­te­ti­nes.
• Ven­ki­te smil­ka­lų, ypač ma­žo­se, už­da­ro­se, blo­gai vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se.
• Įsi­ren­ki­te ge­rą iš­trau­kia­mą­ją vė­di­ni­mo sis­te­mą.
• Pa­mer­ki­te švie­žių gė­lių, au­gin­ki­te kam­ba­ri­nius au­ga­lus (dau­ge­lis jų ne tik su­nau­do­ja ang­lies diok­si­dą, bet ir kai ku­rias la­kias or­ga­ni­nes me­džia­gas, be to, tai yra na­tū­ra­li prie­mo­nė nuo vabz­džių).
• Nau­do­ki­te na­tū­ra­lius kva­pų „nai­kik­lius“, pa­vyz­džiui, pa­sta­ty­ki­te in­dą su so­da, ac­tu, mi­ši­niu iš na­tū­ra­lių aro­ma­ti­nių sau­sų la­pe­lių ar žied­la­pių.
• Pa­ša­lin­ki­te blo­go kva­po šal­ti­nį – iš­mes­ki­te su­ge­du­sį mais­tą, re­gu­lia­riai iš­neš­ki­te šiukš­les ir kt.
• Pa­vi­rin­ki­te mėgs­ta­mų žo­le­lių ar prie­sko­nių mi­ši­nį.
• Nau­do­ki­te na­tū­ra­lius ete­ri­nius alie­jus, ku­rie gau­na­mi iš gė­lių ar ki­tų au­ga­lų. Už­la­šin­ki­te po­rą to­kio alie­jaus la­še­lių ant med­vil­ni­nio au­di­nio ir pa­dė­ki­te no­ri­mo­je vie­to­je. Tai pa­keis oro gai­vik­lius ar kve­pian­čias žva­kes.
• „Šva­ru“ ir „gai­vu“ ne­reiš­kia pri­kvė­pin­ta! Gry­nas, šva­rus oras yra be kva­po!
• Prieš ke­le­tą me­tų ae­ro­zo­liuo­se bu­vo nau­do­ja­mos ozo­no sluoks­nį ar­dan­čios me­džia­gos – chlorf­luo­rang­lia­van­de­ni­liai (CFC). Kai ku­rio­se skur­džiau gy­ve­nan­čio­se ša­ly­se jos yra nau­do­ja­mos ir šian­dien. Ozo­no sluoks­nis ap­sau­go že­mę ir jos gy­ven­to­jus nuo sau­lės sklei­džia­mų pa­vo­jin­gų ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. Pa­di­dė­jęs UV spin­du­lių kie­kis su­ke­lia vis dau­giau vė­ži­nių su­sir­gi­mų bei silp­ni­na im­uni­nę sis­te­mą. Eu­ro­pos Są­jun­go­je ga­mi­na­muo­se ae­ro­zo­liuo­se drau­džia­ma nau­do­ti CFC, to­dėl rink­da­mie­si ES pa­ga­min­tą pre­kę, ne­suk­ly­si­te. Ant kai ku­rių ga­mi­nių taip pat ga­li­te ras­ti už­ra­šus „CFC free“, „No CFCs“, „O­zo­ne friend­ly“, „O­zo­ne sa­fe“ ar ženk­lus.

Jei­gu to­kio už­ra­šo ar ženk­lo nė­ra, tai dar ne­reiš­kia, kad ga­mi­nys tu­ri ozo­no sluoks­nį ar­dan­čių me­džia­gų.

Kai ku­rios na­tū­ra­lios kva­pio­sios me­džia­gos taip pat ga­li su­dir­gin­ti odą ar kvė­pa­vi­mo ta­kus, pa­vyz­džiui, ci­na­mo­no žie­ve­lių, gvaz­di­kė­lių, pa­nko­lių, ber­ga­mo­čių, me­det­kų, kmy­nų, rū­tų, pa­čio­lių, ver­be­nų alie­jus, ci­tru­si­nių au­ga­lų alie­jai ar eks­trak­tai, ci­ve­tos ir kt.

Leng­vas ir il­gai ne­iš­sisk­lai­dan­tis žo­le­lių aro­ma­tas nie­kuo­met ne­bū­na per­ne­lyg įky­rus, ypač jei pri­me­na vai­kys­tę ar pie­vo­mis ir duo­na kve­pian­čius mo­čiu­tės na­mus.

Mū­sų se­no­liai bal­dus iš­trin­da­vo smul­kin­tais me­li­sų, ver­be­nų, mai­rū­nų, mė­tų ar ki­tų žo­le­lių la­pais. Kai ku­rio­se tro­bo­se iš le­van­dų ša­ke­lių su­pin­da­vo vai­ni­kus ir su­džio­vi­nus įkom­po­nuo­da­vo į sau­sas puo­kštes ar pri­kimš­da­vo de­ko­ra­ty­vi­nes pa­gal­vė­les ada­toms įsmeig­ti.

Rū­ka­lų, pe­lė­sių ar su­ge­du­sio mais­to kva­pus nai­kin­da­vo ke­taus kep­tu­vė­je tru­pu­tį pa­kai­ti­nę roz­ma­ri­nų, čiob­re­lių ar­ba mal­tų gvaz­di­kė­lių. Kai žo­lės im­da­vo rūk­ti, nu­kel­tą nuo ug­nies kep­tu­vę nu­neš­da­vo ten, kur ne­ma­lo­nus kva­pas jau­čia­mas stip­riau­siai – po ke­lių mi­nu­čių blo­gas kva­pas iš­nyk­da­vo.

Ir dar…..

„Na­mi­niai“ smil­ka­lai – jų ga­li­ma mes­ti ant vos ru­se­nan­čių ang­lių (jei tu­ri­te ži­di­nį) ar­ba po vie­ną ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį ber­ti į smil­ky­mo du­be­nė­lį.

De­zin­fe­kuo­ja­mie­ji mi­ši­niai – pus­va­lan­dį ant silp­nos lieps­nos už­deng­ta­me puo­de van­de­ny­je pa­vi­rin­ki­te žiups­ne­lį roz­ma­ri­nų, čiob­re­lių, rau­do­nų­jų mo­nar­chų ar ša­la­vi­jų. Po to nu­koš­ki­te ir skys­čiu iš­trin­ki­te kriauk­les, klo­ze­tus ir pan.

Žo­le­lių vo­nios – par­uoš­ti už­pi­lą vo­niai ne­sun­ku, te­rei­kia 50 g džio­vin­tų ar 100 g švie­žių žo­lių už­pil­ti pu­se li­tro ver­dan­čio van­dens ir pa­lik­ti pus­va­lan­džiui pri­trauk­ti. Už­pi­lą per­koš­ti per sie­te­lį ir su­pil­ti į vo­nią.

Sti­mu­liuo­ja: ba­zi­li­kai, lau­ra­me­dis, pa­nko­liai, le­van­dos, ci­tri­ni­nės ver­be­nos, gels­vės, mė­tos, roz­ma­ri­nai, ša­la­vi­jai, čiob­re­liai.

Ša­li­na nuo­var­gį: lau­ra­me­dis, rau­do­no­sios mo­nar­dos, pe­ly­nai, roz­ma­ri­nai.

Pa­si­žy­mi an­ti­sep­ti­niu po­vei­kiu: le­van­dos, mė­tos, čiob­re­liai, ha­ma­me­liai.

Ra­mi­na ne­rvus ir odą: ra­mu­nė­lės ir juo­duo­gių šei­va­me­džių žie­dai.