Vasarai įsibėgėjant, vis dažniau susiduriame su klausimu – kodėl vieni žmonės lengvai pakelia karštį, o kiti jaučiasi išsekę, pavargę ir suirzę net ir esant vidutinei oro temperatūrai? Atsparumas karščiui – tai ne tik pojūčių klausimas, bet ir fiziologinių skirtumų tarp vyrų ir moterų rezultatas. Pasirodo, mūsų organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą priklauso ne tik nuo įpročių ar fizinio pasirengimo, bet ir nuo lyties.
Prakaitavimas – pagrindinis kūno aušinimo mechanizmas
Pagrindinis organizmo būdas mažinti temperatūrą – prakaitavimas. Prakaitui garuojant nuo odos paviršiaus, pašalinama perteklinė šiluma. Šioje vietoje ryškiai išryškėja biologiniai vyrų ir moterų skirtumai.
Vyrai turi daugiau prakaito liaukų, o jų organizmas linkęs pradėti prakaituoti anksčiau ir intensyviau nei moterų. Dėl didesnės raumenų masės ir kūno paviršiaus vyrų kūnas gamina daugiau šilumos fizinio krūvio metu, tačiau taip pat efektyviau ją ir išskiria. Tai suteikia jiems pranašumą sportuojant ar aktyviai judant karštyje.
Moterų organizmas prakaituoja mažiau, tačiau geriau išlaiko vandens balansą. Be to, moterų riebalų ir raumenų santykis yra kitoks – tai turi įtakos šilumos išsklaidymui. Įdomu tai, kad moterys dažnai jaučiasi komfortiškiau šilumoje, kai yra ramybės būsenoje, nes jų organizmas geriau toleruoja aukštesnes temperatūras be stipraus prakaitavimo.

Atsparumas karščiui: hormonai ir organizmo prisitaikymas prie karščio
- Atsparumas karščiui taip pat priklauso nuo hormonų. Moterų estrogenai veikia kraujagyslių ir prakaito liaukų funkciją, todėl gali padėti išlaikyti šiluminį stabilumą, ypač ramybės būsenoje. Tuo metu vyriškas hormonas testosteronas lemia didesnį medžiagų apykaitos greitį, daugiau raumenų ir stipresnį šilumos išskyrimą per prakaitavimą.
Svarbus veiksnys – organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio, vadinamas aklimatizacija. Ilgainiui tiek vyrų, tiek moterų kūnas mokosi veiksmingiau tvarkytis su karščiu: padidėja kraujo plazmos tūris, pagerėja kraujotaka odoje ir efektyviau veikia prakaitavimo mechanizmas.
Tiesa, tyrimai rodo, kad vyrai greičiau aklimatizuojasi prie aukštų temperatūrų nei moterys, todėl jų atsparumas karščiui intensyvaus fizinio krūvio metu dažnai būna didesnis.
Viskas priklauso nuo individualių savybių
Nors fiziologiniai skirtumai tarp lyčių turi reikšmės, visgi atsparumas karščiui labiausiai priklauso nuo asmeninių organizmo ypatybių: bendra sveikata, fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas ir net streso lygis gali turėti didesnę įtaką nei lytis. Todėl tiek vyrams, tiek moterims svarbu rūpintis hidratacija, vengti tiesioginių saulės spindulių, dėvėti lengvus drabužius ir klausyti savo kūno signalų.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.