Goda Raibytė
Nuotr. [-[0]-]
Kensaku Shioya Lietuvoje gyvena jau 5 metus. Gimtąją Japoniją į Lietuvą iškeitęs vyras labiausiai žavisi lietuviškomis naktimis, kurias mėgsta fotografuoti.
Apie Lietuvos ir Japonijos skirtumas, lietuvių svetingumą, maistą, kultūrą ir fotografiją pasikalbėjome su Kensaku.
Kaip atsitiko, kad atsidūrei Lietuvoje?
Pavargau nuo gyvenimo Tokijuje ir norėjau pradėti naują karjerą naujame Europos mieste. Mane labiausiai domino buvusios Sovietų Sąjungos šalys, nes nemėgau gyventi dideliame kapitalistiniame mieste.
Turėjau draugę Lietuvoje ir ji man padėjo surasti galerijų, vietų parodoms. Vieną jų – Lietuvos fotografų sąjunga. Kadangi jie norėjo pamatyti popierinius nuotraukų variantus, nusprendžiau keliauti į Lietuvą. Atvykau į Kauną, gyvenau jame 3 mėnesius ir supratau, kad čia – puiki vietą viską pradėti iš pradžių.
Kaip tau čia sekasi?
Pirmieji metai buvo labai įdomūs, tačiau vėliau Lietuva man tapo artima ir gyvenimas čia tapo realybe.
Artima… Ką konkrečiau galėtum įvardinti?
Žmones, orą, gyvenimą, standartus, mąstymo būdą, verslo stilių ir t. t.
Ar galėtum apibūdinti skirtumus tarp gyvenimo Japonijoje ir Lietuvoje?
Gyvenimas Lietuvoje yra lengvas ir paprastas. Man tai patinka. Tačiau kaip fotografas ir kūrėjas, galiu pasakyti, kad Lietuvoje trūksta judėjimo ir iššūkių.
Ar lietuviai tau buvo svetingi?
Lietuviai yra geri japonams. Galbūt todėl, kad apie Japoniją jie nežino beveik nieko, todėl jiems ši šalis nekelia jokių neigiamų asociacijų. Kita vertus, kartais jaučiuosi unikalus, žmonės galvoja: „Jis – japonas, egzotiškas, unikalus ir kitaip atrodantis.“
Tai kažkaip tave trikdo ir verčia jaustis nepatogiai?
Ne, viskas gerai, manau, normalu, kad žmonės taip žiūri į užsieniečius. Tiesa, lietuviai neatskiria japono, kino, korėjiečio ir kitų azijiečių.
Esi toli nuo gimtinės. Ar pasiilgsti Japonijos? Gal pasiilgsti kažko, ko negali pas mus rasti?
Pasiilgstu aistros, aktyvių žmonių, gyvenimo Tokijuje. Juokinga, tačiau dabar Tokijas – tik trumpo vizito vieta. Nuvykstu ten mėnesiui ir grįžtu namo – į Lietuvą.
Visada pasiilgstu japoniško maisto… Lietuvoje jo ypač sunku gauti. Pasiilgstu ko nors ypatingo ir tikrai japoniško.
Ar valgai lietuvišką maistą?
Taip. Ir žinau, kad kiti japonai jį mėgsta.
Taigi ką veiki Lietuvoje?
Fotografuoju. Esu portretinės ir nakties fotografijos specialistas.
Kodėl nakties?
Tamsoje ar naktyje žmonės nežino, kad yra fotografuojami, taigi jie išlieka natūralūs.
Kaip pradėjai fotografuoti?
Dirbau televizijoje, naujienų, sporto ir dokumentinėse laidose. Norėjau tapti rašytoju ir skaitmeninę kamerą naudojau kaip vizualius užrašus. Tačiau galiausiai pasirinkau fotografiją.
Kokie lietuvių fotografai tau patinka?
Man patinka Štutkus, Rimantas Dechavičius ir keli jauni fotografai.
Dabar fotografija yra madinga. Kartais atrodo, kad visi, nusipirkę brangų fotoaparatą, ima save vadinti fotografu. Kaip tai vertini?
Visi gali tapti fotografais ir čia nėra nieko baisaus. Tai – tik karjeros pradžia. Tiesiog kiekvienam darbui reikalinga profesionali įranga.
