Kaip išreikšti kritiką?

[-[0]-]
Justas Ramanauskas

Vienas iš svečių, pasisukęs į šalia sėdintį vyrą, kritikuoja dainuojančią moterį:
– Koks bjaurus balsas! Ar žinote, kas ji?
– Taip. Mano žmona.
– O, prašau atleisti. Žinoma, jos balsas nėra blogas, bet daina labai prasta. Ir kas galėjo parašyti tokį niekalą?
– Aš, – pasigirdo atsakymas.

Žmogui visada patinka tie, kurie jį myli, priima tokį, koks jis yra. Bet kokia abejonė ar nepasitenkinimas juos nuteikia priešiškai. Deja, gyvenimas verčia ne tik girti. Kartais tenka išsakyti susirūpinimą, pastaba.

Kaip elgtis, kad kritikuojamas žmogus imtų elgtis kitaip (ko mes ir siekiame) ir nepyktų ant mūsų už karčią tiesą? Keletas patarimų šiuo atveju galėtų pagelbėti.

Kaip kritikuoti?

• Įžvelgę geras žmogaus savybes ir jomis pasidžiaugę, sušvelninsite vėliau išsakomą kritiką.
• Kritikuodami dalinkitės idėjomis, bet nenurodinėkite.
• Niekuomet nepaneikime to, ką sakome, jungtuku “bet”. Tokios frazės, pavyzdžiui: „Aš tave vertinu, bet…” – skamba neįtikinamai.

Kalbėkite apie tai, ką girdite ir matote, bet nedarykite apibendrinančių išvadų, vertinimų. Pavyzdžiui, užtektų priekaišto: “Kadangi visą valandą pavėlavai, aš turėjau atlikti ir savo, ir tavo darbą”, bet nereikėtų išberti: “Aš ne koks atpirkimo ožys… Kodėl aš turiu dirbti už du? Tai gal jau visada privalėsiu dirbti už tave pirmadieniais?” ir pan.
Nukreipkime kritiką į elgesį, bet ne į patį asmenį. Vadinasi, užuot apibendrinę: “Tu blogas, netvarkingas, tinginys…”, – verčiau priekaištaukime konkrečiai: “Tavo elgesys netinkamas, tu nesusitvarkei daiktų, nepadarei to ir to…, todėl…” Kitaip tariant: tu mano draugas, bet galėtum kartais ir pasistengti.

Stenkitės sakyti tokias pastabas, kuriomis žmogus vėliau galėtų pasinaudoti. Pavyzdžiui, aptardami su kolega jo paskaitą, galite pakomentuoti:: “Tavęs visi bijo, o skaidrės tokios, jog gadink akis negadinęs – vis tiek nieko nesimato”. Tačiau daug geresnis toks variantas:

„Šaunuolis – puikiai padirbėjai ruošdamasis šiai paskaitai. Na, gal šiek tiek per griežtai skambėjo tavo nurodymai, ir skaidres galėjai užrašyti didesniu šriftu, nes gale sėdintiems sunku perskaityti…”

Nukreipkime kritiką į elgesį, bet ne į patį asmenį. Vadinasi, užuot apibendrinę: “Tu blogas, netvarkingas, tinginys…”, – verčiau priekaištaukime konkrečiai: “Tavo elgesys netinkamas, tu nesusitvarkei daiktų, nepadarei to ir to…, todėl…” Kitaip tariant: tu mano draugas, bet galėtum kartais ir pasistengti. Konstruktyvi kritika yra tiksli pastaba, bet ne galutinis įvertinimas.