Japonija garsėja ne tik technologijų pažanga, bet ir itin stipria darbo kultūra, kuri dažnai peržengia sveiko gyvenimo būdo ribas. Japonų visuomenėje darbui atsidavimas yra viena svarbiausių vertybių – tiek, kad asmeninis laikas, poilsis ar net miegas tampa antraeiliais dalykais. Tai suformavo ne tik neįtikėtiną atsidavimo darbui įvaizdį, bet ir kai kuriuos unikalius socialinius reiškinius, kurie gali pasirodyti neįprasti vakarietiškam pasauliui.
Karoshi – kai darbas tampa mirtinai pavojingas
Japonijoje egzistuoja terminas karoshi, kuris pažodžiui reiškia „mirtis nuo persidirbimo“. Tai nėra tik metafora – kiekvienais metais užfiksuojama šimtai atvejų, kai žmonės miršta dėl pervargimo, dažniausiai nuo širdies smūgio ar insulto, sukelto ilgalaikio streso ir miego trūkumo. Tai liūdnas, bet realus reiškinys, kuris rodo, kaip stipriai darbas gali įsiveržti į žmogaus sveikatą ir gyvenimą.
Japonijos darbo kultūra: miegas – silpnybė
Japonų požiūris į miego trūkumą gali pasirodyti paradoksalus – kuo labiau esi pavargęs, tuo labiau gerbiamas. Nuolatinis užimtumas, vėlyvas darbo laiko pabaigimas, ilgų valandų praleidimas biure dažnai vertinami kaip pasiaukojimo ir produktyvumo ženklai. Trumpiau miegantys darbuotojai laikomi atsakingesniais ir labiau atsidavusiais nei tie, kurie renkasi sveiką darbo-poilsio balansą.
Ilgos kelionės į darbą: papildomas iššūkis
Didžiųjų miestų, tokių kaip Tokijas ar Osaka, gyventojai dažnai praleidžia nuo vienos iki dviejų valandų keliaudami į darbą vienu keliu. Tai dar labiau trumpina laiką, skirtą miegui ir poilsiui. Todėl nenuostabu, kad viešajame transporte miegančių žmonių vaizdas – įprastas reiškinys, o tai jau veda mus prie kito unikalaus japoniško fenomeno.
Inemuri – socialiai priimtinas snaudimas
Inemuri – tai japoniškas terminas, reiškiantis „buvimą miegant“. Tai savotiška snaudimo forma, kuri praktikuojama viešose vietose: metro, autobusuose, darbo vietoje, netgi per susirinkimus. Svarbu tai, kad inemuri nėra laikomas nedrausmingumu – atvirkščiai, tai ženklas, kad žmogus yra pavargęs dėl sunkaus darbo. Tokia snaudimo forma – tarsi tylus pareiškimas: „Aš tiek daug dirbu, kad vos galiu išsilaikyti budrus.“
Tačiau šiai „budriam miegui“ yra tam tikros taisyklės. Asmuo neturi atrodyti visiškai atsijungęs – galva gali linguoti, akys užsimerkusios, bet kūnas vis tiek turi signalizuoti pasirengimą bet kurią akimirką grįžti į veiklą. Jeigu darbuotojas atrodo taip, lyg giliai miega ar specialiai ilsisi, tai jau gali būti traktuojama kaip neatsakingumas.
Japonijos darbo kultūra: miego teisės pagal hierarchiją
Įdomu tai, kad Japonijoje inemuri praktika taip pat susijusi su darbo vietos hierarchija. Kuo aukštesnės pareigos – tuo didesnės snaudimo „privilegijos“. Pavyzdžiui, vadovas gali sau leisti trumpam užsimerkti net per susitikimą, ir tai nebus laikoma keista ar nepriimtina. Tuo tarpu žemesnio lygio darbuotojai, leidžiantys sau tai daryti, gali būti griežtai vertinami – jų elgesys gali būti palaikytas nemandagiu ar net įžūliu.
Nors tokia darbo kultūra ilgą laiką buvo laikoma Japonijos ekonominio stebuklo pagrindu, vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių keisti šį požiūrį. Auga susirūpinimas darbuotojų psichine sveikata, kyla diskusijos apie darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o kai kurios įmonės jau bando diegti lankstesnes darbo sąlygas ir skatinti sveikesnį požiūrį į poilsį.
Tačiau kol kas miegas Japonijoje vis dar išlieka tam tikra prabanga – ir kartu tylus darbo atsidavimo įrodymas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
