Istorija yra kupina tragiškų laikotarpių, kai gamtos katastrofos, epidemijos ir socialiniai neramumai negrįžtamai keitė žmonių gyvenimą. Vieni iš žinomiausių pavyzdžių yra 1918 m. ispaniško gripo pandemija, nusinešusi iki 100 milijonų gyvybių, bei XIV a. viduryje vykusi Juodoji mirtis, kuri nusinešė iki pusės Europos gyventojų. Tačiau daugelis istorikų teigia, kad 536 m. – tai blogiausi metai istorijoje, kai katastrofų virtinė sudavė itin skaudų smūgį žmonijai.
Blogiausi metai istorijoje: ugnikalnių išsiveržimai ir 18 mėnesių tamsa
536 m. Šiaurės pusrutulis paskendo tamsybėse. Kaip praneša Greek Reporter, tikėtina, kad Islandijoje įvykę ugnikalnių išsiveržimai užteršė atmosferą pelenais ir nuolaužomis. Šie išsiveržimai sukėlė 18 mėnesių trukusią tamsą, kai saulė skleidė blankią šviesą, panašią į mėnulio švytėjimą. Toks atmosferos užterštumas lėmė staigų temperatūros sumažėjimą – nuo 1,5 iki 2,5°C. Ši klimato krizė sukėlė derliaus praradimą ir masinį badą visame pasaulyje – Europoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose.

Maras: epidemija, pakeitusi civilizaciją
Staigus klimato atšalimas ir badmečiai padarė žmones ypač pažeidžiamus ligoms. 541 m. prasidėjo Justiniano maro epidemija, kuri nusinešė nuo trečdalio iki pusės Rytų Romos imperijos gyventojų. Ši epidemija ne tik sumažino gyventojų skaičių, bet ir sukėlė ekonomikos griūtį bei silpnino imperijos karinį pajėgumą.
Istorikas Michael McCormick šį laikotarpį pavadino „vienu blogiausių gyvenimo periodų žmonijos istorijoje“. Bizantijos istorikas Prokopijus rašė, kad „saulė skleidė šviesą be spindesio – kaip mėnulis“, o net ir vasaros metu kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Kinijoje, krito sniegas. Airijoje tuo metu kilo masinis badas.
Moksliniai tyrimai atskleidžia katastrofų mastą
Mokslininkas Michael Sigl iš Berno universiteto ir jo komanda nustatė, kad VI a. įvyko trys didžiuliai ugnikalnių išsiveržimai – 535 m., 540 m. ir 547 m. Šie išsiveržimai sukėlė ekstremalius klimato pokyčius ir ilgalaikę ekonominę stagnaciją, kuri tęsėsi iki 640 m.
536 m. ir juos lydėjusios nelaimės ne tik pakeitė žmonijos gyvenimą, bet ir pristabdė civilizacijos raidą. Ekonomikos stagnacija, masinės migracijos ir teritoriniai konfliktai sustiprino krizės mastą. Kultūrinis vystymasis beveik sustojo, o žmonija turėjo prisitaikyti prie naujos, priešiškos aplinkos. Šis laikotarpis primena, kokia pažeidžiama gali būti civilizacija, kai susiduria su gamtos stichijomis ir jų sukeltomis pasekmėmis.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.