Gamtos stebuklai. Sokotra – keistųjų medžių karalystė

[-[0]-]

Indijos vandenyne, šalia Adeno įlankos stūkso 4 salų Sokotros salynas. Vos už 400 km nuo Jemeno pakrantės esančios salos unikalios, nes jose auga vieni keisčiausių pasaulio medžių. Biologams vis dar mįslė, kodėl šiose salose atsirado tokia unikali augalija.

Didžioji augalijos ir gyvūnijos dalis – endeminės. Tai reiškia, kad jos auga tik čia ir niekur kitur Žemėje jų nerastumėte: čia gyvena 825 retų augalų rūšys, iš jų du trečdaliai sutinkami tik čia. 90 proc. roplių ir 95 proc. sraigių rūšių taip pat yra endeminės. Sokotros salų aplinkiniuose vandenyse taip pat gausu biologinės įvairovės: 253 rūšys koralų, 730 rūšių pakrantės žuvų bei 300 krabų, omarų ir krevečių rūšių.

^{Sokotros sala
© Wikimedia Commons nuotr.}

Didesnė mokslininkų dalis mano, kad Sokotros salos labai anksti atsiskyrė nuo pagrindinių sausumos masių ir tai lėmė savitą salų gyvūniją ir augaliją. Žemynuose gyvūnai galėjo migruoti iš vienos vietos į kitą ir vystėsi daugiau mažiau vienoda linkme, tuo tarpu Sokotros salose viskas vyko panašiai kaip Australijoje: neturėdamos galimybių maišytis su kitomis rūšimis, vietinė augalija ir gyvūnija milijonus metų taikėsi prie vietinių sąlygų, kurios greičiausiai mažai tekito. Nors atstumas iki žemynų nedidelis, visgi jo greičiausiai pakako, kad nei augalų sėklos nei gyvūnai nepersikeltų.

Drakonmedis (Dracaena cinnabari) – įspūdingiausias salų medis. Tai keistos išvaizdos, skėtį primenantis augalas. Vietiniai gyventojai su raudonos spalvos sulą vadino drakono krauju ir naudojo medicinoje ir dažų gamyboje. Dabartinis mokslas nepatvirtino jokių „drakono kraujo“ gydomųjų galių, todėl dabar gyventojai juos tebenaudoja tik ruošdami dažus.

Pirmieji žmonės į salas atsikėlė prieš maždaug 2000 metų. Dabar pagrindinėje salyno saloje (taip pat vadinamoje Sokotra) gyvena apie 50 tūkst. gyventojų. Dažniausi verslai: žvejyba, gyvulininkystė ir datulių auginimas. Gamtosaugininkai džiaugiasi, kad sala dar nepersipildžiusi gyventojais, o jų veikla faunai ir florai nedaro didesnės įtakos. Salą kasmet aplanko tūkstančiai turistų, o jų palikti pinigai papildo gyventojų kišenes, dėl to jiems nereikia plėsti ganyklų ar intensyvinti žvejybos.