Tyrimai rodo, kad sodininkystė padeda išsaugoti pažinimo funkcijas, taip prisidedant prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo. Dabar demencija sergantys žmonės taip pat patiria šios veiklos naudą specializuotuose „priežiūros ūkiuose“. Kokią naudą sveikatai turi sodininkystė? Apie tai plačiau pakalbėsime straipsnyje.
Pažinimo funkcijų gerinimas per darbą gamtoje
Tyrimai atskleidė reikšmingą ryšį tarp sodininkystės ir pagerėjusių pažinimo gebėjimų. Vienas tyrimas, lyginęs intelekto testų rezultatus per visą gyvenimą, nustatė, kad asmenys, reguliariai užsiimantys sodininkyste, demonstravo didesnį pažinimo funkcijų pagerėjimą bėgant laikui, lyginant su tais, kurie sodininkyste užsiimdavo retai arba niekada.
Aktyvus dalyvavimas sodininkystės projektuose, pavyzdžiui, mokymasis apie augalus ir sodo priežiūra, stimuliuoja sudėtingus pažinimo procesus, tokius kaip atmintis ir vykdomosios funkcijos. Teorija „naudok arba prarasi“ (angl. „use it or lose it“) patvirtina šią idėją, teigdama, kad reguliarus protinę veiklą skatinantis užsiėmimas padeda išsaugoti pažinimo gebėjimus vyresniame amžiuje.
Be to, tyrimai taipogi atskleidė, kad sodininkystė gali turėti specifinės naudos smegenų sveikatai. Sodininkų organizme buvo nustatytas padidėjęs neurotrofinio smegenų faktoriaus (BDNF) kiekis – tai baltymas, gyvybiškai svarbus neuronų augimui ir išgyvenimui. Taip pat padidėja kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF) kiekis – baltymo, susijusio su geresne pažinimo funkcija.
Vienas tyrimas, stebėjęs vyresnio amžiaus žmones, parodė, kad kasdienis sodininkystė buvo susijęs su reikšmingai mažesne demencijos išsivystymo rizika. Be pažinimo naudos, sodininkystė taip pat gerina dėmesį, mažina streso lygį, mažina kritimų riziką ir silpnina priklausomybę nuo vaistų.
Sodininkystė ir gamtos vaidmuo žmogaus gerovei
Teigiamas sodininkystės poveikis pažinimo funkcijoms gali būti iš dalies susijęs su buvimo gamtoje nauda. Įrodyta, kad buvimas natūralioje aplinkoje, netgi tiesiog žiūrėjimas į augalus, mažina stresą, skatina teigiamas emocijas ir stiprina koncentraciją. Manoma, kad šis atsakas yra įsišaknijęs evoliucijoje, nes gebėjimas atsigauti po stresinių situacijų gamtoje buvo naudingas išgyvenimui. Būdingas žmogaus ryšys su gamta gali paaiškinti, kodėl net trumpas buvimas gamtoje gali reikšmingai pagerinti bendrą savijautą.
„Švelnaus susidomėjimo“ (angl. „soft fascination“) teorija teigia, kad gamta švelniai patraukia mūsų dėmesį, mažindama protinį nuovargį ir dirglumą. Be to, Atkūrimo teorija (angl. Attention Restoration Theory) teigia, kad natūrali aplinka padeda atkurti mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį, kuris gali būti išsekęs triukšmingoje miesto aplinkoje. Sensorinė gamtos patirtis, įskaitant vaizdus, garsus ir kvapus, gali prisidėti prie šių atkuriamųjų efektų, toliau patvirtindama pažinimo naudą, pastebėtą sodininkaujant.
Fiziniai ir socialiniai sodininkystės pranašumai
Be pažinimo naudos, sodininkystė taip pat skatina fizinę sveikatą. Jis skatina fizinį aktyvumą, gerina rankų miklumą, didina raumenų masę ir gerina aerobinę ištvermę bei judrumą. Tyrimai parodė, kad reguliarus sodininkystė gali reikšmingai sumažinti širdies sustojimo riziką ir yra stiprus teigiamo kaulų tankio rodiklis. Fizinio aktyvumo ir protinės stimuliacijos derinys daro sodininkystę holistine veikla, prisidedančia prie bendros gerovės ir sveikesnio gyvenimo būdo.
Sodininkystė dažnai suteikia galimybių socialiniams ryšiams, ypač bendruomenės soduose ar priežiūros ūkiuose. Socialinė sąveika ir dalyvavimas prasmingoje veikloje yra susiję su geresne nuotaika, bendravimu ir bendra gyvenimo kokybe, ypač demencija sergantiems asmenims. Sodininkystės integravimas į sveikatos priežiūrą per tokias iniciatyvas kaip „priežiūros ūkiai“ rodo didėjantį pripažinimą daugialypės jo naudos tiek fizinei, tiek pažinimo sveikatai, siūlant natūralų ir įtraukiantį būdą skatinti gerovę ir palaikyti ilgesnį, sveikesnį gyvenimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
