Mažų gyvūnų fobija, intensyvi ir neracionali baimė tokių gyvūnų kaip vabzdžiai, vorai ar graužikai, paveikia maždaug 10% gyventojų. Nepaisant šio reiškinio paplitimo, neurologiniai šios būklės pagrindai tebėra menkai suprantami. Tačiau naujoviškas tyrimas pasitelkia pažangius dirbtinio intelekto mokymosi metodus, kad atskleistų smegenų vaidmenį šios fobijos atvejais. Tyrimas, analizuojantis pilkosios smegenų medžiagos savybes ir smegenų tinklus, ne tik nustato aiškius neurologinius skirtumus, bet ir atveria kelią būsimiems terapiniams sprendimams.
Mažų gyvūnų fobija priklauso nerimo sutrikimų grupei, kuriai būdingi stiprūs emociniai ir fiziniai atsakai į nekenksmingus gyvūnus. Ankstesni tyrimai pabrėžė, kad tam tikros smegenų sritys aktyvuojasi veikiant fobiniams dirgikliams, tačiau šie tyrimai dažnai rėmėsi ribotais mėginiais ar siauru požiūriu. Siekdami išspręsti šiuos trūkumus, Trento universiteto tyrėjai atliko visų smegenų analizę, siekdami ištirti struktūrinius ir tinklinius skirtumus tarp žmonių, turinčių šią fobiją.
Mažų gyvūnų fobija: tyrimo rezultatai
Tyrimas nustatė kelias smegenų sritis ir tinklus, susijusius su mažų gyvūnų fobija, ir pasiekė maždaug 80 % tikslumą, atskiriant fobinę grupę nuo kontrolinės. Pagrindinės išvados:
- Migdolinis kūnas: Šis smegenų regionas, atsakingas už baimės ir grėsmės atpažinimą, parodė struktūrinius skirtumus, pabrėžiančius jo vaidmenį sustiprintose emocinėse reakcijose.
- Smegenėlės: Paprastai siejamos su judesių koordinacija, tačiau čia aptiktas jų vaidmuo emociniame apdorojime ir baimės atsakuose.
- Smilkininė skiltis: Šios sritys sustiprina fobinių dirgiklių atsiminimą ir emocinę reikšmę.
- Priekinės skiltis: Atsakingos už emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą, jos dalyvauja valdant fobines reakcijas.
- Gumburas: Šis jutiminis centras, perduodantis informaciją, tikriausiai sustiprina jutiminį apdorojimą, veikiant fobiniams dirgikliams.

Patarimai, kaip įveikti mažų gyvūnų fobiją
Nors šie atradimai pagerina mūsų supratimą apie neurologinį fobijų pagrindą, žmonės, turintys mažų gyvūnų fobiją, gali imtis šių veiksmų, kad sumažintų savo baimę:
- Ekspozicija: Lėtai ir kontroliuotomis sąlygomis susiduriant su baimę keliančiais dirgikliais, galima pamažu sumažinti baimės lygį.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Darbas su terapeutu, siekiant pakeisti neigiamus mąstymo modelius, yra labai veiksmingas.
- Dėmesingumo praktikos: Tokios technikos kaip gilus kvėpavimas ir meditacija padeda valdyti ūmius nerimo epizodus.
- Technologijų naudojimas: Virtualios realybės (VR) terapija yra naujoviškas įrankis, leidžiantis saugiai susidurti su baime virtualioje aplinkoje.
Šis tyrimas atveria kelią geresnei mažų gyvūnų fobijos diagnostikai ir gydymui, nustatydamas svarbias smegenų sritis ir tinklus. Nors rezultatų pritaikymą riboja mažas mėginio dydis, ateities tyrimai ir pažangios technologijos gali suteikti naujų vilčių, padėdami žmonėms įveikti nerimo sutrikimus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis: https://www.psypost.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.