Grupės UEBANDA narkotikai – muzika ir meilė (Interviu)

[-[0]-]
Nuotr. UEBANDOS

Girdėti iš kavinės „Balti drambliai“ sklindančią gyvą muziką – įprastas dalykas. Tačiau taip linksmai ir energingai dar neteko. Beje, koncertas nemokamas. Tą vakarą grojusios grupės iš Estijos UEBANDA vokalistė tualete lyg tarp kitko užsiminė: „Gaila, kad žmonės nešoko.“

Tačiau maždaug už mėnesio vykusiame festivalyje „Yaga“, grojant šiems atlikėjams, rodėsi net medžiai linguoja pagal UEBANDOS ritmus. Tada ir įtraukta į artimiausius planus parašyti apie šiuos jaunus, pozityvią energiją skleidžiančius žmones.

Pokalbis su nenuilstančiu UEBANDOS būgnelio mušėju – Migeliu.

Papasakok, prašau, UEBANDOS susikūrimo istoriją? Kada viskas prasidėjo?

Atvažiavau iš Narvos į Tartu mokytis ir sutikau saksofonistą Sašą. Tas susitikimas buvo šiek tiek keistas – pamačiau jį viename klube, žinojau, kad jis dega noru kurti muziką, ja gyventi, bet artimiau nepažinojau. Priėjau prie jo ir pasiūliau groti regį ir dub’ą. Jis nei kiek nesutriko, nes, pasirodo, kartu daryti kažkokį projektą jis taip pat man žadėjo siūlyti. Aš tiesiog jį pralenkiau. Kartu be ginčų priėmėme sprendimą, kad grupės vokalistė bus nuostabioji Žėnia – talentinga, jauna dailininkė, dainuojanti žemu, seksualiu balsu, su kuria aš tuo metu draugavau, dainavau Kurto Cobaino dainas ir tūsinausi. Po kelių repeticijų nusprendėme, kad mums reikia gitaros, taip prie mūsų prisijungė toje pačioje repeticijų salėje sutiktas Rolfas. Žodžiu, susiformavo naktinė grupė neaiškiu pavadinimu UEBANDA. Po pirmųjų dviejų koncertų supratome, kad mūsų kuriama muzika gali pakeisti narkotikus ir alkoholį ne tik mums, bet ir klausytojams.

Paminėjote keturis narius. Scenoje teko matyti jūsų daugiau. Ar žmonės, grojantys UEBANDOJE, keičiasi?

Taip, pagrinde mes esame keturiese, tačiau kartais prie mūsų prisijungia ir kiti žmonės. Pavyzdžiui, būgnininkai, trambonistas, bosistas ne visada gali keliauti, be ko mums liūdna ir sunku gyventi. Šios vasaros kelionių metu sutikome žmonių, kurie su mumis mielai grojo: nuostabią merginą iš Čekijos – Barbarą, dainavusią kartu čigonų dainas; Beną, su smuiku grojusį Balkanų muziką, lietuvaitę Augustę, neįtikėtinai dainavusią pagal mano būgnelio ritmus, ir t. t.

Kokio stiliaus muziką grojate?

Mokomės kurti ritmus, įkvėptus Balkanų dvasios, vienintelis kas mums padeda šioje vietoje – tai internetas. Taip pat stengiamės nepamiršti afrikietiškos muzikos, regio, chill-out’o ir folko. Pradedame kurti nuo pat šaknų, su folkloriniais instrumentais grojame hiphopą, dramenbeisą, breakbeat’ą…

Ką veikia UEBANDOS nariai, apart, muzikinės veiklos?

Savo veiklą aš vadinu – darbu su savimi. Su Saša taisome dviračius, muzikinius instrumentus, grojam, keliaujam, ilsimės. Norisi dar labai daug ko išmokti, bet viskas ateis su laiku. Grupės vokalistė studijuoja Dailės akademijoje, Rolfas rašo biologijos magistro darbą ir šiaip paskutiniu metu tapo šeimos žmogumi. Kaip pastebėjau, muzika, dėl mokslų ar šeimos kartais nukenčia.

Dažnai lankotės Lietuvoje? Turite čia draugų?

Lietuva mano mylimiausia šalis. Šią vasarą čia buvau net 4 kartus – grojome renginyje „Tebūnie naktis“, festivaliuose „Fire“ ir „Yaga“, nuostabioje vegetariškoje kavinėje „Balti drambliai“. Mes nuolat įsimylime čia sutiktus gražius žmones, lietuvaitės tikrai turi magiškų galių. Jūsų šalyje turime daug draugų ir pažįstamų. Man netgi kilo mintis atvažiuoti čia pagyventi. Per šią vasarą Lietuva mus įkvėpė, davė to, ko trūko Estijoje. 

Pamenu, vienu metu nustebau ir nudžiugau, pamačiusi „Yagoje“ ant medžio kabantį grupių pasirodymų sąrašą su UEBANDOS vardu. Kaip jautėtės grodami tokiame festivalyje?

Tai apskritai buvo vienas geriausių mūsų koncertų – miško aikštelėje, šamaniškoje, natūralioje erdvėje, susirinko mūsų pasiklausyti daug draugų, visi šoko… Tokie pasirodymai net kvapą užgniaužia – kai improvizuojant išeina sugroti tarsi seniai repetuotą dainą, pasijunti lyg telepatijos seanse su grupės nariais ir su publika. Tokiais atvejais išsiskiria didžiulė adrenalino, endorfino dozė ir nereikia dopingų. Mano narkotikai muzika ir meilė.

Kiek daugiausiai esate gavę už koncertą? Ar dažnai grojate nemokamai?

Didžiausia suma, kiek pamenu, 250 eurų. Šiaip dažnai grojame gatvėse. Kai atsibosta groti repeticijų vietoje, einam tai daryti ten, kur šauna į galvą. Paskutinį kartą nemokamai grojome draugo vestuvėse – gerai praleidome laiką, prisivaišinome…

Kokios grupės daro įtaką jūsų kūrybai? Kokią muziką patys klausote?

Saša mūsų grupės Balkanų ir kitokios folklorinės muzikos specialistas, klauso – „Balkan Beat Box“, „Barabatuques“, „Beat Antique“, „Shpongle“. Rolfas – labiau klasikas, jam patinka vintažiniai 70-ųjų garsai: Fela Kuti, „African Screem“, „Contest“, „Nigeria 70“. Žėnia – ji pati paslaptingiausia, bet dažnai girdžiu ją kalbant apie „Triagrutrika“. Aš nesu rimtas muzikos kritikas ar plokštelių kolekcionierius, bet labai mėgstu „More & Relsy“, „Dubsteler“, Bob Marley, „Petnica“ ir dar apie pusę šimto regio atlikėjų. Nepamirškime „Limp Bizkit“, RATM, „Gorillaz, „Guano apes“, „Rolling Stone“, Michael Jackson, RHCP ir kitų pop muzikos žvaigždžių.

Ar esate įrašę savo dainų? Gal ruošiate pirmąjį albumą?

Nuolatos apie tai galvojame, labai to norime, bet tai ilgas ir nepaprastas procesas. Ypač dėl to kentėme per paskutinę kelionę – daug kas Europoje nori įsigyti mūsų kompaktinį diską, tačiau mes jo neturime. Tokiems žmonėms galiu tik atsakyti – surinkite Youtube.com UEBANDA vardą ir rasite apie mus daug medžiagos.

Apie ką jūsų dainos? Kas jas rašo?

Žėnia rašo dainas apie tai, kas su mumis atsitinka kosminėje gyvenimo orbitoje, kaip mes įsimylime, grojame, kuriame muziką ten ir čia, tūsinamės, keliaujame autostopu, dviračiais, maudomės ežere ir miegam miškuose.

Mėgstamiausios UEBANDA dainos eilutės?

If the feelings come to me
I won’t let this feelings go
I will catch it from the air
I will squeeze it in my hand
We will smoke some joint together
We will drink some wine together
We will breathe some air tonight
We will get so fucking high.

Ar Tartu egzistuoja muzikinis pogrindis? Apskritai ten yra ką veikti jaunam žmogui?

Na, taip. Mes taip pat jam priklausome. Kadangi dideliems projektams trūksta pinigų, naudojamės tuo, kad savo energiją lecenzuojame koncertuose. Estijoje, mūsų nuomone, apskritai mažai užbaigtų projektų, iš kurių galėtų išaugti žymūs artistai. Visi pagrinde underground’e. Daugeliui iš jų tai tiesiog hobis. Reikia, kad muzika būtų gyvenimo būdas, ko mes ir siekiame.

Tartu – geriausias studentiškas miestelis, kokiame tik esu buvęs. Jis kažkuo panašus į Vilnių. Čia yra visko, kas reikalinga šiuolaikiniam jaunimui – muzika, kinas, teatras, knygos, parduotuvės ir t. t. Žmonėms, kurie savęs nerado ar nebandė ieškoti, su darbu nelengva, kaip ir visur. Linkiu visiems aplankyti Tartu. Jeigu reikės kur gyventi, susiraskite mane per „CouchSurfing“ ir aš jums padėsiu.

Kokiems naujiems planams įkvėpė užnugary likusi vasara?

Šią vasarą įsimylėjau vieną merginą, keliavome su grupe po Vokietiją ir Čekiją, sutikome daug gerų kelionės metu mums padėjusių žmonių. Svajojame ir mes tokiais būti, groti muziką, mokytis kažko naujo, ieškoti idealo, nerandant jo ribos, ir būti laisviems nuo pasaulio vartojimo. O šiaip labai greitai, lapkričio pradžioje, atvažiuosime pas jus į Vilnių.