Ar galime kontroliuoti sapnus?

Neseniai kino teatrų ekranuose pasirodžiusiame fantastiniame Holivudo filme „Pradžia“ („Inception“) pasakojama apie kontroliuojamą sapnų pasaulį.

Tačiau panašu, kad pamažu visa tai artėja prie tikrovės – žmonių, kurie miegodami regi sąmoningus sapnus (gyvus sapnus, liucidinius sapnus) sparčiai daugėja.

Pagrindinius vaidmenis atliekančių Leonardo Di Kaprijo (Leonardo DiCaprio) ir Elen Peidž (Ellen Page) personažai filme nugrimzta į sapnų pasaulį, kur geba atlikinėti neįtikimiausius triukus – lankstyti gatves, vaikščioti sienomis ar minties jėga sunaikinti kavinę. Nors sąmoningų sapnų (angl. k. – „lucid dreams“) siužetai dramatiškumu neprilygsta filmo siužetinei linijai, juose vykstantys procesai yra panašūs į tuos, kurie demonstruojami vaidybiniame filme.

Sąmoningą sapną regintys žmonės sapno metu suvokia, kad jie sapnuoja, todėl gali daryti įtaką sapno eigai, o jei to nepageidauja – tiesiog pasyviai ją stebėti. Sąmoningumo jausmas sapną paverčia visai kitokiu, nei būna įprasti sapnai, kuriuos regėdami suvokiame kaip tikrovę.

Tyrimų rezultatai rodo, jog nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Vakarų šalyse žmonių, retsykiais reginčių sąmoningus sapnus, padaugėjo nuo 10 iki 40 proc. Šiandien tokio tipo sapnai yra tiek paplitę, jog kas aštuntas žmogus pasaulyje kada nors gyvenime tokį sapną yra patyręs ar dar patirs.

Tačiau kas tokius sapnus sukelia, išsiaiškinta tikrai nedaug. Svansio universiteto (University of Swansea) miego tyrimų laboratorijos vadovas, psichologas Markas Blegrovas (Mark Blagrove) teigia, kad „žmonių sugebėjimai sapno metu keičiasi“, vos sapnuojantieji įgunda pastebėti ir įsisąmoninti galį kontroliuoti sapnų eigą.

„Pakanka, jog žmogus apie tokią galimybę būtų kur nors išgirdęs ar ką nors panašaus išvydęs, – tvirtina psichologijos profesorius. – Kartais apie tokius sapnus papasakoju paskaitų metu, ir kitą dieną prie manęs prieina kai kurie tos paskaitos klausiusieji, tvirtindami, jog kaip tik regėjo tokį sapną.“

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog sąmoningų sapnų metu smegenys yra labai aktyvios, o psichinis aktyvumas tam tikrais momentais prilygsta būdraujančio žmogaus smegenų psichiniam aktyvumui.

Sąmoningus sapnus regintys žmonės pasižymi panašiomis asmenybės savybėmis: jie būna kūrybingi, tačiau orientuoti į problemą (linkę matyti problemas, sunkumus) bei jaučia didžiulę asmeninės atsakomybės naštą, užuot permetę ją ant visuomenės pečių.

Mokslininkai sąmoningų sapnų paskirties kol kas nežino, juolab, jog ir įprastų sapnų paskirtis mokslo pasaulyje toli gražu nėra atskleista ir paaiškinta. Lofboro universiteto (Loughborough University) Miego tyrimų centro direktorius Džimas Hornas (Jim Horne) laikosi nuomonės, jog „sapnai yra savotiški proto filmai“ – mįslingi pramoginio pobūdžio dirgikliai, į kuriuos įsitraukdami išliekame miego būsenos.

Psichologai yra linkę manyti, jog sapnai padeda sutvarkyti, „susandėliuoti“ prisiminimus. Profesoriaus M. Blegrovo tyrimų rezultatai byloja, jog sapnai pasižymi neproporcingai dideliu informacijos kiekiu, susijusiu su praėjusiomis penkiomis-septyniomis dienomis.

O štai košmarai gali atspindėti būdraujant išgyvenamus rūpesčius. Beje, košmaruose dažniausiai vyrauja penkios temos – kritimas, bėgimas nuo persekiojančiųjų, negalėjimas pajudėti, vėlavimas ir mylimų žmonių mirtis.

Vyrų košmaruose dažnesnės smurto ir artimų santykių apgaulės temos, o moterų košmaruose dažnesnės netekties rr seksualinio priekabiavimo temos. Kad iškrito dantys ar slenka plaukai, taip pat dažniau sapnuoja moterys. Tokie sapnai gali būti susiję su nerimu dėl kūno išorinių pokyčių (senėjimo ir pan.). Be to, anksčiau atliktų tyrimų rezultatai byloja, jog moterys košmarus sapnuoja dažniau nei vyrai. Moterų sapnai yra intensyvesni ir prabudus palieka gilesnį įspūdį.