Europos Sąjunga ėmėsi esminių pokyčių siekdama sustiprinti komunalinių nuotekų valymo standartus. Neseniai priimta atnaujinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva įpareigoja valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, gerokai padidinti aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Didesnis dėmesys skiriamas tiek taršos mažinimui, tiek šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip mikroteršalai iš farmacijos ir kosmetikos produktų, kontrolei. Taigi, kokie bus keliami nauji reikalavimai nuotekų tvarkymui.
Ką keičia naujoji direktyva?
Pagrindiniai direktyvos tikslai – mažinti aplinkos taršą, saugoti žmonių sveikatą ir didinti nuotekų tvarkymo energetinį efektyvumą. Vienas esminių pokyčių – reikalavimas, kad visose gyvenvietėse nuo 1 000 gyventojų būtų įrengtos centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Be to, stiprinami valymo reikalavimai – iš nuotekų turės būti efektyviai šalinamas azotas, fosforas ir mikroteršalai.
Naujoji direktyva pirmą kartą įveda aiškius reikalavimus mikroteršalų valymui – ypač vaistų ir kosmetikos produktų likučiams. Šios medžiagos dažnai patenka į vandens telkinius per nuotekas ir gali neigiamai veikti tiek vandens ekosistemas, tiek žmogaus sveikatą, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Tyrimai rodo, kad net ir labai maži antibiotikų kiekiai aplinkoje skatina atsparių bakterijų atsiradimą. Įdomu tai, kad šių teršalų valymui turės finansiškai prisidėti ir gamintojai, vadovaujantis principu „teršėjas moka“. Tai reikšmingas žingsnis link didesnės gamintojų atsakomybės.
Reikalavimai didina skaidrumą ir kontrolę
Ateityje bus reikalaujama daugiau duomenų apie miesto nuotekų sudėtį, ypač teršiančių medžiagų stebėsenos. Bus stebima ne tik tai, kas patenka į valymo įrenginius, bet ir kas išeina iš jų. Privalomi taps integruoti miestų nuotekų valdymo planai, kuriuose numatyti sprendimai, kaip sumažinti taršą iš lietaus nuotekų sistemų. Taip pat įpareigojama registruoti individualias nuotekų tvarkymo sistemas ir užtikrinti jų priežiūrą.
Atnaujinti tikslai – ir dėl energijos
Didelis dėmesys skiriamas energijos vartojimo neutralumui – siekiama, kad nuotekų valymo įrenginiai patys pasigamintų daugiau energijos, naudodami biodujas ar atliekinę šilumą. Tai ne tik padidins tvarumą, bet ir ilgainiui sumažins eksploatacijos sąnaudas. Taip pat skatinama investuoti į išmaniąsias sistemas, leidžiančias optimizuoti elektros naudojimą pagal nuotekų srautą ir taršos lygį.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo šios direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinius teisės aktus iki 2027 m. liepos 31 d. Iki to laiko reikės ne tik įvertinti dabartinių sistemų būklę, bet ir suplanuoti, kaip įgyvendinti naujus reikalavimus – tiek infrastruktūros, tiek finansavimo, tiek informavimo srityse.

Ką tai reiškia gyventojams ir savivaldybėms?
Savivaldybėms teks peržiūrėti ir atnaujinti esamas nuotekų tvarkymo sistemas, o vandens tiekimo įmonėms – investuoti į naujas technologijas. Gyventojams tai gali reikšti brangesnes paslaugas, tačiau kartu – švaresnę aplinką, saugesnį vandenį ir didesnį skaidrumą. Informavimas visuomenei taip pat taps privalomas, tad žmonės galės geriau suprasti, kaip tvarkomos jų buitinės nuotekos.
Tinkamas vaistų šalinimas – kiekvieno atsakomybė
Kadangi vaistai – viena iš pagrindinių mikroteršalų grupių, itin svarbu, kad gyventojai jų nemestų į klozetus ar buitinių atliekų konteinerius. Pasenusius ar nebereikalingus vaistus būtina pristatyti į vaistines, kurios privalo priimti šias atliekas nemokamai. Net maži vaistų kiekiai gali patekti į vandens telkinius, jei netinkamai pašalinami, todėl kiekvieno asmens sąmoningas elgesys čia – itin svarbus žingsnis aplinkos apsaugos link. Aplinkosaugos specialistai primena: ką išmetame šiandien – rytoj gali grįžti per vandenį ar maistą.
Nors naujieji reikalavimai pareikalaus investicijų ir laiko, jie žymi svarbų žingsnį siekiant švaresnės, tvaresnės ir saugesnės aplinkos. Nuotekų valymo pažanga reiškia mažiau teršalų upėse, ežeruose ir jūroje – o tai naudinga tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai. Didesnis visuomenės įsitraukimas ir atsakingas elgesys taip pat gali lemti, kad pokytis įvyks greičiau ir efektyviau.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.